Šiandien daug kalbama apie socialiai atsakingas, tvarias įmones. Vis tik, net turint gerą verslo idėją, ji gali likti neįgyvendinta, nes pritrūksta pagalbos iš šalies. Būtent todėl kuriasi įvairios iniciatyvos, kurios padeda tokias idėjas subrandinti ir paversti realybe. Viena jų – „Change4Future“ – programa, kurioje sutelkti įvairūs ekspertai yra pasiruošę padėti socialiniams inovatoriais tapti rimtais žaidėjais rinkoje. Gegužės 5 dieną vyko pirmasis nuotolinis seminaras, kuriame dalyvavo rekordines socialines iniciatyvas savo sąraše skaičiuojantis dainų autorius ir atlikėjas Jurgis Didžiulis, „Kaunas IN“ vadovas Tadas Stankevičius ir socialinis inovatorius „Teeenshapers“ įkūrėjas Artiomas Šabajevas.
Organizatorių nuotr.
Organizatorių nuotr.

Socialiniam verslui reikia širdies

Pirmajame nuotoliniame seminare atlikėjas J. Didžiulis galėjo nustebinti ne vienaą, kuris nėra susipažinęs su jo kitomis visuomeninėmis veiklomis. Pasirodo, jog jis yra ne tik dainų autorius ir dainininkas, bet ir ne vienos socialinės iniciatyvos autorius, o verslumas tiesiog užkoduotas kraujyje.

Jurgis Didžiulis
Jurgis Didžiulis
© DELFI / Kotryna Dagenytė

„Mano šeima – verslūs žmonės. Mano senelis buvo labai sėkmingas, turtingas verslininkas sunkiosios pramonės srityje. Mano tėvas taip pat kurį laiką dirbo toje srityje, dirbo aviacijoje – buvo pakankamai gerai įsisukęs į verslo pasaulį. Todėl mano šeima į mane visada žiūrėjo„kreivai“, nes turėjau kitokias ambicijas ir kitokius tikslus. Kai 2010 metais, po mūsų dalyvavimo Eurovizijoje, sakiau, kad noriu kažko naujo ir planavau mokytis filosofiją ar psichologiją, mano šeima ragino pasirinkti kažką kitą. Taip pasirinkau verslo vadybos magistrantūros studijas. Pabaigus studijas kažkas tarsi pasikeitė mano galvoje – anksčiau gal kiek kreivai žiūrėjau į verslą. Tačiau tada supratau, kad verslas yra kaip bet koks kitas įrankis – tarkime, ginklas. Juk viskas priklauso nuo žmogaus, kuris tą įrankį naudos – apsisaugojimui ar puolimui. Dėl to šiandien aš labai skatinu menininkus, aktyvistus, žmones, kurie nori kažką pakeisti, patiems įsisavinti verslumo įgūdžius ir daryti pokyčius verslo pavidalu“, – kalbėjo žinomas vyras.

Organizatorių nuotr.
Organizatorių nuotr.
© Organizatorių nuotr.

Prakalbęs apie socialinį verslą, Jurgis Didžiulis buvo linkęs į jį pažvelgti šiek tiek plačiau – pasak jo, visas verslas yra socialus, nes yra daromas dėl žmonių norų, poreikių. Be to, įmonės veikla taip pat vykdoma su žmonėmis, vystomi tam tikri santykiai.

„Problema yra ta, kad yra tam tikros technikos, kurios optimizuoja procesus. O procesų optimizavimas dėl pelno dažniausiai vyksta žmonių sąskaita. Ypač kai mes kalbame apie visokių žaliavų naudojimą ar taršą. Džiugu, kad čia požiūris jau keičiasi – tai ypač ryšku užsienyje. Svetur žmonės ėmė suvokti, kad jeigu verslas nesusigrąžins į save humaniškumo, neatsižvelgs į gamtą, atsiras tam tikros politinės korekcijos. Todėl verslas bando veikti greičiau, būti humaniškesnis. Lietuvoje šių pokyčių dar šiek tiek trūksta. Manau, kad mes „išlindę“ iš Sovietų Sąjungos norėjome turėti pinigų, buvome ištroškę materialumo – dėl to mes truputį vėluojame vytis šias tendencijas. Tačiau mes turime puikias galimybes čia įvesti įvairias socialines naujoves – pavyzdžiui, į rinką atnešti produktą. Lietuvoje jį išbandyti yra gerokai lengviau nei užsienyje – yra labai daug įmonių, kurios tam tikrą koncepciją patikrino Lietuvoje, o po to produktą eksportavo. Vienas geriausių pavyzdžių –„Vinted“, – apie šalies socialinio verslo perspektyvas renginyje kalbėjo jis. Tuo tarpu, Lietuva buvo įvardyta kaip mažytė laboratorija, kurioje galima patvirtinti, kad tam tikras produktas rinkoje gali puikiausiai gyvuoti.

Jurgis Didžiulis
Jurgis Didžiulis
© DELFI / Domantas Pipas

Vis tik, diskutuojant apie socialinį verslą, jo vaidmenį visuomenėje Jurgis Didžiulis neneigė, kad šis modelis gali klaidinti žmones.

„Remiantis viena tradicine verslo vadybos teorija, įmonės pagrindinė socialinė atsakomybė yra generuoti pelną. Ir labai daug verslininkų taip žiūri – kaip galima painioti pinigus su morale? Ir tam tikra prasme jie – teisūs. Bet jei mes į socialinę atsakomybę žiūrime kaip į pridėtinę vertę, atsiranda visai kitų galimybių. Yra ir kita mokykla, kuri kalba apie papildomos vertės kūrimą visuomenei. Manau, kad „Facebook“– vienas geriausių pavyzdžių, nes jis suteikia daug svarbių socialinių paslaugų. Tačiau socialine prasme ir kaina yra didžiulė – visuomenėje keičiasi empatijos rodikliai, vienišumo indikatoriai didėja, kartais žmonės dėl socialinių tinklų gali ir depresija susirgti. Aš manau, kad socialiniam verslui reikia širdies, jautrumo, emocinio intelekto ir empatijos“, – teigė jis.

Organizatorių nuotr.
Organizatorių nuotr.

Socialinių verslų reikalingumui pritarė ir „Kaunas IN“ vadovas Tadas Stankevičius, nes, pasak jo, jie sprendžia visuomenei aktualias problemas, pasitelkdami novatoriškus sprendimus.

„Tokios iniciatyvos skatina žmonių sąmoningumą, o kuriantys asmenys tobulina savo kompetencijas. Kalbant apie socialinių verslų situaciją Kaune, šiandien ji gera, tačiau vietos tobulėjimai taip pat yra daug. Reikia pasidžiaugti Kaune startavusiomis ir į kitus miestus bei užsienį išsiplėtusiomis iniciatyvomis, tokiomis kaip „ChangeMakersON“, dėl kurių yra kuriama ir puoselėjama visa socialinio verslumo ekosistema, o Kaunas – žinomas kaip šios srities lyderis Lietuvoje“, – džiaugėsi jis.

Vyks trimis etapais

Programos „Change4Future“ iniciatorių „ChangeMakers’ON“ įkūrėja Simona Šimulytė teigia, kad ši dviejų metų progama bus naudinga abiem pusėms – ir pradedantiems verslininkams, kuriems reikia pagalbos idėją bandant paversti stabiliu verslu, ir visuomenei, kurioje vis dar yra įvairiausių problemų.

Simona Šimulytė
Simona Šimulytė
© Organizatorių nuotr.

„Tik bendromis jėgomis mes galime kurti pokytį. Būtent dėl to prieš daugiau nei keturis metus ir gimė idėja burti socialinių inovatorių bendruomenę „ChangeMakers’ON”. Iki šiol mes esame suorganizavę keturis „ChangeMakers’ON” hakatonus, tiek pat vasaros stovyklų ir padėjome keliasdešimčiai socialinių verslų sustiprinti savo paslaugas ar produktus, ir ieškoti pradinio finansavimo verslo įgyvendinimui“, – sakė S. Šimulytė.

Organizatorių nuotr.
Vladas Lašas

Programą sudaro trys etapai: internetiniai seminarai, hakatonas, akseleravimas. Pasak organizatorių, pirmajame etape norima padėti žmonėms suprasti, ar jie nori vystyti socialinį verslą, kokia yra jo vertė ne tik visuomenei, bet ir pačiam verslo kūrėjui. Tuo tarpu, į antrąjį etapą – hakatoną – pateks tik atrinktos komandos, kurios norės savo sugalvotą idėją su ekspertų pagalba plėtoti toliau.

Organizatorių nuotr.
Organizatorių nuotr.

„O trečiajame etape vyks akseleravimo programa, kurios metu rinkoje įsitvirtins net 15 naujų socialinių verslų. Vis dar sklando daugybė mitų, kad socialinis verslas negali būti pelningas. Jis gali ir privalo toks būti. Kuo sėkmingesnis verslas – tuo didesnį poveikį jis gali kurti visuomenei. Tad, šios programos misija ir yra sulaužyti nusistovėjusius mitus bei padėti socialiniams inovatoriams sukurti finansiškai stabilius verslus, juos išlaikyti rinkoje. Visos akseleravimo programoje dalyvausiančios komandos turės galimybę pasinaudoti ekspertų konsultacijomis už 8000 eurų, taip pat įsigyti įrangos už 7000 eurų“, – programos privalumus pabrėžė jos vadovė.

Programoje laukiami visi susidomėjusieji – registruotis ir dalyvauti galima čia.

Socialinio verslo vystymo programa „Change4Future“ yra įgyvendinama, vykdant projektą„Socialinio verslo pradžios paskatos ir kūrimosi skatinimas Kauno apskrityje“ (08.5.1-ESFA-K-853-01-0018). Ji yra dalinai finansuojama Europos socialinio fondo lėšomis.

Užsakymo nr.: PT_84259177

|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(7 žmonės įvertino)
3.2857

Lietuvos gyventojai palaiko daugiabučių modernizaciją (32)

Daugelis šalies gyventojų norėtų modernizuoti savo daugiabutį, nes mano, kad renovacija...

A. Kriščiūnas: „Savo mamai per Kalėdas dovanosiu žinias, ne daiktus“ (13)

Nenumaldomai artėja gruodis, kuomet visiems galvas susuks kalėdinių dovanų paieškos artimiesiems...

Kokia sėkmingai su Kinijos ir Vokietijos gamintojais konkuruojančios įmonės paslaptis? (2)

Prieš 91-erius metus nuo žemės ūkio ir skalbimo mašinų gamybos pradėjusi įmonė išaugo iki...

Verslo pradžios istorija: užgimė neradus, kas galėtų suvirinti vartus (4)

Vartai į verslininko Rimanto PurOno namus, galima sakyti - lemtingi. Galbūt ir iki šiandien jie...

Šilumos kaina Kaune – vėl mažiausia tarp Lietuvos miestų (15)

Šilumos kainoms Kaune pasiekus rekordines žemumas, miesto meras Visvaldas Matijošaitis...

Top naujienos

Susiruošusiems grįžti emigrantams – nauji iššūkiai: dabar darbo vietos jau nėra svarbiausia (57)

Lietuva jau išgyveno ne vieną emigracijos bangą. 2010 m. po ekonominės krizės ji buvo kone...

Iš užsienio emigrantų siunčiamų pinigų srautas šiemet bliūkšta: suma gali būti triskart mažesnė (20)

Nors kasmet į užsienį gyventi ir dirbti išvykę emigrantai į Lietuvą atsiųsdavo reikšmingą...

Nepaisant artėjančios vakcinos, pasaulio ekonomika rizikuoja neatsitiesti ir 2021-aisiais (12)

Išplitęs koronavirusas kursto baimes dėl naujo pasaulio ekonomikos nuosmukio, didindamas...

Koronaviruso paveiktų šalių ir regionų sąraše – dar daugiau valstybių

Į koronaviruso paveiktų šalių ir regionų sąrašą nuo pirmadienio įtraukta Malta, Slovakija ir...

Prie ausies susprogęs daniškas dinamitas išvaikė miegus lietuviams belgai prieštarauja Maskoliūno žodžiams

Lietuvos krepšinio rinktinė tęsia pasivažinėjimą amerikietiškais kalneliais Europos čempionato...

Laurie Garrett | D+ nariams

Prasideda beprotiška pasaulio skiepų karuselė

Ar įmanoma turėti per daug skiepų? Netrukus išsiaiškinsime.

Verslininkų dosnumas: nuo milijonų bažnyčioms iki paramos popiežiaus vizitui

Socialiai atsakingos įmonės ir verslininkai dosnūs paramos ne tik skurstantiesiems, vaikams ar...

Kodėl į skalbimo mašiną verta įpilti acto?

Kai kurie patyrę šeimininkai ir šeimininkės prieš skalbimo procesą į skalbyklę įpila šiek...

Vitaminų gali būti ir per daug: specialistės išvardijo perdozavimo požymius

Vitaminų gali būti ne tik per mažai, bet ir per daug. Tiesa, apie pastarąją problemą kalbama...