Mokytojai, baigę mokslus Vilniaus ar Kauno universitetuose, į regionų mokyklas atvyksta retai. Apie 80 proc. Šiaurės Lietuvos švietimo sistemos žmonių yra baigę pedagogikos mokslus Šiauliuose, o kaimų mokyklose didžiųjų universitetų absolventų likę, matyt, tik vienas kitas, ir tai iš vyresnės kartos.
 Renata Bilbokaitė
Renata Bilbokaitė

Ne paslaptis, kad mokytojų trūksta visose Lietuvos mokyklose, labiausiai — specialiųjų pedagogų, ikimokyklinio ugdymo ir pradinio ugdymo specialistų bei, žinoma, dalykininkų, ypač STEAM krypties. Mokytis specialiosios pedagogikos ir logopedijos į Šiaulius suvažiuoja jaunimas iš visos Lietuvos. Daug jų, baigę studijas, grįžta į didmiesčius, tačiau likusiems regione darbo visada yra.

Žiniasklaida rašo, kad šiemet mokyklas paliks 1400 pedagogų. Regionų mokyklose situacija bus itin sudėtinga, nes nors mokytojų trūksta, tačiau kartu mažėja ir dirbančių mokytojų dalykininkų darbo krūviai. Mokytojai priversti imtis mokyti dviejų dalykų, net negiminingų, kad per abu surinktų etatą. Mokyklų vadovams tenka nuolat spręsti problemą, ar bus kam dirbti tose mokyklose, tačiau norėtųsi iškelti ir kitą klausimą — o koks mokytojas mokys regionų vaikus?

Taip, mokytojų rengimui Lietuvoje keliama be galo daug reikalavimų. Tiek daug, kad ima atrodyti, jog ruošiame astronautus, kosmoso tyrėjus ir planetų kolonistus. Tik finansavimas, palyginti su NASA, turbūt milijonus kartų mažesnis.

Pedagogų rengimo centrai turi turėti gerą bazę ir naujausias laboratorijas, itin aukšto meistriškumo tarptautinio lygio mokslininkus, kurių veiklos rezultatai turi turėti didelę įtaką keičiant nacionalinę švietimo politiką ir gerinant švietimo kokybę. Negana to, būtinas glaudus ryšys su pedagogais praktikais ir metodinė didaktinė meistrystė. Pedagogų rengimo centrai – o tokių Lietuvoje yra trys: Vilniaus universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas ir VU Šiaulių akademija — ne tik turi būti pedagoginės lyderystės židiniai Lietuvoje, bet ir reikšmingai atpažįstami tarptautinėje erdvėje. Visa tai įmanoma, jeigu bus politinė valia ir toliau remti bei koncentruoti išteklius pedagogų rengimo centruose.

Šiuo metu pedagoginės krypties programas Lietuvoje siūlo daug mokymo įstaigų. Jei absolventas nori įstoti studijuoti pedagogikos į kurį nors universitetą, jis turi surinkti bent 5,4 balo, tam reikia šešių dalykų vidurkio, o stojant į kolegijas pakanka surinkti 4,3 balo ir tam užtenka penkių dalykų vidurkio.

Kiekvienas pedagogikos bakalauro studentas visus ketverius studijų metus kas mėnesį iš valstybės gauna po 300 eurų. Tai labai didelė paspirtis, prie kurios dar gali prisidėti skatinamosios, vienkartinės bei socialinės stipendijos. Vis dėlto, norint parengti motyvuotą ir kvalifikuotą mokytoją, vien noro ir finansinio skatinimo neužtenka.

Pedagoginių programų yra, tačiau mokytojų Lietuvoje vis tiek trūksta, o Mokytojų, bent jau regionų mokyklose, greit gali tekti ieškoti su žiburiu.

Užsakymo nr.: PT_87742037

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(9 žmonės įvertino)
2.7778

Savanoriškas pakuočių ženklinimas skatins rūšiuoti

Seime priimtos Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pataisos, kuriomis numatomas...

Nauja pagalbos priemonė verslo plėtrai – kūrybiniai čekiai Covid-19 Finansavimo dydis – iki 70 000 eurų (3)

Dėl Covid-19 pandemijos kūrybinių ir kultūrinių industrijų sektorius, kaip ir didelė dalis...

Mūsų protas – galingas ginklas kovojant su ligomis ir norint pasveikti (1)

Dar Hipokrato manyta, kad žmogaus kūno struktūra, funkcijos, protas ir dvasia – nedalomi, o ligos...

Žaidimui ir darbui stilingas universalus nešiojamasis kompiuteris „ASUS ROG Zephyrus M16 GU603“ (7)

Stilingų žaidimų kompiuterių „ASUS“ grupę papildė jau parduodamas modelis „ROG Zephyrus...

Startavo Vaikų taryba: išrinkta pirmininkė, iškeltos svarbiausios problemos (10)

Pirmajame Vaikų tarybos posėdyje jos nariai iškėlė aktualiausias temas dvejų metų kadencijai....

Top naujienos

Istoriniame Latvijos mieste atrado kardinaliai pasikeitusį kvartalą: vakarais čia plūsta jaunimas, o būsto kainos jau kaip Rygoje (13)

Kuržemės centre, Latvijoje , yra vieta, kurią istorijos, gamtos ir gastronomijos mėgėjai vertina...

Vytautė Merkytė | D+

Apokalipsė, kuri neatėjo: įtikėję, kad ateities nėra, sektos nariai atsisakė dirbti ir naujas aukas verbavo per seksą

Michaelo Youngo vaikystė buvo neįprasta: berniukas uoliausiai iš savo brolių ir seserų apsiėmė...

Pažintis su keturiais nelegalais Dieveniškėse: niekur neskubėdami paprašė išvirti kavos (470)

Lietuvos pasienyje, Šalčininkų rajono Dieveniškių kaimelyje, kur būriai žmonių protestuoja...

Atostogos gali būti kitokios, nei tikitės: Kroatija ir Juodkalnija dėl koronaviruso ribos pramogas (21)

Lietuvių pamėgtos atostogų šalys Adrijos jūros pakrantėje – Kroatija ir Juodkalnija...

Gyventojai tūžta ant būsto administratoriaus: po brangaus remonto laiptai atrodo kaip po karo, bet pavojaus niekas netvarko (78)

Vilniuje, Karoliniškėse, esančio daugiabučio gyventojų kantrybė trūko – laiptų remontą...

11 metrų baudinių seriją pralaimėjusi „Sūduva“ baigė savo žygį Europoje „Kauno Žalgiris“ finišavo beviltiškai, krito ir „Panevėžys“ (69)

Lietuvos futbolo klubams ketvirtadienio vakaras buvo kaip niekad įtemptas – net trys A lygos...

„Socialdarbiečiai“ keičia pavadinimą – tampa Lietuvos regionų partija (102)

Opozicinė Lietuvos socialdemokratų darbo partija ketvirtadienį Kernavėje vykusiame neeliniame...

Tankiau lankysis lietus

Orų pobūdis Lietuvoje keičiasi. Virš Šiaurės Europos išplitus žemo atmosferos slėgio laukui...

Penktadienį Tokijuje – pirmojo lietuvių medalio laukimas, Gudžiaus metimai ir motyvuoti plaukikai kas, kur, kada (16)

Penktadienį, liepos 30-ąją, Tokijo olimpinėse žaidynėse varžysis 10 Lietuvos sportininkų –...

Agnė Keizikienė | D+

Vis dažniau poros atostogauja atskirai: psichologė išdėstė, kam tai gali būti naudinga, o kam – pirmas žingsnis skyrybų link

Sutikite, jei vieni atostogaudami kartu su antrąja puse džiaugiasi nuolatiniu laiku kartu, kitus tai...