Lietuvos verslinė žvejyba kasmet patiria nemažų nuostolių dėl jūrų žinduolių ir paukščių padarytos žalos. Šią problemą padeda spręsti ES parama.
Ruoniukai jūrų muziejuje
Ruoniukai jūrų muziejuje
© A. Mažūno nuotr.

Žvejai, norėdami gauti kompensaciją už patiriamą žalą, jau nuo lapkričio 28 d. gali teikti paraiškas gauti paramą pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programos priemonę „Jūrų biologinės įvairovės apsauga ir atkūrimas – kompensavimo sistemos už jūrų žinduolių ir paukščių daromą žalą sužvejojamiems laimikiams“.

Pastaruoju metu priekrantės žvejams didžiausią galvos skausmą kelia Baltijos jūroje sparčiai gausėjanti ruonių populiacija. Daugelį metų pilkieji ruoniai buvo reti Lietuvos pakrantės lankytojai, tačiau dabar jie čia sutinkami vis dažniau.

Pasak Lietuvos gamtos fondo specialisto Roberto Staponkaus, šiuo metu Baltijos jūroje priskaičiuojama apie 30 tūkst. ruonių. „Daugiausia žalos jie pridaro Šventosios regione. Ir tai natūralu, nes ten sukoncentruota priekrantės žvejyba. Sudraskydami tinklus, sugadindami, ištraukdami arba išbaidydami nuo tinklų žuvis ruoniai pridaro daug ekonominės žalos vietiniams žvejams”, – sako R. Staponkus.

Žemės ūkio ministerija prognozuoja, kad daugiausia paraiškų bus gauta būtent šių jūrų žinduolių padarytai žalai atlyginti.

Siekdama atlyginti žvejų patiriamą žalą, Žemės ūkio ministerija jau antrą kartą šiemet kviečia teikti paraiškas gauti paramą pagal priemonę „Jūrų biologinės įvairovės apsauga ir atkūrimas – kompensavimo sistemos už jūrų žinduolių ir paukščių daromą žalą sužvejojamiems laimikiams“.

Ja siekiama didinti žuvininkystės įmonių, įskaitant mažos apimties priekrantės žvejybos laivyną, konkurencingumą ir gerinti saugos bei darbo sąlygas. Skiriant kompensacijas žvejams už jūrų žinduolių ir paukščių daromą žalą, norima palaikyti tradicinį pajūrio verslą ir jo ekonominį gyvybingumą bei užtikrinti priekrantės ir atviros jūros žvejybos tvarumą.

Parama skiriama tiems pareiškėjams, kurie Baltijos jūroje ir Baltijos jūros priekrantėje žvejoja pasyviosios žvejybos įrankiais, ir kurių bendrosios pajamos iš žvejybos šiais įrankiais ataskaitiniais metais yra virš apatinio kvartilio (25 proc.) visų Baltijos jūroje ir Baltijos jūros priekrantėje pasyviosios žvejybos įrankiais žvejojančių įmonių atitinkamų ataskaitinių metų pajamų.

Kita būtina sąlyga – ūkio subjektas turi būti vykdęs verslinę žvejybą ataskaitiniais metais pasyviosios žvejybos įrankiais ne mažiau kaip 30 dienų Baltijos jūros priekrantėje arba ne mažiau kaip 60 dienų Baltijos jūroje, neviršydamas jam skirtų žvejybos kvotų (jei kvotos skiriamos).

Kompensacija mokama pagal ūkio subjektų ataskaitiniais metais gautas bendrąsias pajamas už sužvejotą produkciją. Taikoma 30 proc. kompensacija nuo ataskaitiniais metais gautų bendrųjų pajamų.

Paraiškos gauti paramą pagal šią priemonę priimamos nuo lapkričio 28 d. iki gruodžio 29 d.

Užsakymo nr.: PT_73009346

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

COVID-19 netrukus bus galima nustatyti per 15 minučių: kaip veiks greitieji antigenų testai (8)

Netrukus Lietuvą turėtų pasiekti greitųjų antigenų testų siunta. Šie testai kainuos apie 5–6...

Supratęs sukčių apgaulę vyras bandė sustabdyti siuntą: per 50 valandų išgirdo tik „informuosime kolegas“ (131)

Delfi skaitytojas pasidalijo istorija apie sukčius , tačiau liko nepatenkintas kurjerių...

Pažintis, apvertusi kauniečio Remigijaus gyvenimą: gailėjau savęs ir jau kroviausi krepšius į kalėjimą (2)

Nusikaltimai , alkoholis , prarasta šeima ir jausmas, kad niekam nereikalingas. Apie tokį savo...

Paluckas atsistatydina iš LSDP pirmininko pareigų papildyta Syso ir Budbergytės komentarais (219)

Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos ( LSDP ) pirmininkas Gintautas Paluckas traukiasi iš...

Johnsonas: gauta duomenų apie britiškosios COVID-19 atmainos didesnį mirštamumą (4)

Jungtinėje Karalystėje (JK) pirmąkart aptikta koronaviruso atmaina yra ne vien užkrečiamesnė,...

Vyriausioji šalies epidemiologė: antrosios bangos Lietuvoje pikas jau praėjo, bet iškilo trečiosios grėsmė (413)

O Lietuvos vyriausioji epidemiologė Loreta Ašoklienė antradienį laidoje „Delfi rytas“ sakė,...

Nelegaliai anksčiau laiko išplatinus „The Roop“ dainą, aiškėja, kas kaltas: naktį teko tikrinti kompiuterių saugumą (62)

Praėjusių metų nacionalinės „Eurovizijos“ atrankos nugalėtojai „The Roop“ dar nė...

Išsiilgusiems kelionių ir parodų – virtualūs turai po žymiausias pasaulio vietas

Tarp labiausiai per karantiną pasiilgtų pramogų, be abejonės, atsiduria kelionės, meno galerijų...