Kai kuriuose Lietuvos universitetuose, kolegijose ir mokyklose daugėja su žemės ūkiu susijusių studijų programų. Siekiama, kad kuo daugiau jaunimo rinktųsi būtent šios pakraipos mokslus. Tiesa, atsiranda ir abejojančių su žemės ūkiu susijusių profesijų perspektyvumu. DELFI aiškinasi, ar mūsų šalies darbo rinka yra pajėgi pasiūlyti užimtumą tokias studijas baigusiems specialistams ir ar daug jaunimo renkasi būtent tokią profesiją.
Paskaita
© DELFI (R.Achmedovo nuotr.)

Rinktis profesiją skatina modernizavimas ir tėvai

Vilnietis Adomas mokyklą baigė šiais metais. Vaikinas teigia svarstęs galimybes rinktis su žemės ūkiu susijusias studijas. Gerai besimokantį jaunuolį nuo tokio sprendimo atbaidė pažįstami: „Vienas iš galimų mano gyvenimo kelių tikrai rimtai svarstytų buvo agronomija. Bet padiskutavus su bendraamžiais, su giminėmis – persigalvojau. Teko girdėti nemažai kalbų, kad po to nesusirasiu darbo, kad neturėsiu po to kur tokio diplomo dėti“, – pasakojo vaikinas.

Tuo tarpu ekspertai teigia, kad Lietuvoje žemės ūkio studijos tampa vis populiaresnės. Aleksandro Stulginskio universiteto prorektorius Jonas Čaplikas pasakojo, kad šios srities specialybes renkasi vis daugiau jaunų žmonių: „Mūsų universiteto didžioji dalis studijų programų yra tiesiogiai arba labai artimai susietos su žemės ūkiu. Vienos populiariausių yra agronomija, žemės ūkio inžinerija ir vadyba, žemės ūkio mechanikos vadyba. Hidrotechninės statybos inžinerija taip pat gana populiari specialybė. Praeitų metų statistika labai akivaizdi. Pernai mes į pirmos pakopos studijų programas priėmėme 255 studentais daugiau negu 2013 metais. Kitaip tariant – kažkur 21 procentu“, – pasakojo mokslininkas.

Paklausus, kokios priežastys lemia tokius pokyčius, J. Čaplikas patikino - jų tikrai yra ne viena:„Daug ką nulemia intensyvi kaita kaime ir žemės ūkyje. Situacija, kokia buvo prieš kokius 15 metų ir kokia ji yra dabar - du sunkiai palyginami dalykai. Dabar žemės ūkis modernizuotas, šiuolaikiškas, paremtas naujausiomis technologijomis. Susidomėjimas žemės ūkio srities specialybėmis yra tikrai didelis, augantis. Puikus to pavyzdys – agronomijos studijos. Dar 2009 metais, prasidėjus aukštojo mokslo reformai, į šią studijų programą surinkome tik apie 20 studentų. Tai tikrai nėra daug. O štai praeitais metais į agronomiją siekiant įstoti jau buvo rimtas konkursas, po kurio priimta 150 žmonių“.

Utenos kolegijos atstovė Ramutė Kavoliūnienė teigė, kad tokių studijų programų paklausą nulemia ne tik žemės ūkio ir verslo plėtra, bet ir šalies jaunuolių požiūris į mokslą: „Nors Žemės ūkio technologijos studijų programa nėra populiariausia Utenos kolegijos studijų programų sąraše, tačiau stojančiųjų susidomėjimo sulaukia. Reikia pastebėti, kad stojantieji į šią studijų programą yra labai motyvuoti: dauguma jų turi savo ūkius ir studijas pasirinko labai tikslingai, norėdami sužinoti kuo daugiau naujovių, gauti kuo daugiau žinių ir įgūdžių, reikalingų kasdieniame darbe“.

Specialistė pastebėjo, kad nemažai žmonių į studijas atkeliauja jau turėdami patirties ir tam tikrą supratimą apie tai, koks yra šiuolaikinis žemės ūkis: „Žemės ūkio technologijos studijų programą dažniausiai renkasi jau dirbantys žemės ūkyje (turintys savo ūkius ar dirbantys tėvų ūkiuose)“, – paaiškino R. Kavoliūnienė.

Darbo perspektyvų yra

Baigus su žemės ūkiu susijusias studijas žmonių laukia kitas svarbus žingsnis – įsidarbinimas. Plečiantis verslui atsiranda vis naujų tokiems specialistams tinkamų nišų. Ekspertų teigimu, žemės ūkio sektoriaus specialisto įsidarbinimo perspektyvos priklauso nuo to, kokią konkrečią sritį jis pasirinko.

Pasak Lietuvos darbo biržos atstovės Mildos Jankauskienės, situacija Lietuvos darbo rinkoje pastaruosius kelis metus nesikeičia: „Žemės ūkio sektoriaus specialistų (su aukštuoju išsilavinimu) pasiūla ir paklausa per pastaruosius metus nekito. Panašiai kaip ir praėjusiais metais, nuo šių metų sausio 1 d. iki šios dienos Lietuvos darbo biržoje įsiregistravo 397 žemės ūkio srities specialistai. Darbdaviai per tą patį laikotarpį įregistravo 185 laisvas darbo vietas šios srities specialistams.“

M. Jankauskienė atkreipė dėmesį, kad kai kurių žemės ūkio profesijų atstovų - labai trūksta: „Daugumos žemės ūkio sektoriaus specialistų pasiūla iš esmės atitinką paklausą, tačiau darbdaviams labiausiai trūko agronomų apželdintojų“.

Siekiant, kad kuo daugiau žemės ūkio studijas baigusių žmonių susirastų darbą, kai kurios mokslo įstaigos stengiasi aktyviai bendradarbiauti su darbdaviais: „Studijų programos turi tiesioginę sąsają su darbdaviais. Ne kokią dirbtinę, o tiesioginę. Stipendijos, studijų kainų nuolaidos ateina iš ten. Programų vertinime, tobulinime, infrastruktūros atnaujinime gana aktyviai jie dalyvauja . Tikrai nemažai yra investuojama iš darbdavių, iš verslo, agroverslo pusės. Turime studentų, kurie pasirašo susitarimus su darbdaviais dėl įsidarbinimo nuo pirmo kurso “, – pasakojo J. Čaplikas.

Specialistas pastebi, kad darbdavius ypatingai domina su žemės ūkiu dirbantys inžinieriai, gyvulininkystės specialistai. Tiesa, tai sukelia ir tam tikrų problemų. Vis daugiau bakalauro studijas baigusių studentų nebetęsia mokslų.

„Pavyzdžiui, bakalaurai užbaigia inžinerines studijų programas. Tai mes tikrai gauname nemažai vietų valstybės finansuojamų į magistrantūrą. Bet mūsiškius išgraibsto jau bakalaurus, duoda gerą atlyginimą. Žinoma yra darbo ir tai sunkiai suderina su studijomis. Todėl tenka priglausti kitų universitetų studentus magistrantūroje“, – pastebėjo J. Čaplikas.

Užsakymo nr.: PT_68719676

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Puotos Daktarų irštvoje: sumušta Džordana, Valinsko šou ir šūviai vietoj fejerverkų (106)

Alkoholiu ir maistu nukrauti stalai, garsiausi Lietuvos nusikaltėliai, pusnuogės moterys, žymiausi...

Gyvai / Čempionų lygos kulminacija: „Real“ ir „Liverpool“ kaktomuša traumą patyrė Salah (121)

Jau šį šeštadienį paaiškės 2017/2018 metų sezono stipriausia Čempionų lygos ekipa. Trofėjų...

Įtakingos Lietuvos didikės istorija: kodėl ją pamilę vyrai atleisdavo net išdavystę (3)

Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės istorijoje moterų reikšmė politinėje arenoje vis dar...

Tėvų išmonė beribė: tarp rečiausių vardų Vaidrius, Džema ir Ripsimėja (84)

Tuo metu, kai vieni tėvai vaikams renka vardą iš giminėje esančių ar šalies populiariausiųjų...

Visi žino Kembridžo kunigaikštienę, bet ar esate matę pirmąją Argentinos ponią? politinio pasaulio stiliaus ikona (8)

Kai į Argentinos prezidento postą buvo išrinktas Mauricio Macri , ši pergalė reiškė...

Skanusis Italijos regionas: tik čia paragausite Paskutinės vakarienės sriubos ir teisingiausių makaronų (1)

Tai nepavyko Romos imperijos legionams, užtat tai padarė italų virtuvės karvedžiai. Jie...

Garsenybės tiesiog apsėstos šios dietos: kodėl neturėtumėte sekti jų pavyzdžiu? (16)

Pastaruoju metu ne viena garsenybė ėmė laikytis vadinamosios ketoninės dietos , kurios pagrindą...

Lietuvoje nauja technologija – mobilios paukštidės (24)

Vienoje iš labiausiai Lietuvoje paplitusių žemės ūkio šakų bręsta permainos. Ilgą laiką...

Kraupi žmogžudystė Tauragės rajone: vyras nušovė du žmones ir nusižudė pats papildyta 22.49 (32)

Taugarės rajone esantį Eidintų kaimą sukrėtė kraupi tragedija. Vyras nužudė du žmones, po to...

Vonios remontas: kaip neišleisti daug pinigų ir mėgautis rezultatu (15)

Atrodytų, visiškai nesudėtinga atlikti remontą vonios kambaryje, bet iš tiesų šios patalpos...