Dar nuo gūdžių sovietinių laikų išlikęs gajus posakis „iniciatyva baudžiama“ įgauna pagreitį šiandieniniame gyvenime. Kitaip tariant, jeigu nori ramiai, iki kadencijos pabaigos sėdėti šiltame, valdiškame krėsle – neišsišok, nes kardas kerta tik pakeltą galvą. Galima ramiai prasnausti kadenciją imituojant audringą veiklą niekur ir niekam neužkliūnant (jei nedirbsi – tai ir klaidų bus mažiau).
Tik ar ne per brangu tokia pozicija Lietuvos žmonėms? Niekada nebuvau eksministrės Birutės Vėsaitės šalininkas, tačiau per tą ganėtinai trumpą ministerijoje laiką buvo pastebimos aktyvios iniciatyvos verslo plėtroje tiek šalies viduje, tiek pritraukiant potencialius investuotojus.
Gal būt ne visos ministrės atleidimo priežastys žinomos, tačiau, tai kas pateikta visuomenei, kas nušviesta masinėse informacijos priemonėse kelia rimtų ir pagrįstų abejonių dėl atleidimo.
Gal būt čia pajudintas įtakingas konservatorių klanas, gal grėsmės iš rytų, gal iš vakarų.
Sąmokslo teorijų prisikurti galima nemažai, tačiau panašu, kad didžioji Lietuvos visuomenės dalis atsakymo į šį klausimą kaip ir į daugelį kitų negaus ir jis tyliai nugrims į istorijos užmarštį.
Nebus jokių tyrimų, nebus jokių paaiškinimų, nebus jokių patarimų ateičiai, net VTEK ir tas nesivargins baigti pradėto darbo.
Ir nebūtų tragedijos, jei tai būtų tik vieno ministro atleidimo klausimas. Šios pasakėčios esmė yra gana aiškiai pamokanti: jei nori ministro kėdėje sėdėti ilgai ir ramiai – būk kuklesnis. Tik kokia nauda iš to bus Lietuvos žmonėms ilgame kelyje į niekur?