Kai kuriuose Lietuvos universitetuose, kolegijose ir mokyklose daugėja su žemės ūkiu susijusių studijų programų. Siekiama, kad kuo daugiau jaunimo rinktųsi būtent šios pakraipos mokslus. Tiesa, atsiranda ir abejojančių su žemės ūkiu susijusių profesijų perspektyvumu. DELFI aiškinasi, ar mūsų šalies darbo rinka yra pajėgi pasiūlyti užimtumą tokias studijas baigusiems specialistams ir ar daug jaunimo renkasi būtent tokią profesiją.
Paskaita
Paskaita
© DELFI (R.Achmedovo nuotr.)

Rinktis profesiją skatina modernizavimas ir tėvai

Vilnietis Adomas mokyklą baigė šiais metais. Vaikinas teigia svarstęs galimybes rinktis su žemės ūkiu susijusias studijas. Gerai besimokantį jaunuolį nuo tokio sprendimo atbaidė pažįstami: „Vienas iš galimų mano gyvenimo kelių tikrai rimtai svarstytų buvo agronomija. Bet padiskutavus su bendraamžiais, su giminėmis – persigalvojau. Teko girdėti nemažai kalbų, kad po to nesusirasiu darbo, kad neturėsiu po to kur tokio diplomo dėti“, – pasakojo vaikinas.

Tuo tarpu ekspertai teigia, kad Lietuvoje žemės ūkio studijos tampa vis populiaresnės. Aleksandro Stulginskio universiteto prorektorius Jonas Čaplikas pasakojo, kad šios srities specialybes renkasi vis daugiau jaunų žmonių: „Mūsų universiteto didžioji dalis studijų programų yra tiesiogiai arba labai artimai susietos su žemės ūkiu. Vienos populiariausių yra agronomija, žemės ūkio inžinerija ir vadyba, žemės ūkio mechanikos vadyba. Hidrotechninės statybos inžinerija taip pat gana populiari specialybė. Praeitų metų statistika labai akivaizdi. Pernai mes į pirmos pakopos studijų programas priėmėme 255 studentais daugiau negu 2013 metais. Kitaip tariant – kažkur 21 procentu“, – pasakojo mokslininkas.

Paklausus, kokios priežastys lemia tokius pokyčius, J. Čaplikas patikino - jų tikrai yra ne viena:„Daug ką nulemia intensyvi kaita kaime ir žemės ūkyje. Situacija, kokia buvo prieš kokius 15 metų ir kokia ji yra dabar - du sunkiai palyginami dalykai. Dabar žemės ūkis modernizuotas, šiuolaikiškas, paremtas naujausiomis technologijomis. Susidomėjimas žemės ūkio srities specialybėmis yra tikrai didelis, augantis. Puikus to pavyzdys – agronomijos studijos. Dar 2009 metais, prasidėjus aukštojo mokslo reformai, į šią studijų programą surinkome tik apie 20 studentų. Tai tikrai nėra daug. O štai praeitais metais į agronomiją siekiant įstoti jau buvo rimtas konkursas, po kurio priimta 150 žmonių“.

Utenos kolegijos atstovė Ramutė Kavoliūnienė teigė, kad tokių studijų programų paklausą nulemia ne tik žemės ūkio ir verslo plėtra, bet ir šalies jaunuolių požiūris į mokslą: „Nors Žemės ūkio technologijos studijų programa nėra populiariausia Utenos kolegijos studijų programų sąraše, tačiau stojančiųjų susidomėjimo sulaukia. Reikia pastebėti, kad stojantieji į šią studijų programą yra labai motyvuoti: dauguma jų turi savo ūkius ir studijas pasirinko labai tikslingai, norėdami sužinoti kuo daugiau naujovių, gauti kuo daugiau žinių ir įgūdžių, reikalingų kasdieniame darbe“.

Specialistė pastebėjo, kad nemažai žmonių į studijas atkeliauja jau turėdami patirties ir tam tikrą supratimą apie tai, koks yra šiuolaikinis žemės ūkis: „Žemės ūkio technologijos studijų programą dažniausiai renkasi jau dirbantys žemės ūkyje (turintys savo ūkius ar dirbantys tėvų ūkiuose)“, – paaiškino R. Kavoliūnienė.

Darbo perspektyvų yra

Baigus su žemės ūkiu susijusias studijas žmonių laukia kitas svarbus žingsnis – įsidarbinimas. Plečiantis verslui atsiranda vis naujų tokiems specialistams tinkamų nišų. Ekspertų teigimu, žemės ūkio sektoriaus specialisto įsidarbinimo perspektyvos priklauso nuo to, kokią konkrečią sritį jis pasirinko.

Pasak Lietuvos darbo biržos atstovės Mildos Jankauskienės, situacija Lietuvos darbo rinkoje pastaruosius kelis metus nesikeičia: „Žemės ūkio sektoriaus specialistų (su aukštuoju išsilavinimu) pasiūla ir paklausa per pastaruosius metus nekito. Panašiai kaip ir praėjusiais metais, nuo šių metų sausio 1 d. iki šios dienos Lietuvos darbo biržoje įsiregistravo 397 žemės ūkio srities specialistai. Darbdaviai per tą patį laikotarpį įregistravo 185 laisvas darbo vietas šios srities specialistams.“

M. Jankauskienė atkreipė dėmesį, kad kai kurių žemės ūkio profesijų atstovų - labai trūksta: „Daugumos žemės ūkio sektoriaus specialistų pasiūla iš esmės atitinką paklausą, tačiau darbdaviams labiausiai trūko agronomų apželdintojų“.

Siekiant, kad kuo daugiau žemės ūkio studijas baigusių žmonių susirastų darbą, kai kurios mokslo įstaigos stengiasi aktyviai bendradarbiauti su darbdaviais: „Studijų programos turi tiesioginę sąsają su darbdaviais. Ne kokią dirbtinę, o tiesioginę. Stipendijos, studijų kainų nuolaidos ateina iš ten. Programų vertinime, tobulinime, infrastruktūros atnaujinime gana aktyviai jie dalyvauja . Tikrai nemažai yra investuojama iš darbdavių, iš verslo, agroverslo pusės. Turime studentų, kurie pasirašo susitarimus su darbdaviais dėl įsidarbinimo nuo pirmo kurso “, – pasakojo J. Čaplikas.

Specialistas pastebi, kad darbdavius ypatingai domina su žemės ūkiu dirbantys inžinieriai, gyvulininkystės specialistai. Tiesa, tai sukelia ir tam tikrų problemų. Vis daugiau bakalauro studijas baigusių studentų nebetęsia mokslų.

„Pavyzdžiui, bakalaurai užbaigia inžinerines studijų programas. Tai mes tikrai gauname nemažai vietų valstybės finansuojamų į magistrantūrą. Bet mūsiškius išgraibsto jau bakalaurus, duoda gerą atlyginimą. Žinoma yra darbo ir tai sunkiai suderina su studijomis. Todėl tenka priglausti kitų universitetų studentus magistrantūroje“, – pastebėjo J. Čaplikas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Liuksemburge gyvenanti lietuvė apie motinystę svetur: čia vaikai į darželį vedami ir su temperatūra (122)

DELFI tęsia pasakojimus apie mamas, kurios nebijo keliauti su vaikais. Savo patirtimi ir patarimais...

Urbšys: „Agrokoncernas“ išnaudoja Lietuvos valstybę, siekdamas sau palankaus sprendimo ES Teisingumo Teisme (182)

Muitinės departamentas nustatė, kad Ramūno Karbauskio „ Agrokoncernas “ įveža rusiškas...

Tūkstančius žmonių Lietuvoje sukrėtęs gaisras slepia protu nesuvokiamas klaidas (87)

Alytaus padangų gaisre kovojusių ugniagesių sauga, sveikata ir darbo sąlygomis nebuvo tinkamai...

Vartojate pieną ir jo produktus? Mokslų daktarė įvardijo, kuo rizikuojate (212)

Pieno produktai žmonių vartojami jau daugiau nei 8 šimtmečius. Dėl savo sudėties karvių pienas...

Kanadietei pavyko įrodyti, kad dopingas perduodamas ir lytiškai santykiaujant (43)

Daugkartinė kanojų sprinto pasaulio čempionė Laurence Vincent-Lapointe išteisinta dopingo byloje...

Kokių darbuotojų ir už kiek ieško geriausi Lietuvos darbdaviai (145)

Darbo skelbimuose darbdavių rašoma eilutė – „laiku mokamas atlyginimas“ – kandidatams kelia...

Tragiškas vakaras Panevėžio rajone: „Audi“ pervažiavo vyrą (25)

Sausio 28-osios vakarą, apie 19.18 val., policija gavo pranešimą, kad Panevėžio r., Breiviškių...

Pirmajame nacionalinės „Eurovizijos“ atrankos pusfinalio filmavime – išryškėję favoritai ir kardinaliai keičiasi pasirodymai (48)

Antradienį LRT Didžiojoje studijoje virė tikros aistros. Šiandien čia buvo filmuojamas pirmojo...

Atrėžė bijantiems „trikojų“: 16-oje šalių įspėjamųjų ženklų nėra, nenusižengiantiems jų ir nereikia (356)

Netrukus po mobiliųjų greičio matavimo įrenginių darbo pradžios vairuotojai sujudo –...

Naujo meilužio įgūdžiai lovoje stipriai nuvylė: ar verta išsiskirti tik dėl sekso? (38)

Iki šiol visada mylėjausi su 10-ia metų vyresniais, o dabar susitikinėju su jaunesniu vyru,...