Baltijos jūroje knibžda per 6 000 rūšių gyventojų. Dėl nuolat besimaišančio sūraus Šiaurės Atlanto ir gėlo upių nuotėkio vandens, Baltijoje aptinkama unikali flora ir fauna. Ir nors biologinė įvairovė sąlyginai nedidelė, čia sutinkamas unikalus sūriame ir gėlame vandenyje gyvenančių rūšių derinys.

Baltijos jūroje knibžda per 6 000 rūšių gyventojų. Dėl nuolat besimaišančio sūraus Šiaurės Atlanto ir gėlo upių nuotėkio vandens, Baltijoje aptinkama unikali flora ir fauna. Ir nors biologinė įvairovė sąlyginai nedidelė, čia sutinkamas unikalus sūriame ir gėlame vandenyje gyvenančių rūšių derinys.

Žuvų rūšys

„Nors Baltijos jūroje gyvena visos organizmų grupės, sutinkamos ir plačiajame pasauliniame vandenyne, rūšinė įvairovė čia – labai skurdi. Pavyzdžiui, jūrinių žinduolių mes turime tik 5 rūšis, kai pasaulyje skaičiuojame jas šimtais“, – teigia Klaipėdos universiteto (KU) Jūros tyrimų instituto mokslo darbuotojas Andrius Šiaulys.

Baltijos jūroje ties Lietuva sutinkama apie 60 skirtingų žuvų rūšių. Anot mokslininkų, šis sąrašas nuolat ilgėja, nes vis dažniau sutinkama Lietuvai nebūdingų žuvų rūšių, tokių kaip gelsvosios jūrgaudės, jūrų vaputės, jūrų liežuvis, paprastasis vilkšeris. Tiesa, tokie laimikiai ant žvejų kabliukų užkimba retai.
„Dažniausiai mūsų vandenims nebūdingos žuvys atklysta iš Šiaurės jūros, kur vandens druskingumas daug didesnis.

Šiltuoju metu, Baltijos jūros priekrantėje padaugėja gėlavandenių žuvų: kuojų, plakių, ešerių, starkių. Iš jūrinių žuvų vasaromis gausiau sugaunamos plekšnės ir žiobriai. Na, o rudenį, vandeniui vėstant, priekrantėje gausiau pasirodo menkės. Tačiau vienų iš vertingiausių Baltijos jūros žuvų – otų ir menkių – ištekliai šiuo metu yra itin sumažėję. Tai siejama su neigiamu komercinės žvejybos poveikiu – pergaudymu“, – pasakoja Justas Dainys, Gamtos tyrimų centro Žuvų ekologijos laboratorijos mokslo darbuotojas.

Pastebima, kad neigiamą poveikį vietinių žuvų rūšims daro ir invazinės rūšys, kurios ilgainiui tampa vyraujančiomis.

Saulėlydis Baltijos jūroje
Saulėlydis Baltijos jūroje
© DELFI / Šarūnas Mažeika

„Pavyzdžiui, juodažiotis grundulas. Pirmą kartą Lietuvos priekrantėje sugautas 2002 metais, o šiuo metu jau yra tapęs viena iš vyraujančių rūšių. Paplitęs jis ir Kuršių mariose. Dažniausiai sutinkamas gegužės – birželio mėnesiais, šiaurinėje Baltijos priekrantės dalyje ant akmenuoto dugno.
Ši rūšis dėl savo didelio gausumo gali daryti žymų poveikį vietinėms rūšims ir, manoma, kad būtent dėl juodažiočių grundulų poveikio, ženkliai sumažėjo midijų. Tai galėjo turėti įtakos ne tik kai kurioms žuvų rūšims, bet ir vandens paukščių pasiskirstymui“, – teigia J. Dainys.

Baltijoje žiemoja rečiausi pasaulyje paukščiai

Baltijos jūra yra itin svarbi arktinių paukščių žiemojimo vieta. Čia šaltuoju metų laiku apsistoja tokie pasaulyje retai sutinkami paukščiai kaip sidabrinės gagos, Europoje sparčiai nykstančios nuodėgulės, ledinės antys bei rudagalviai narai.

„Jie apie 7-is mėnesius žiemoja Baltijos jūroje ties Lietuva. Čia atskrenda su išperėtais vaikais. Šie paukščiai gali nardyti giliau nei iki 520-ies metrų gylio, tad maitinasi įvairiais jūros gyviais. Jie mūsų priekrantėse žiemoja nuo lapkričio iki gegužės pradžios. Žmonės gali juos nesunkiai pamatyti ties Klaipėdos molu ar Palangos tiltu“, – pasakoja Julius Morkūnas, KU Jūros tyrimų instituto jaunesnysis mokslo darbuotojas.

Skaičiuojama, kad per pastaruosius 20 metų, jūrinių paukščių populiacija sumažėjo 50 procentų. Tai lemia kelios priežastys. Viena jų – sparti klimato kaita, prie kurios nespėja prisitaikyti paukščiai. Prie vis mažėjančios populiacijos prisideda ir žvejai. Skaičiuojama, kad žiemos sezonu įsipainioję į tinklus žūva nuo 1000 iki 1500 paukščių.

Baltijos jūros rifai

Skamba neįtikėtinai, bet Baltijos jūroje yra ir rifų. Nors jie ne tokie ryškiaspalviai, kaip garsieji koralų rifai, tačiau ne mažiau įdomūs bei vertingi.

„Priekrantės rifai aptinkami arčiau kranto ties Palanga arba Karle, kur prasideda riedulynai, 4-5 metrų gylyje. Daugiamečiai raudondumblai šakotieji banguoliai formuoja povandenines pievas, kuriose gali pasislėpti įvairios bestuburių ar žuvų rūšys, juose neršia strimelės“, – pasakoja A. Šiaulys.
Anot pašnekovo, šiek tiek giliau, kur šviesos jau nebepakanka augalams, Baltijos jūros dugne dominuoja dvigeldžiai moliuskai ir midijos. Jie dar vadinami vandens plaučiais, nes nuolat filtruoja ir skaidrina vandenį.

„Maždaug prieš 10 metų padidėjus juodažiočių grundulų populiacijai, midijos rifuose buvo išvalgytos. Jeigu anksčiau 1 kv. metre midijų kolonijos sudarydavo apie 1-2 kg, tai šiuo metu jų liko vos keli gramai. Tai paveikia visą ekosistemą, be to mažėja ir vandens filtravimo potencialas“, – sako A. Šiaulys.

Mokslininkai pusiau juokais užsimena, kad šią problemą galime padėti išspręsti kiekvienas. Jei tik išmoktume ir pamėgtume valgyti grundulus. Padidėjus jų poreikiui ant mūsų stalo, suaktyvėtų grundulų žvejyba, tad jų populiacija jūroje sumažėtų.

Informacija apie projektą

Aplinkos apsaugos agentūra, pasitelkusi mokslininkus ekspertus iš Klaipėdos universiteto, Gamtos tyrimų centro bei Aplinkos apsaugos politikos centro, įgyvendina projektą „Lietuvos Baltijos jūros aplinkos apsaugos valdymo stiprinimo dokumentų (būklės vertinimo) atnaujinimas” kuris apima jūros aplinkos būklės įvertinimą, būklės rodiklių rengimą, tobulinimą, jūros apsaugos tikslų ir būklės stebėsenos programos parengimą Baltijos jūros aplinkos apsaugos strategijai 2021-2027 metų laikotarpiui. Pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programos šeštojo Sąjungos prioriteto „Integruotos jūrų politikos įgyvendinimo skatinimas“ priemonę „Žinių apie jūros būklę gerinimas“.

Projektas įgyvendinamas Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondų lėšomis pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014-2020 metų veiksmų programos šeštojo Sąjungos prioriteto „Integruotos jūrų politikos įgyvendinimo skatinimas“ priemonę „Žinių apie jūros būklę gerinimas“.

Projektas skirtas įgyvendinti 2008/56/EB Europos Parlamento ir Tarybos Jūrų strategijos pagrindų direktyvoje (toliau – JSPD) įtvirtintus jūros aplinkos valdymo principus bei reikalavimus, nustatančius Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus. Projekto metu įgyvendinant JSPD antrąjį etapą siekiama atnaujinanti pirmojo etapo metu parengtus dokumentus, susijusius su Baltijos jūros aplinkos apsaugos valdymo stiprinimu: Lietuvos jūros aplinkos būklės įvertinimą, geros jūros aplinkos būklės savybes, aplinkosaugos tikslus ir susijusius rodiklius bei jūros aplinkos būklės stebėsenos programą.

Projekto veiklos apima kompleksinį Lietuvos jūros rajono aplinkos būklės taip pat ūkinės veiklos ir susijusių poveikių tokių kaip eutrofikacija, tarša pavojingomis medžiagomis ir šiukšlėmis, laivyba, žuvininkystė, vertinimą. Siekiama įvertinti aplinkos būklės pokyčius lyginant du laikotarpius: 2012-2017 metus su 2007-2011 metais. Įvertinus būklės pakitimus, bus peržiūrėti aplinkos apsaugos tikslai.

Projekte suplanuoti jūros aplinką teršiančių šiukšlių pakrantėje lauko tyrimai bei naujausių duomenų apie šiukšles, susikaupusias jūros dugne, povandeninio triukšmo poveikį jūros aplinkai įvertinimas. Projekte bus išnagrinėta informacija apie impulsinius garsų šaltinius jūroje ir jų keliamą poveikį, esamą triukšmo lygį jūros rajone, sukeliamą laivybos.

Numatytos stebėsenos programų (jūros šiukšlių, povandeninio triukšmo, paukščių ir žinduolių priegaudos žvejybos įrankiuose, į NATURA 2000 įtrauktų rifų) parengimas ar atnaujinimas pagal Direktyvos 2008/56/EB reikalavimus.

Užsakymo nr.: PT_82091173

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(2 žmonės įvertino)
4.0000

Top naujienos

Lietuvos turtingiausieji: politikų sąrašas – pilnas staigmenų (140)

Naujausio žurnalo „Reitingai“ ir DELFI tyrimo duomenimis, turtingiausi politikai yra ne Seime....

Tikrasis Lietuvos „gyvulių ūkio“ sąrašas: per 200 išimčių ir lengvatų lygesniems už lygius (237)

Prezidento Gitano Nausėdos ir premjero Sauliaus Skvernelio tandemo laukia herakliškas...

Pergalę Seimo rinkimuose konservatoriai supranta kaip ženklą valdantiesiems (120)

Sekmadienio vakarą paaiškėjo, kas užims tris laisvas Seimo narių vietas. Pergale galėjo...

Sukrėtimas turizmo sektoriuje: žlugo žinoma britų kelionių agentūra (60)

Jungtinės Karalystės (JK) kelionių agentūra „ Thomas Cook “ pirmadienį paskelbė bankrotą,...

Po Palucko pralaimėjimo įžvelgia galimas grėsmes: tai blogas signalas visai partijai (96)

Politologė Rima Urbonaitė sako, kad socialdemokratų pirmininko Gintauto Palucko...

Rusijoje per pratybas neišsiskleidė dviejų oro desanto kovos mašinų parašiutai paviešintas incidento vaizdo įrašas (258)

Rusijoje dviejų oro desanto kovos mašinų (BMD) parašiutai neišsiskleidė per manevrus pietinėjė...

FNTT: televizorių prekeiviai galėjo nuslėpti puspenkto milijono eurų mokesčių

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba ( FNTT ) keturis prekeivius televizoriais įtaria...

Lietuvių radiniai šalies upėse stebina: padangos – tik pradžia

Pasaulinę tvarkymosi dieną pirmą kartą Lietuvoje vykusios „ River Cleanup “ iniciatyvos...

Girto vairuotojo įžūlumas: atsitrenkęs į mažametį dviratininką, vaiką sumušė ir pagrobė jo dviratį (4)

Rugsėjo 22-osios vakarą, 20.58 val., moteris (gim. 1983 m.) pranešė, kad prieš kelias minutes,...

Po rinkimų laukia pokyčiai tarybose: Vilniuje į mandatą pretenduoja partizano dukra, Joniškyje – britė (3)

Po pakartotinių Seimo rinkimų pokyčiai laukia ir savivaldybių tarybose: Vilniaus miesto tarybos...