Lietuvoje per 33 metus to dar nėra buvę. Mūsų šalies Vyriausybei yra pasiekimas, kad premjeras jau sugeba dirbti visą kadenciją, nes dar neseniai ir to nepavykdavo. Tai pasikeisdavo Seime valdančioji dauguma, tai daugumos Seime apskritai nelikdavo, o būdavo ir taip, kad premjeras būdavo atstatydinamas arba pasitraukdavo pats.
Antra kadencija būtų laimėjimas
Valstybei naudinga, kai Vyriausybės dirba visą kadenciją, o ir ilgiau. Ketverių metų ciklas tarp rinkimų nėra ilgas, nors būtinas politiškai.
Demokratinėse valstybėse politikams privaloma vis pasitikrinti pasitikėjimą jais, kad valstybėje nepradingtų valdžios ir visuomenės ryšys. Optimalus terminas yra 4–5 metai, kuris galioja daugumoje demokratiškų valstybių. Vis tik vadybiniu požiūriu tai yra minimalus laiko tarpas, per kurį galima įvykdyti užsibrėžtų reformų. Vienų metų reikia, kol susiformuoja politinė komanda, kol perprantami valstybės valdymo pagrindai ir paaiškėja, kad per rinkimus dalyti pažadai ne visada atitinka valstybės bei politinės komandos galimybes. Tada seka dveji metai intensyvaus darbo, jeigu tuo metu šalies neištinka politiniai sukrėtimai, vidaus ar išorės krizės. Na, ir trečias etapas yra skirtas darbų užbaigimui bei pasiruošimui rinkimams. Jeigu politikams pavyksta vėl būti perrenkamiems, galima praleisti mokymosi ir adaptacijos etapą ir pasiekti daug geresnių darbo rezultatų. Tas galioja tiek Seimui, tiek Vyriausybei.
Ilgiau dirbantys ir didesnę patirtį turintys specialistai yra vertinami. Politika šiuo požiūriu niekuo nesiskiria, nors žmonės dažniausiai mano, kad politikoje per „ilgai užsisėdima“. Kiekviename naujai išrinktame Seime daugiau kaip pusė išrenkama naujokų, tačiau jie netampa gerais politikais ir nebūna perrenkami. O viešumoje labiau matomi ilgiau dirbantys Seimo nariai, kurie jau turi įgiję darbo patirties ir jiems šis darbas patinka.
Lietuvoje, skaičiuojant nuo Andriaus Kubiliaus, jau ketvirtas premjeras dirba visą kadenciją. Iki tol Vyriausybės subyrėdavo po metų ar dvejų. Neišvengiamai ateis laikas, kad Vyriausybė Lietuvoje bus perrinkta. Ar tai bus Ingridos Šimonytės vadovaujamas kabinetas?
TS-LKD rinkimams bus pasiruošusi
Tyrimų bendrovės prognozuoja, kad populiariausia partija Lietuvoje šiuo metu yra socialdemokratai. Ne vienas apžvalgininkas jau įsivaizduoja, kad Mindaugas Sinkevičius ar kitas kairysis bus premjeru. Iš tikrųjų toks teiginys būtų ankstyvas.
Socialdemokratai gal pajėgtų nugalėti daugiamandatėje apygardoje, tačiau nebūtinai taip nutiks vienmandatėse.
Su kiekvienais rinkimais daugėja vienmandačių apygardų skaičius didžiuosiuose miestuose, o mažėja regionuose. Socialdemokratai, ypač jos pirmininkė, savo populistine retorika ne patraukia, bet atstumia miestų rinkėjus ir čia stipresnė yra racionalią politiką siūlanti konservatorių partija. Neseniai įvykę Vilniaus miesto mero rinkimai parodė, kiek silpni yra socdemai sostinėje.
Tikėtina, kad kitame Seime socdemai ir konservatoriai gali turėti apylygį Seimo narių skaičių. Konservatoriai gali turėti net keliomis vietomis daugiau, turint mintyje, kad ši dešinioji partija tradiciškai laimi Vilniuje, gerai pasirodo Kaune, Klaipėdoje ir dar keliose kaimiškose apygardose. Kitose kaimiškose apygardose socialdemokratams reiks varžytis su Sauliaus Skvernelio demokratais ir valstiečiais bei sustiprėjusiais liberalais. Bus ir laiminčių save išsikėlusių kandidatų.
Po rinkimų socdemams iškiltų ir sunkumų formuoti Vyriausybę. Potencialūs sąjungininkai galėtų būti Demokratų partija ir valstiečiai. Šios dvi partijos turi gan apylygį rinkėjų palaikymą. Bet ar jos galėtų dirbti kartu? Išeitų, kad Ramūnas Karbauskis vėl turėtų remti jį išdavusį Saulių Skvernelį ir kitus politinius perbėgėlius? Kiek ilgai tokia Vyriausybė darbuotųsi neišsisprogdinusi dėl lyderių ar tarpusavio rietenų?
Liberalų sąjūdis per paskutinius savivaldos rinkimus labai pagerino savo rinkiminius rezultatus sėkmingai dirbančių merų dėka. Tai gali būti geras startas ir Seimo rinkimams, o liberalai, kaip žinoma, yra TS-LKD politiniai bičiuliai.
Viską apibendrinus, galima spėti, kad po rinkimų abi, kairiųjų ir dešiniųjų, politinės stovyklos bus apylygės ir kas taps naujuoju premjeru spėti būtų sudėtinga. Tai gali nulemti mažesnės partijos ir jų politiniai siekiai, geopolitiniai pasikeitimai ikirinkiminį pusmetį. Gali lemti ir lyderiaujančių partijų vadovų derybiniai sugebėjimai, didesnė politinė patirtis ir kiti veiksniai. Laukia įdomūs rinkimai.