Iš tiesų problema opi – 800 litų dydžio atlyginimas, neatskaičius mokesčių, yra tragiškai mažas.
Tačiau mane stebina tokie Seime vis dar vykstantys parodomieji šou - juk visi parlamentarai puikiai žino, kad priėmę nieko nereiškiančią rezoliuciją minimalaus atlyginimo jie nepadidins. Vietoje to, kad tuščiai politikuotų, Seimo nariai galėtų pasiūlyti konkrečių idėjų, ką reikia keisti Lietuvoje, kad algos greičiau didėtų.
Pirma užduokime sau klausimą - kodėl tiek daug darbdavių žmonėms Lietuvoje moka tik minimalų atlyginimą? 800 litų neatskaičius mokesčių dabar gauna ne tik nekvalifikuoti darbininkai, bet ir dalis gerą išsilavinimą ar darbo patirtį turinčių specialistų.
Nemanau, kad dauguma darbdavių tai daro iš gobšumo. Sumanūs verslininkai puikiai mato, kokia šiuo metu emigracija ir supranta, kad po metų kitų jų verslas susidurs su didele bėda – darbo jėgos trūkumu ir brangimu.
Tai reiškia, kad vėl galime grįžti į tuos laikus, kai paprasti statybininkai švaistydavosi tūkstančiais, o algos augo greičiau nei darbo našumas. Kuo tai baigėsi, puikiai žinom.
Kvalifikuotiems darbuotojams įmonės šiuo metu negali greičiau didinti atlyginimų, nes dar neatsistojus ant kojų po ekonominės krizės joms paprasčiausiai trūksta pinigų.
Keista, kad niekas neskaičiuoja, kiek įmonių, ypač provincijoje, gali būti priverstos atleisti darbuotojus, nes jos nesugebės jiems sumokėti padidinto minimalaus atlyginimo. Gal kur kas paprasčiau valstybei būtų nedidinti naštos verslui, o pakeisti neapmokestinamą algos didį – tuomet žmonių algos padidės jų net nepakėlus.
Bet kokiu atveju minimalios algos arba neapmokestinamojo dydžio padidinimas 50 ar 100 litų stebuklų nepridarys. Žmonės kaip buvo, taip ir bus nelaimingi. Todėl šiandien, norint paskatinti greitesnį žmonių pajamų augimą, būtina priimti rimtesnius sprendimus.
Niekas kitas – tik verslo sąlygų gerinimas, biurokratijos mažinimas, naujų darbo vietų kūrimas ir mokesčių mažinimas geriausiai gali prisidėti prie lietuvių gerovės augimo. Nors Vyriausybė šioje srityje deda daug pastangų, reikia pripažinti, jog dar daug dalykų nėra padaryta, geri saulėlydžio ir saulėtekio komisijų pasiūlymai vis dar popieriuje.
Didelį akmenį galima mesti ir į politikuojančių Seimo narių daržą. Pavyzdžiui, tie, kas dabar garsiai šaukia, jog kaime žmonės gyvena skurdžiau nei mieste, prieš kelis mėnesius patys kėlė rankas prieš užsienio investicijų atėjimą į žemės ūkį. Uždraudę užsieniečiams pirkti žemės ūkio paskirties žemę mes patys atsisakėme naujų darbo vietų ir didesnių atlyginimų.
Dar vieną meškos paslaugą padarė tie patys Seimo nariai, prieš kelis mėnesius pradėję vėl eskaluoti progresyvinių mokesčių įvedimo, tai yra, mokesčių didinimo idėją. Vis pasigirsta siūlymai apmokestinti nekilnojamąjį turtą, automobilius ir pan. Taip kalbantys pamiršta svarbiausią taisyklę - joks normalus verslininkas nesiryš kurti gerai apmokamų darbo vietų šalyje, kur mokesčiai keičiasi lyg oras.