Pasaulyje per vienerius metus yra pagaminama daugiau nei 3 milijardų padangų. Nors senos, netinkamos naudoti padangos yra puikus antrinių žaliavų šaltinis, ligi šiol jos yra sutvarkomos ganėtinai primityviais būdais. Vis tik, mūsų šalies mokslininkai pristatė technologiją, kuri ateityje žada padangų perdirbimą perkelti į visai kitą lygį.
Padangos
Padangos
© Shutterstock

Padangų ir gumos atliekų antrinio panaudojimo metodus kuriančios įmonės „Gumos technologijos“ direktorius Artūras Jukna teigia, kad šiuo metu Lietuvoje guma nėra tinkamai perdirbama.

„Mūsų šalyje egzistuoja du būdai, kurių net negalėčiau pavadinti perdirbimu, tai – padangų malimas ir deginimas. Abu būdai tikrai nėra optimaliausias senų padangų panaudojimas. Pirmuoju – iš atliekos yra pagamina kita atlieka, o antruoju – tinkama perdirbti atlieka yra tiesiog sunaikinama. Todėl pagrindinė mūsų veikla – gumos perdirbimo technologijų kūrimas, siekiant grąžinti gumą atgal į gamybą“, – aiškina A. Jukna.

Analogų neturinti technologija

Kartu su Fizinių ir Technologijos Mokslų Centro (FTMC) ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) mokslininkais įmonė „Gumos technologijos“ sukūrė technologiją, leidžiančią maksimaliai grąžinti gumą į būseną, iš kurios būtų galima gaminti naujas padangas ar kitus panašius gaminius.

„Vienas iš sprendimų, kurį siūlome – gumos devulkanizavimas. Vulkanizuota padangų guma, gaunama susmulkinus padangas, yra naudojama taisant kelius, gaminant įvairius kelių atitvarus, vaikų žaidimo ir lauko aikštelių dangą, bet dar kartą iš jos pagaminti padangos jau nebeįmanoma. Tačiau mūsų padangų perdirbimo būdas nei kiek nepanašus į tradicinį padangų perdirbimą“, – teigia A. Jukna.

Vykstant devulkanizacijai, guma yra grąžinama į kaučiuko būseną, o toks procesas nereikalauja įprastos ir sudėtingos technikos.

„Devulkanizacijos metu padangų gabalėliai yra susmulkinami, jų paviršius tampa šiurkštus, o vidinėse dalyse yra išardomi skersiniai sieros ryšiai, taip grąžinant gumos junginius į kaučiuko būseną. Devulkanizacijai naudojamos priemonės skiriasi nuo tų, kurios naudojamos perdirbant padangas įprastiniais būdais. Tam nereikia malūnų, diskinių peilių ar hidraulinių įrengimų, pagrindinį vaidmenį atlieka mechaninės šlyties agregatas. Į jį patenka padangų gabalėliai ar nuorėžos, sumaišyti su aplinkai draugiškomis cheminėmis medžiagomis, iš kurių vėliau yra išgaunami devulkanizuotos gumos miltai. Šie miltai dar būna sijojami ir džiovinami“, – apie perdirbimą pasakoja „Gumos technologijų“ vadovas.

Padangos
Padangos
© Shutterstock

Dažniausiai malta guma vakarietiškoms padangoms gaminti visiškai netinka. „Mes siekiame, kad RRP (gumos regenerato miltai – DELFI) galėtų būti kaučiuko pakaitalu, išlaikant kuo geresnę padangos ar kito gumos dirbinio kokybę. Esame pagaminę padangą, kurios 30 proc. sudarė perdirbant senas padangas gautos antrinės žaliavos“, – sako A. Jukna.

Šiuo metu su mokslininkų pagalba įmonė iš perdirbtos padangų gumos gamina akustines plokštes, kurios yra naudojamos statybose izoliuoti garsą.

„Guma turi super unikalių savybių, kuriomis nepasižymi jokia kita medžiaga, o tai leidžia efektyviai spręsti triukšmo problemą. Naudojant tokias plokštes greitai ir nebrangiai įrengiamos garso izoliacinės pertvaros, kurios, būdamos ženkliai plonesnės ir lengvesnės už analogus, leidžia sumažinti perdangų apkrovas bei užtikrinti reikiamų triukšmo normų laikymąsi“, – pasakoja A. Jukna.

Brangiau perdirbti, nei pagaminti naują

„Gumos technologijų“ padangos iš perdirbtos gumos – dar tik eksperimentinėje stadijoje.

„Padanga yra toks gaminys, kurį perdirbti energetiškai yra du kartus brangiau nei pagaminti naują produktą iš originalių medžiagų. Padangoje dar yra metalo ir sintetikos. Jei metalą iš gumos atskirti pasitelkus magnetus, tai išvalyti sintetiką yra labai sudėtinga. Būtent tai – viena didžiausių problemų, norint iš perdirbtos gumos pagaminti padangą“, – teigia įmonės direktorius.

Visgi, Lietuvos mokslininkų sukurta naujoji gumos perdirbimo technologija sulaukia vis didesnio padangų gamintojų susidomėjimo. A. Juknos teigimu, netolimoje ateityje padangų gamybos laukia perversmas.

„Komunikuojame su visais didžiausiais padangų gamintojais. Visiems patinka tai, ką mes darome, bet visi klausia, kiek mes galime pagaminti. Kol kas mes negalime pasiūlyti pramoninio lygio gaminimo mastų, tačiau tikimės, kad ateityje jie turėtų augti, o prie to turėtų prisidėti ir žiedinės ekonomikos principai“, – teigia specialistas.

Pasak jo, didieji padangų gamintojai pripažįsta, kad laikai keičiasi, todėl jau po truputį pradeda į savo gaminius dėti apie 2 proc. perdirbtos gumos.

„Kai mes pasakome, kad gaminame padangas, kuriose yra 30 proc. perdirbtos gumos, jie labai nustemba ir lieka sužavėti. Žinoma, mes duodame pasižiūrėti tą produktą, pasibandyti. Bendrai kalbant, manau, kad tai yra ateitis ir padangos neišvengiamai bus gaminamos iš perdirbtos gumos. Tačiau tam reikia laiko, investicijų ir paramos iš valstybės“, – sako A. Jukna.

Kodėl yra svarbu perdirbti?

Viena didžiausių senų padangų problemų – ilgas irimo laikotarpis ir skleidžiamos nuodingos medžiagos.

„Esant normalioms sąlygomis, gamtoje padanga suyra per 120–140 metų. Jei padangos yra deginamos, į aplinką išsiskiria kenksmingos medžiagos – suodžiai ir įvairūs kancerogeniniai junginiai, kurie gali sukelti vėžį. Net ir deginant specialiai tam skirtose vietose, padangų gumoje esantis cinkas ir siera pat pasklinda su dūmais“, – aiškina A. Jukna.

Tačiau, pasak įmonės direktoriaus, nereikia pamiršti ir kito aspekto, susijusio su padangų perdirbimo svarba.

„Iš ko padaryta padanga? Iš natūralaus ir sintetinto kaučiuko, suodžių, naftos, dujų degimo produktų. Visa tai, nusidėvėjus padangai, niekur nedingsta, todėl išmesti ar sudeginti tinkamas panaudoti žaliavas yra labai neprotinga. Jas galima prikelti antram gyvenimui, pavyzdžiui, iš jų galima pagaminti naujus produktus, ir taip mažinti išteklių naudojimą“, – sako įmonės direktorius.

Padangos
Padangos
© Shutterstock

Kiekvieno pareiga

Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) Aplinkosaugos specialisto Manto Banaičio teigimu, rūpintis, jog padangos, kaip puiki antrinė žaliava, netaptų tiesiog šiukšlėmis, teršiančiomis aplinką, turi ne tik atliekų perdirbėjai, bet ir vartotojai.

Kaip bebūtų gaila, pasaulinė tvarkymosi diena Lietuvoje parodė, jog gyventojai padangas vis dar „tvarko“ išmesdami jas pakelėse, palikdami miškuose ar skandindami upėse. Norime priminti, kad yra net keletas būdų tinkamai atsikratyti senomis padangomis. Tiek autoserviso darbuotojai, atlikę ratų montavimo darbus, tiek visi oficialūs padangų pardavėjai privalo priimti jums nebereikalingas senas padangas“, – aiškina specialistas.

Dar viena puiki galimybė – senas padangas pristatyti į UAB „VAATC“ administruojamos didelių gabaritų surinkimo aikšteles, kuriose per 2019 m. 9 mėnesius buvo priimta apie 631 t., o per praėjusius metus 735 t. padangų.

„Vilniaus regione veikia 18 tokių aikštelių, o jų adresus ir darbo laiką galima rasti adresu https://www.vaatc.lt/aiksteles/. Kasmet vienas gyventojas aikštelėje nemokamai gali palikti 4 padangas”, – sako M. Banaitis.

Užsakymo nr.: PT_82486303

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(39 žmonės įvertino)
4.1026

Pablo Picaso įkvėpti vilniečiai tapė džinsinius atvirukus

„Aš piešiu objektus taip, kaip apie juos galvoju, o ne taip, kaip matau“, – šie Pablo Picasso...

Norintiems planuotis: galima rezervuoti apsilankymų laiką didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse (2)

Nuo šiandien startuoja nauja rezervavimo sistema www.vaatc.lt/rezervacija , kurioje Vilniaus regiono...

Skelbiami „Atliekų kultūros“ egzamino rezultatai: ar žinotumėte, kaip teisingai išmesti picos dėžę? (5)

Balandžio 30 d. visi Lietuvos gyventojai galėjo laikyti pirmą kartą vykdytą „ Atliekų...

Jau rytoj prasideda „Atliekų kultūros“ egzaminas: registruotis bus galima viso žinių patikrinimo metu (1)

Balandžio 30 dieną visi Lietuvos gyventojai kviečiami sau skirti 45 minutes – ryte startuos „...

Atmintinė gyventojams: viskas, ką turite žinoti apie pusiau požeminius atliekų konteinerius – kuo jie pranašesni už įprastus? (0)

Vilniuje jau 510 modernių atliekų surinkimo aikštelių – jose įrengti pusiau požeminiai...

Top naujienos

Lietuva – tarp pirmųjų, pradėjusių skiepyti trečiąja doze: pasigirsta dvejonių, ar nepaskubėta (6)

Kol vieni vis dar abejoja, ar verta skiepytis nuo koronaviruso , kiti nesulaukia ir jau bando...

Negalią turinti vilnietė tikėjosi priklausiusios kompensacijos, bet gavo šaltą dušą: išgirdusi sprendimą nesuvaldė ašarų (127)

Regos negalią turinti vilnietė patyrė tikrą akibrokštą, kai nusprendė kreiptis dėl jai...

Užkalnis išlaidauja: 1000 dolerių už trijų žvaigždžių pietus, ir negaila nė cento (258)

Rašau jums iš Italijos, kur prieš kelias dienas sumokėjau virš tūkstančio dolerių, arba beveik...

Blogėjant situacijai dėl COVID-19 vardija klaidas: ar verta griežtinti dabartinius ribojimus (464)

Ką darysime su kylančia koronaviruso banga ir ar pasiteisina viruso valdymo planas? Laidos „Iš...

Gamybinės įmonės Kaune vadovas Gyvis: gyvename nuo krizės iki krizės (13)

Nepaisant to, kad Kaune veikia nemažas gamybinis cechas, yra sukurta 80 darbo vietų Lietuvoje, o...

Regimantas Dima | D+

Varganas sovietinis meniu: kaip SSRS pas amerikonus siuntė maisto žvalgą ir siūlė ruošti romo bobą be romo (1)

Vieną dieną staiga, o gal ir ne staiga, visiems Sovietijos gyventojams buvo pasiūlyta knyga apie...

Vilniuje buvo evakuojamas „Akropolis“: pranešta apie sprogmenis papildyta „Akropolio“ atstovų komentaru (345)

Sekmadienį specialiosios tarnybos išskubėjo į Vilniuje esantį prekybos centrą „Akropolis“.

Rusijos piliečiai Lietuvoje balsuoja rinkimuose į Valstybės Dūmą: sako, kad Putinas tenkina (75)

Šimtai Rusijos piliečių Lietuvoje sekmadienį balsavo rinkimuose į Rusijos Valstybės Dūmą,...

Kaime įsikūręs statybų verslas klesti: darbuotojų netrūksta, nes dirba 4 dienas per savaitę (63)

Lietuvos kaime įsikūrusi karkasinių namų statybų bendrovė pajuto pandemijos poveikį. Per dieną...

Raminta Lukošienė | D+

Po „Metų vestuvių“ – Bunkės ir Eidėjaus interviu „Delfi“: apie antrą ceremoniją Maljorkoje, priešvedybines sutartis ir aukas dėl meilės (2)

Žvarbus šeštadienio rytas, 7-ta valanda. Didelė kompanija, kurioje – visas būrys žinomų...