Šiai dienai Kauno regiono komunalinės atliekos po pirminio rūšiavimo yra vežamos ir apdorojamos Kauno regiono mechaninio biologinio atliekų apdorojimo (MBA) gamykloje. Nors MBA oficialiai veikia beveik penkerius metus, kyla klausimas: ar tai tikrai tiek ekonominiu, tiek aplinkosauginiu, tiek ir gyventojų sveikatos požiūriu efektyvus projektas?
Kauno MBA
Kauno MBA
© Kauno RATC nuotr.

MBA veiklos chronologija:

• VšĮ Kauno regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – Kauno RATC) veiklą pradėjo 2005 m. kovo 2 d.
• VŠĮ Kauno RATC dalininkai 2010 m. rugsėjo 10 d. pritarė dėl paraiškos teikimo finansavimui pagal 2007–2013 m. ES struktūrinių fondų priemonę VP3-3.2-AM-01-V „Atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“.
• Statybos leidimas Kauno MBA išduotas 2014 m. rugsėjo 23 d., miestą valdant tuometiniam merui Andriui Kupčinskui (dabartiniai Kauno miesto savivaldybės vadovai priimant sprendimą nedalyvavo).
• Kauno MBA pradėta eksploatuoti 2016 m. sausį.
• Projekto biudžetas – 34,441 mln. eurų, iš jų 29,244 mln. eurų skirti iš Europos Sąjungos Sanglaudos fondo, 5,196 mln. eurų prie projekto įgyvendinimo prisidėjo projekto vykdytojas VšĮ Kauno regiono atliekų tvarkymo centras. Konkrečiai Kauno MBA statybos vertė sudarė 24,672 mln. eurų.

Dabar galima tik spėlioti, kodėl MBA buvo nuspręsta statyti pačiame Kauno mieste, tačiau dėl šio visiškai neapgalvoto sprendimo netoli gamyklos įsikūrusių Kauno miesto, Ramučių, Karmėlavos ir kitų rajonų gyventojai tapo savo pačių gyvenamosios vietos įkaitais: nuo gamyklos nuolat sklinda nemalonūs kvapai, todėl gyventojai dėl nepakeliamos smarvės ir grėsmės sveikatai dažnu atveju tiesiog negali iškelti kojos iš namų.

Susirūpinusių gyventojų nepasitenkinimas ir nuolatiniai aplinkosaugininkų skundai jau yra žinomi tiek dabartinės Kauno miesto savivaldybės vadovams, tiek ir Aplinkos ministerijai, tačiau iki šiol jokių veiksmų imtasi nebuvo, mat kvapų ir taršos normos šioje gamykloje nėra viršijamos.

Neefektyvus atliekų panaudojimas

Tad jei ne nepakeliamas kvapas, galbūt, neefektyvi veikla yra atsakymas į tai, ar MBA yra reikalinga miestui?

2019 m. duomenimis, Kauno regiono MBA įrenginiuose per metus apdorojama apie 140 tūkst. tonų mišrių komunalinių atliekų. Laikinosios sostinės atliekos čia sudaro 64 proc., visam Kauno regionui ši paslauga per metus kainuoja apie 9 mln. eurų, o miesto gyventojams – atitinkamai 5,5 mln. eurų.

„Kauno švaros“ nuotr.
„Kauno švaros“ nuotr.
© Organizatorių nuotr.

Tačiau apdorojus 140 tūkst. tonų mišrių komunalinių atliekų, išrūšiuojama vos 1250 tonų perdirbimui tinkamų antrinių žaliavų, o tai nesiekia net 1 proc. nuo bendro atliekų kiekio. Pinigine išraiška skaičiai kalba patys už save: realizavus už 9 mln. eurų išrūšiuotas tinkamas perdirbimui antrines žaliavas gaunama tik 78 tūkst. eurų pajamų. Tuo tarpu 1 tona išrūšiuotų perdirbamų atliekų gyventojams kainuoja 7200 eurų.

„Kauno mieste jau dabar turime pakankamai gerai išvystytą pirminio atliekų rūšiavimo sistemą. Jau šiame pradiniame etape iš mišraus komunalinių atliekų srauto išskiriama ir atskirai surenkama perdirbimui tinkamas plastikas, kartonas, popierius, stiklas, metalas, tekstilė, žaliosios atliekos. 99 proc. į MBA patekusių mišrių komunalinių atliekų lieka neišrūšiuota – jos yra netinkamos perdirbimui, todėl jas vežti apdoroti į MBA netikslinga nei ekonominiu, nei aplinkosauginiu, nei gyventojų sveikatos apsaugos aspektais. Tie 99 proc. į MBA patekusių atliekų po apdorojimo, kainuojančio 9 mln. eurų, galiausiai vis tiek pašalinama sąvartyne arba sudeginama Kauno kogeneracinėje jėgainėje“, – teigia bendrovės „Kauno švara“ generalinis direktorius Saulius Lazauskas.

„Kauno švaros“ nuotr.
„Kauno švaros“ nuotr.
© Organizatorių nuotr.

Galimybė sutaupyti

Skaičiuojama, kad 140 tūkst. tonų komunalinių atliekų panaudojimas energijai gauti Kauno kogeneracinėje jėgainėje (KKJ), aplenkiant MBA, Kauno regionui kiekvienais metais leistų sutaupyti po 4 mln. eurų, o vien Kauno miestui – apie pustrečio milijono kasmet. Atliekų deginimo KKJ paslaugos kaina – 35 Eur/t, o MBA išrūšiavimo paslauga – 62,81 Eur/t.

Verta paminėti, kad vien per 2020 m. 1-ąjį pusmetį po pirminio rūšiavimo (iš gyventojų) Kauno mieste buvo surinkta beveik tiek pat antrinių žaliavų (plastikas, kartonas, popierius, stiklas, metalas, tekstilė, žaliosios atliekos), kiek buvo surinkta per visus 2016 metus. Todėl galima daryti prielaidą, kad per 4-erius metus surenkamų antrinių žaliavų kiekis beveik padvigubėjo.

„Vertinant ir analizuojant 2018 m. atliekų tvarkymo duomenis pagal šiuo metu galiojantį atliekų tvarkymo mokestį (ATM), aiškiai matoma, kad jei visi regionai mokėtų tik už atliekų vežimą tiesiogiai į KKJ, 2018 m. Kauno regione ATM būtų sumažėjęs 44 proc. To pavyzdys: vežant į MBA, atliekų sutvarkymo išlaidos siekė beveik 9,5 mln. Eur., tačiau „apėjus“ MBA, ir atliekas vežus tiesiai į KKJ, išlaidos būtų siekusios vos kiek daugiau nei 5 mln. Eur“, – sako „Kauno švara“ vadovas.

Saulius Lazauskas
Saulius Lazauskas
© Organizatorių nuotr.

Atliekų tvarkymo kultūra Lietuvoje ir Europoje

S. Lazausko teigimu, tenka pripažinti, kad Lietuvos atliekų tvarkymo kultūra vis dar turi didelių trūkumų. Pasak jo, užtenka pasižiūrėti į CEWEP Europos sąjungos šalių komunalinių atliekų tvarkymo palyginimą ir aiškiai pamatysime, kur Lietuvai reikėtų pasitempti.

„Jeigu rūšiuojame ir kompostuojame geriau nei Europos vidurkis – 52 proc. prieš 47 proc., likusias atliekas šaliname kur kas primityviau. Pavyzdžiui, energijai panaudojame viso labo 13 proc. atliekų ir net 25 proc. atliekų šaliname į sąvartynus“, – sako „Kauno švara“ generalinis direktorius.

Idealus atliekų tvarkymo scenarijus – sekti šalių, kurios visas atliekas arba išrūšiuoja, arba iš jų išgauna energiją, pavyzdžiu (tokių šalių ES net 5: Švedija, Suomija, Danija, Vokietija, Olandija, nedaug nuo jų atsilieka ir Belgija, Austrija bei Liuksemburgas).

„Tad jeigu nėra galimybės išrūšiuoti antrinių žaliavų, atliekas reikia ne šalinti į sąvartyną, o išgauti iš jų ekonominę naudą – energiją. Jeigu ir toliau intensyviai būtų plėtojamas antrinių žaliavų rūšiavimas, o netinkamos rūšiavimui komunalinės atliekos panaudojamos energijai gauti, ATM galėtų sumažėti iki 42 proc., o Lietuva priartėtų prie geriausiai atliekas tvarkančių šalių elito“, – įsitikinęs S. Lazauskas.

„Kauno švaros“ nuotr.
„Kauno švaros“ nuotr.
© Organizatorių nuotr.

Galutinė kaina gyventojams už atliekų tvarkymą susideda iš dviejų sudedamųjų dalių: atliekų surinkimo ir vežimo įkainis, įskaitant administravimą, kurį sudaro 46 proc. viso įmokos dydžio bei
atliekų tvarkymo mokesčio (Kauno RATC), kuris sudaro 54 proc. viso įmokos dydžio. Tad, kaip aiškina S. Lazauskas, jei būtų priimtas sprendimas atliekas iškart transportuoti į KKJ, gyventojams sumažėtų ATM.

„Tokios šalys kaip Danija, Švedija, Suomija ir Islandija mechaninio atliekų apdorojimo įrenginių išvis neturi, nes tai tiesiog neefektyvu. Todėl dabar mūsų valstybės atliekų tvarkymo ateitis priklauso nuo Aplinkos ministerijos. Jei bus nuspręsta, kad pirminio rūšiavimo perdirbimui netinkamas atliekas yra vertingiau panaudoti energijai gauti, o ne bereikalingai jas vežti į MBA, atliekų sutvarkymo mokestis Kauno regiono gyventojams atpigtų iki 44 proc., o Lietuvoje kaina atitinkamai sumažėtų iki 42 proc.“, – neabejoja „Kauno švara“ generalinis direktorius.

Užsakymo nr.: PT_85405127

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(10 žmonių įvertino)
3.5000

Ukmergėje klientų laukia naujas „EOLTAS“ prekybos centras (6)

Vieta naujajam 400 kv. m. prekybos centrui buvo renkama itin atsakingai. Stengtasi atsižvelgti ne tik...

5 sąmokslo teorijos apie COVID-19, kuriomis pasaulis vis dar tiki, ir žaidimas, padėsiantis išsiugdyti atsparumą melui (18)

Blogėjant COVID-19 situacijai, pasaulis taip pat susiduria su pasauline „dezinformacijos...

Vilnius kviečia į pasimatymus su miestu (12)

Šiandien Vilniaus dūzgesys pritilęs, o pasimatymai mieste turės palaukti. Metas skirti pasimatymą...

„Kalnapilio-Tauro grupė“ didina rėmimų apimtis: kartu galime įveikti pandemijos iššūkius (3)

Pasaulinės pandemijos akivaizdoje verlsas gręžiasi į šalį užklupusius išbandymus. Įmonės,...

„DPD Lietuva“ investuoja į klientų patirtį – „myDPD“ platformoje siuntas galės valdyti paprasčiau (1)

Nuo šiol „ DPD Lietuva“ klientai savo siuntas galės valdyti paprasčiau ir greičiau. Siuntų...

Top naujienos

Kinų vakcina? Farmacinė chimera, kurios vieni ieško, kiti bijo (47)

Ji yra. Bet jos niekas iki šiol nematė. Cirkuliuoja šen bei ten Europoje vieniems keldama...

Ekspertai apie tai, kas naudingiau: eiti į prastovas, gauti ligos išmokas ar net stoti į bedarbių gretas (36)

Įmonėms skelbiant prastovas, gyventojai teiraujasi ir skaičiuoja, kas jiems naudingiau – eiti į...

Jasikevičius – apie žalias kojines, skambutį Schilleriui ir širdies skausmą dėl Blaževičiaus (31)

Kaip ir buvo galima tikėtis, po keturių beatodairiškos kovos tarp Kauno „Žalgirio“ (5/7) ir...

Žvarbus vėjas slopins šilumą (4)

Šeštadienį virš Lietuvos tęsis ciklono ir anticiklono dvikova, to pasekmė gūsingas ir žvarbus...

Iš Vilniaus greitoji iškviesta į Ukmergę: atvykusi medikė nesulaikė ašarų – 35 metų pacientė nesulaukusi pagalbos mirė (831)

„Karščiuojanti pacientė saugiai perduota į rūpestingas infekcinės ligoninės slaugytojų...

Kaip Hitleris ištekindavo savo meilužes, arba garsiausios ir įtakingiausios Trečiojo reicho moterys (83)

Karas laikomas vyriška prerogatyva, tačiau moterų vaidmuo jame irgi svarbus. Net Vokietijoje, nors...

Jasikevičiaus sugrįžimas į Kauną paženklintas klaidų jūra ir pergale prieš „Žalgirį“ (477)

„Žalgirio“ (5-7) duobė Eurolygoje gilėja – Lietuvos čempionai po penktadienio dvikovos Kaune...

Prekybos po „Brexit“ susitarimo pasiekti nepavyko (76)

Jungtinės Karalystės ir Europos Sąjungos derybininkai penktadienį pareiškė, kad jiems...

Pažanga pasidžiaugęs Schilleris nuo Šaro šešėlio nebėga: jis yra šio klubo legenda (6)

Buvusį savo trenerį Šarūną Jasikevičių penktadienio vakarą namuose priėmęs Kauno...