Kiek daugiau nei prieš pusę metų į Europos Parlamentą išrinktai Rasai Juknevičienei pavyko pasiekti svarbius tikslus – parlamente priimtos jos su bendražygiais iš Lietuvos inicijuotos rezoliucijos dėl Sausio 13-osios bylos ir dėl Molotovo-Ribentropo pakto. Vis dėlto, politikė neslepia, kad gyvenimas tarp Briuselio ir Lietuvos pateikė nemažai iššūkių. Šiandien ji pasakoja, kaip jai sekasi suderinti intensyvią darbotvarkę ir asmeninį gyvenimą.

Kiekviena darbo diena – skirtinga

Paklausta, kaip atrodo jos darbo diena, Rasa Juknevičienė atskleidžia, kad tai priklauso nuo to, kuriame Europos pakraštyje tądien ji dirba.

„Jeigu darbo diena numatyta Briuselyje, viskas šiek tiek paprasčiau, nes ten jau turiu išnuomotą butą, tad kaip ir turiu namus. Galiu ir pusryčius iš anksto susiplanuoti, ir sriubos išsivirti. Tačiau kartą per mėnesį vyksta plenarinės sesijos Strasbūre. Kai kas jį vadina Stresbūru, nes ten labai daug streso, didelis tempas. Grįžus į Lietuvą viskas vėl kitaip – įvairios išvykos, susitikimai su žmonėmis“, – apie savo dienotvarkės įvairovę pasakoja politikė.

Vis dėlto, Rasa Juknevičienė atskleidžia, kad iš pradžių priprasti prie naujo gyvenimo etapo – darbo Europos Parlamente – nebuvo lengva.

Rasa Juknevičienė
Rasa Juknevičienė
© Organizatorių nuotr.

„Akivaizdu, kad labai pasikeitė mano gyvenimo būdas. Niekada per daug nemėgau skraidyti, o dabar tenka tarsi gyventi ore. Kita vertus, lėktuve praleidžiamos valandos turbūt vienintelės, kurias galiu skirti sau, nes būna išjungtas telefonas. Pasikeitė ir darbo apimtys, informacijos srautas, temų, su kuriomis dirbu, spektras labai išsiplėtė – tenka dirbti su daug daugiau žmonių. Pagrindinis darbas vyksta ne plenarinių posėdžių, o politinių grupių diskusijų metu. Tačiau vien ta politinė grupė yra didesnė nei mūsų seimas – 186 žmonės“, – apie pokyčius pasakoja pašnekovė.

Pasikeitė darbo sritis

Kalbėdama apie naujo darbo specifiką, R. Juknevičienė atskleidžia, kad pakito ne tik darbo apimtys, bet sritys, į kurias tenka koncentruotis. Anksčiau ji daugiausia dirbo saugumo ir gynybos srityse, o dabar tenka gilintis į naujus dalykus.

„EP Vystymosi komitete tapau viena iš keturių pranešėjų. Ruošiame labai svarbų finansinės pagalbos ne Europos Sąjungos šalims dokumentą, kuris apims apie 90 milijardų eurų 2021-2027 m. laikotarpiui. Jame bus išdėstyta, kokiomis sąlygomis ta parama bus teikiama“, – sako pašnekovė.

Rasa Juknevičienė
Rasa Juknevičienė
© Organizatorių nuotr.

R. Juknevičienė taip pat tapo ir Piliečių laivių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto, Saugumo ir gynybos pakomitečio nare bei Europos Parlamento ryšių su pietų Kaukazo šalimis vicepirmininke, tad tenka ne tik plėsti akiratį, bet ir susipažinti su daugybe šiose srityse besidarbuojančių žmonių.

Pavyko priimti Europai svarbių dokumentų

Vis dėlto, parlamente TS-LKD atstovei kartu su bendražygiais jau pavyko pasiekti, kad būtų priimtos jų inicijuotos rezoliucijos. Viena iš jų – rezoliucija dėl Molotovo-Ribentropo pakto 80-ųjų metinių. Pasak R. Juknevičienės, tai – itin svarbu šiandien, mat nuolat esame informacinio karo lauke.

„Pagrindinis Rusijos federacijos naratyvas yra susijęs su istorija, kurią jie bando perrašyti. Jie bando save pateikti kaip vienintelius kovotojus su fašizmu. Iš tiesų Antrąjį pasaulį karą pradėjo ir Stalinas, ir Hitleris – tai buvo Molotovo-Ribentropo pakto pasekmė. Kitas dalykas – kalbant apie rytų Europos valstybes, linijos, kurios 1939 metais padalino senąjį žemyną, dar nėra iki galo išnykusios“, – apie rezoliucijos inicijavimo priežastis kalba europarlamentarė.

Rasa Juknevičienė
Rasa Juknevičienė
© DELFI / Domantas Pipas

Pasak jos, būtent dėl to, jog šis paktas pakeitė daugelio valstybių istoriją ir likimą, jų politinei grupei pavyko rasti daug rėmėjų ir pritariančiųjų. O šiandien, kaip sako R. Juknevičienė, rezoliucija pradėjo „gyventi“ atskirą gyvenimą.

„Prieš keletą savaičių Portugalijos parlamente pirmą kartą jų istorijoje šios rezoliucijos pagrindu vyko diskusija apie tai, kad ir komunizmas, kaip ir fašizmas, yra nusikalstami režimai. Iki šiol jų istorija buvo visai kita, mat jų parlamente vis dar veikia komunistų partija, kovojusi su fašistais. Taigi rezoliucija turi tokį poveikį, o dabar mes bandysime sukurti grupę parlamente, kuri rūpintųsi tos rezoliucijos įgyvendinimu, kad ji nebūtų tiesiog padėta į stalčių. To reikia dėl ateities kartų, nes istorija linkusi kartotis. Jeigu nežinai istorijos – ji gali pasikartoti“, – apie dokumento svarbą kalba Europos Parlamento narė.

Rasa Juknevičienė
Rasa Juknevičienė
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Pasak politikės, Kremlius bando pateisinti ne tik Ribentropo-Molotovo paktą, bet ir Josifo Stalino politiką, todėl pastarosiomis dienomis į šią rezoliuciją sureagavo Rusijos Prezidentas V. Putinas.

Kartu su kitais politikais R. Juknevičienė taip pat inicijavo ir rezoliuciją, kuri ragina Rusiją nutraukti bylą prieš sausio 13-osios bylos teisėjus ir prokurorus. Įdomu tai, kad ją pavyko priimti tarsi žaibo greičiu. Kaip sako pati politikė, tai pavyko padaryti dėl to, kad visi sutelkė jėgas bendram tikslui.

„Pirmiausia apie tai pradėjo kalbėti mūsų teisingumo ministerija, taip pat ir parlamentas. Kadangi aš esu komiteto, kuriame dėl šios rezoliucijos buvo pradėti darbai, narė, tai ją pavyko įtraukti į darbotvarkę. Į posėdį atvyko mūsų prokuratūros ir teismų atstovai, ministras, susitelkė ir Lietuvos parlamentarai“, – apie darbo eigą pasakoja pašnekovė.

Rasa Juknevičienė
Rasa Juknevičienė
© DELFI / Karolina Pansevič

Ji priduria, kad greitai priimti šį dokumentą pavyko ir todėl, kad tai buvo konkretus, labai aiškus klausimas. Tiesa, rezoliucija dėl sausio 13-osios kėlė daug diskusijų – atsirado politikų, teigiančių, kad tai yra tik Lietuvos reikalas, tačiau R. Juknevičienė su tuo nesutinka.

„Mes iškart sakėme, kad tai yra ataka prieš Europos Sąjungos teisėjus ir pareigūnus. Tai gali atsitikti ir kitoms valstybėms. Šiandien Europoje daug šalių patiria Rusijos agresiją, tad jeigu Kremlius nepriims atsakomybės už agresyvius savo veiksmus bei nepripažins kaltės, gali nukentėti ir būti atakuojami kiti teisėsaugininkai“, – apie dokumento reikšmę globaliame kontekste kalba politikė.

Tik grįžusi panyra į buitį

Rasa Juknevičienė neslepia, kad dirbdama Europos Parlamente pasiilgsta ne tik Panevėžio, bet ir savo artimųjų, savo namų aplinkos, net – savo lovos.

„Žinoma, pasiilgstu ir savo katės, kuri yra mano didžiausia relaksuotoja – mes kartu jau dešimt metų. Dėl artimųjų su savimi nešiojuosi net šiokį tokį priekaištą, kad turėjau išvažiuoti kaip tik tuo metu, kai jiems labiausiai reikėjo pagalbos“, – atvirauja politikė.

Rasa Juknevičienė
Rasa Juknevičienė
© DELFI / Karolina Pansevič


Vos grįžusi iš Briuselio europarlamentarė keliauja į virtuvę ir visai savaitei gamina maisto, kad to netektų daryti mamai.

„Na, gaminu ne aš viena – vienas iš mano brolių labai mėgsta suktis virtuvėje. Kai jis atvažiuoja, aš mielai jam perleidžiu virtuvę. Brolis gamina visokius modernesnius patiekalus. O mano tokia jau misija yra ruošti tuos tradicinius mūsų, kaip mes sakome, „babytės kulinarinio paveldo“ patiekalus. Pavyzdžiui, aš ir mano artimieji, net sūnėnas, jaunas žmogus, mėgstame tokią sriubą, kaip mes vadinom „zacirka“, jos išsivirus vakare visi taip gerai miegame“, – šypsosi Rasa.

Europos centras – Tiltagaliai

Pašnekovė neslepia, kad tikraisiais namais laiko būtent Tiltagaliuose esantį senelių namelį – vietą, kurioje leido savo vaikystę.

Rasa Juknevičienė
Rasa Juknevičienė
© Stopkadras

„Daug čia vaikystės prisiminimų. Net negalėčiau išskirti kokio vieno. Žinoma, dažniausiai prisimeni tuos, kai gavai barti už kokį nors dalyką. Prisimenu, vieną kartą vos namų nepadegiau – sugalvojau balanytes kūrenti pečiuje, nes man labai gražu būdavo“, – prisiminimais dalijasi R. Juknevičienė.

Moteris priduria, kad jai Tiltagaliai – ypatinga vieta, mat dar net neprivažiavusi kaimelio, ji pradeda jausti vidinę ramybę.

„Jau nuo Karsakiškio, bažnytkaimio prieš Tiltagalius, aš staiga pajuntu, kad man nukrenta visi rūpesčiai. Staiga aš pasidarau lyg tokia savimi – čia visi mane Rasyte vadina, čia nesu nei kokia Parlamento narė, nei dar kas nors. Man Tiltagaliai – Europos centras, o visa kita sukasi aplink“, – su šypsena apie gimtinę kalba Europos parlamento narė R. Juknevičienė.

Informacijos skleidimas bus apmokėtas iš EPP grupės, kuriai priklauso EP narė Rasa Juknevičienė, sąskaitos.

Užsakymo nr.: PT_83121129

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(44 žmonės įvertino)
3.3864

Ar dirbtinio intelekto pagalba galime apsaugoti intelektinę nuosavybę? (2)

Dirbtinis intelektas (DI) – kai kam dar sunkiai suvokiamas terminas, kuris dažnai asocijuojasi su...

Pirmuoju kompiuteriu 82-ejų parašė penkias knygas

Pagėgių savivaldybės Vydūno viešojoje bibliotekoje Asta Andrulienė dirba jau beveik 20 metų....

Daugiabučių renovacija vis aktualesnė – 2019 m. atnaujinta per 300 pastatų (6)

2019 m. Lietuvoje atnaujinta daugiau kaip 300 daugiabučių arba 9 tūkst. butų, įgyvendinant...

Liko mažiau nei mėnuo teikti paraiškas daugiabučių renovacijai (15)

Iki sausio 31 d. Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) regioniniuose padaliniuose vis dar galima...

Išsiplėtė privačius interesus deklaruojančių asmenų ratas

Privačius interesus nuo šių metų turi deklaruoti platesnis ratas asmenų. Tokią pareigą...

Top naujienos

Sausus orus keis vėjuoti ir drėgni (5)

Pirmadienio dieną toliau vyraus sausi orai . Šalies rytinius ir pietinius rajonus dengs gana storas...

Paluckas sulygino konservatorius su „valstiečiais“: visuomenę skaldo siekdami politinių išskaičiavimų (52)

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Gintautas Paluckas sako, kad „valstiečiai“...

Rusija ir vėl melavo: šalia Lietuvos dislokuoti pajėgumai kelia didesnį pavojų, nei manyta (1133)

Vienas netaiklus šūvis ir dešimtmečio senumo paslaptis, o kartu ir Kremliaus melas subyrėjo į...

Po konservatyvią Saudo Arabiją keliavusi lietuvė: užsieniečiai ten gyvena tarsi auksiniame kalėjime (89)

Apie didžiausią Arabijos pusiasalio valstybę Saudo Arabiją sklando daugybė mitų. Ji garsėja...

Šildymo kainos vieno miesto gyventojų pinigines tuština daug smarkiau (140)

Nors liaudies išmintis byloja, kad šiluma kaulų nelaužo, visgi centralizuotai besišildantiesiems...

Lukašenka su žmona viešai nesirodo jau daugybę metų: kur ji? (224)

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka ir atskirai gyvenanti jo žmona Galina susituokė...

Johnas Galliano: skandalingas talentas, per ilgą liežuvį netekęs svajonių darbo (6)

Buvęs Willsono berniukų mokyklos kapelionas prisimena: „Johnas buvo tarsi iššūkis kai kurių...

Rimvydas Valatka. Surūgusi 5 darnų bulvienė (302)

Jie ne 3 proc. kartelės nuleidimo kišeninėms partijoms, o trejų metų Seimo kadencijos vietoj...

Tarpukario Pasvalys: kurortinis miestelis su upių panoramomis ir meilės vardu pavadintas tiltas (6)

Lietuvos šiaurės krašto kurortinis miestelis, kadaise buvęs apskrities centru. Iš Pasvalio miesto...

Vilniečius pašiurpino į Nerį atitekantys „lobiai“: rado smulkinto plastiko (93)

Sekmadienį Vilniuje buvo užfiksuotas nedžiuginantis vaizdas: iš „Vilniaus vandenų“ vamzdžio...