„Visi žinome, kaip malonu įkvėpti pilną krutinę gryno oro, tačiau kartais esant automobilyje ir stovint eismo spūstyje ar einant šalia judrios gatvės, to padaryti nelabai norisi“, – sako Vilniaus Gedimino Technikos universiteto (VGTU) Urbanistikos katedros prof. dr. Gintaras Stauskis. Pastaruoju metu apie miestų užterštumą kalbame išties daug, tačiau kur kas rečiau pagalvojame, kad būtent mūsų aplinkoje esantys gyvosios gamtos elementai, savo gyvybės sąskaita, saugo mus nuo tiesioginės taršos.
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Pagrindinis taršos šaltinis

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Visuomenės sveikatos skyriaus vedėja Irena Taraškevičienė sako, kad kalbant apie miestus ir jų dalis, kuriose yra gana plačiai išvystyta pramonė, taršos šaltiniu gali tapti gamyklos. Tačiau dažniausiai vietovėse, kuriose yra didelė žmonių populiacija, anot specialistės, pagrindinis teršėjas yra motorizuotos transporto priemonės.

„Degalus vidaus degimo varikliams naudojančios transporto priemonės išskiria keletą pagrindinių toksinių medžiagų: azoto ir sieros oksidus, anglies dvideginį bei kietąsias daleles. Azoto ir sieros oksidai sukelia tam tikrus kvėpavimo sistemos pažeidimus, dėl kurių gali išsivystyti kraujagyslių ir širdies ligos“, – teigia I. Taraškevičienė.

Tačiau, pasak jos, šiais laikais daugiausiai dėmesio ir susirūpinimo kelia būtent kietosios dalelės ir jų poveikis žmogaus organizmui.

„Mokslininkai, pasaulinės sveikatos organizacijos kalba, kad būtent kietosios dalelės kelia didžiausią pavojų žmonių sveikatai. Šios kancerogeninės medžiagos, kurios išsiskiria natūraliai, deginant iškastinį kurą ar įvairių pramoninių procesų metu, patekusios giliai į žmogaus kvėpavimo takus gali net tik sukelti kvėpavimo ar kraujotakos sutrikimus, bet ir vėžinius susirgimus“, – pasakoja NVSC atstovė.

Specialistas: lietuviai dažnai neįvertina to, ką turi, bet mūsų miestuose apsilankę svečiai iškart pastebi skirtumą
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Oro kokybė

Aplinkos apsaugos internetiniame tinklalapyje galima rasti Lietuvos oro kokybės žemėlapį, kuriame kiekvieną dieną, pasitelkus specialių stotelių duomenis, yra atnaujinamas oro užterštumo lygio indeksas.

„Apibendrinus stotelių duomenis, galima pasakyti, kad tiek Vilniuje, tiek Klaipėdoje, tiek
Kaune (išskyrus Petrašiūnų rajoną, kuris yra ir pramoninis, ir tankiai apgyvendintas), užterštumas dažniausiai viršija ribą vietose, esančiose prie gatvių. Visgi, lyginant Lietuvos ir kitų Europos šalių didmiesčius, mūsų miestai yra labai neblogoje padėtyje, o jei palygintume su Azija, kvėpuojame fantastiškai švariu oru“, – teigia I. Taraškevičienė.

Ir nors situacija, kalbant apie oro užterštumą Lietuvoje, toli gražu nėra tragiška, pasak Visuomenės sveikatos skyriaus vedėjos, žmonės visada nori kuo švaresnio oro savo namuose, gamtoje, ar išėję į gatvę.

„Dėl šios priežasties turėtume lygiuotis į Skandinavijos šalis, kurių miestuose, ypatingai jų centruose, judėjimas daugiausiai vyksta be motorizuotų transporto priemonių. Na, o augalija ir ypatingai medžiai yra vieni iš efektyviausių natūralių oro užterštumo mažinimo pagalbininkų“, – teigia NVSC atstovė.

Pasaulio plaučiai

Vilniaus Gedimino Technikos universiteto (VGTU) prof. dr. G. Stauskis aiškina, kad medžiai yra gyvosios gamtos elementai, kurių viena iš paskirčių yra suteikti gaivesnio oro žmonėms bei apsaugoti juos nuo dulkių ir kietųjų dalelių sklidimo.

„Efektyviausi kietųjų dalelių surinkėjai yra lapuočiai. Kai dulkės nusėda ant medžių lapų, o lietus jas tiesiog nuplauna, jos nuteka į žemę, o ne patenka į mūsų plaučius. Galima drąsiai sakyti, kad už medžius niekas geriau su tokia užduotimi nesusitvarko. Tarp medžių geriausiai tokį procesą atlieka didžialapiai medžiai, pavyzdžiui, liepos.

Be to, medžiai sugeria ir ore esantį anglies dioksidą bei išskiria deguonį. Tai – mažas pasaulio stebuklas, dėl kurio sukasi pasaulis. Kuo medžių tankumas vienoje vietoje yra didesnis, tuo daugiau anglies dvideginio yra perdirbama ir tuo švaresniu deguonimi galime kvėpuoti“, – apie žaliųjų plotų naudą pasakoja G. Stauskis.

Pavojus, kurio galime išvengti

G. Stauskio pasiteiravus, kurioje vietoje Europos mastu yra Lietuva, kalbant apie žaliuosius plotus, profesorius teigia, kad kol kas esame vieni iš lyderių, tačiau ar šią poziciją pavyks išlaikyti, priklausys nuo mūsų pačių.

„Dažnai girdime, kad lūžta medžiai. Tai – signalas, kad daug metų jie buvo tiesiog neprižiūrimi. Kiek žinau, dabar savivaldybės deda daug pastangų, kad medžiai būtų prižiūrimi tinkamai. Tikiuosi, kad taip bus daroma ir ateityje. Pavyzdžiui, Vilniuje turime tikrai didelį kiekį žaliųjų plotų. Gal ne visi jie yra sutvarkyti iki tokio lygio, kokio mes norėtume, bet kartais visko takeliais ir suoliukais apstatyti gal ir nereikėtų, nes tokiu būdu sumažintume apsaugą.

Specialistas: lietuviai dažnai neįvertina to, ką turi, bet mūsų miestuose apsilankę svečiai iškart pastebi skirtumą
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Nereikia pamiršti ir tvarios gamtos priežiūros – kur nėra poreikio, nereikėtų pjauti visos vejos, svarbu tausoti gamtinius išteklius, puoselėti ekologišką sodininkystę ir panašiai. Lietuviai kartais neįvertina to, ką turi, bet į mūsų šalį atvykstantys svečiai iškart pastebi žalumos gausą“, – sako profesorius.
G. Stauskis, kalbėdamas apie medžiams tenkančius išbandymus mieste, užsimena, kad šie, atlikdami oro švarinimo funkcijas, gauna nemažą kiekį taršalų, todėl jų gyvenimo amžius trumpėja.
„Palyginus mieste ir pamiškėje augančių medžių gyvavimo ciklą, pastebima, kad natūralioje aplinkoje medžių biologinis amžius kur kas ilgesnis. Visgi, dabar medelynai veisia naujas rūšis, kurios yra atsparesnės miesto sąlygoms ir taršai“, – pasakoja specialistas.

Kol Lietuvoje galime kvėpuoti švariu oru, Azijos didmiesčiai skęsta smoge ir dulkėse. Kad netolimoje ateityje taip nenutiktų ir pas mus, profesoriaus teigimu, reikia ypatingai branginti žaliuosius plotus.

„Tiesiog žmonės neturėtų to leisti. Jeigu pažiūrėsime į Europos kraštovaizdžio architektūros ir dendrologinių sprendimų lyderius, visuotinai pripažinti yra olandai, danai, tačiau jų miestai yra labai urbanizuoti ir natūralių žaliųjų plotų ten beveik nėra. Todėl jie tai atkūrinėja dirbtinai, bet tam reikia daug laiko ir didelių investicijų. Labai tikiuosi, kad mums kažko panašaus daryti neprireiks, todėl privalome saugoti ir protingai naudoti tai, ką turime“, – įsitikinęs G. Stauskis.

Užsakymo nr.: PT_82608181

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(18 žmonių įvertino)
3.6667

5 iš pažiūros nekalti daiktai, kuriuos dedame į krosnį: deginami jie išskiria daugiau taršos nei pramonės ūkiai (17)

Europos sąjungos gyventojai, šildydami individualius būstus, į orą išmeta 42 proc. kietųjų...

Ką daryti, kad žiemą šiluma iš namų „nepabėgtų“: taisyklės ruošiantis šildymo sezonui ir radiatoriaus triukas (16)

Nesandarūs langai, durys, įvairūs plyšiai ar netvarkinga šildymo sistema – tik kelios...

Atliekų deginimas savo kieme – didžiulės baudos, žala gamtai ir rimtos sveikatos problemos (9)

Atėjus rudeniui, besilankydami sodybose, soduose ar kaime pas močiutę, galime išvysti ar pajusti...

Žalieji pastatai sostinėje: kuo išskirtiniuose namuose ar biuruose dirba vilniečiai?

Statybų sektorius – viena daugiausia išteklių naudojančių sričių pasaulyje, o pastatai yra...

Specialistas: lietuviai dažnai neįvertina to, ką turi, bet mūsų miestuose apsilankę svečiai iškart pastebi skirtumą (7)

„Visi žinome, kaip malonu įkvėpti pilną krutinę gryno oro, tačiau kartais esant automobilyje...

Top naujienos

Nausėdos ir valdančiųjų susikirtimas iš tiesų nenuspėjamas: Narkevičiaus mįslė (6)

Pirmadienio rytą įvykęs prezidento Gitano Nausėdos ir premjero Sauliaus Skvernelio susitikimas...

Ant Europos slenksčio bręstantis konfliktas artėja prie karščiausio taško: jau budi Turkijos jūrų pajėgos (116)

Ant Europos slenksčio seniai bręstantis konfliktas artėja prie karščiausio taško. Rytinėje...

Karbauskis – apie scenarijų, jei Nausėda jais nepatiki (113)

Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis laikosi pozicijos, kad...

Kai kam teks pasitempti: Veryga pristatė gydymo įstaigų reitingavimo sistemą sąrašas (29)

Pirmadienį Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ir ministras Aurelijus Veryga pristatė...

Komentuodamas Narkevičiaus klausimą Skvernelis užsiminė apie Vyriausybės pasitraukimą papildyta (287)

Premjeras Saulius Skvernelis sako, kad pirmadienį, susitikęs su prezidentu Gitanu Nausėda,...

Maldeikienės ir Macijausko kivirčą matęs Mažylis: nusisukau į langą ir stengiausi neklausyti, kas vyksta (376)

Europarlamentaras Liudas Mažylis DELFI teigė, kad girdėjo lėktuve kilusį Aušros Maldeikienės ir...

Vilniuje paskelbtas planas „Skydas“ (5)

Pirmadienį, 13.30 val., Vilniuje, Liepkalnio ir Žirnių g. sankryžoje, prie Barduvos pastato,...

LMTA bendruomenė šauksmu iš balkono bandė atkreipti dėmesį į nesprendžiamas problemas (36)

Pirmadienio popietę Lietuvos muzikos ir teatro akademijos dėstytojai ir studentai šauksmu bandė...

Paskelbti Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatai papildyta (10)

Kultūros ministerijoje paskelbti Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatai, kuriais...

Kalėdų karštinė keliuose: kaip keliauti, kad švenčių nesugadintų netikėtumai

Chaosas keliuose – neišvengiama problema prieš didžiąsias metų šventes. Vieni teigia, kad...