Ir visai nesvarbu, kodėl Duda taip pasakė – dėl Ukrainos grūdų konkurencijos bijančių lenkų ūkininkų, rinkėjų balsų ar bandydamas gesinti vizų pardavinėjimo migrantams skandalą, į kurį prieš rinkimus įklimpo partija „Teisė ir teisingumas“ (PiS).
Tų žodžių atgal į burną nesukiši. Su tuo NATO sąjungininkams dabar reikės gyventi, o Ukrainai ir kariauti ilgą sekinantį karą su gebistiniu reichu už savo, lenkų ir kitų europiečių laisvę.
Lukašenka jau kaifuoja sekdamas Kremliaus gnomo pasaką, kad čia ne pati Lenkija, o JAV paliepė lenkams parduoti Zelenskį, nes tas jau nebereikalingas.
Ar Kremlius prisikasė ir iki Lenkijos viršūnių? Tikrai ne.
Politologas M.Antonowiczius taikliai pastebėjo, kad dabar truputį aiškiau matosi, kodėl Rusija būtent šią vasarą išėjo iš grūdų susitarimo. Padarė tai dėl Lenkijos ir Slovakijos parlamentų rinkimų. Ukrainos agrooligarchai spaudžia Zelenskį kažkur parduoti grūdus, o Lenkija jau parodė, kad nesugeba spręsti logistinių ir infrastruktūrinių tranzito iššūkių.
Gera proga pakirsti Lenkijos ir Slovakijos paramą Ukrainai. Sprendžiant iš to, į kokį suktuką dėl per žemo aukščio pateko lenkų lyderiai, operacija rusams pavyko labiau nei galbūt planavo.
Kur pavojus? Dudos ir premjero Morawieckio pasažai gali būti signalas aktyvuotis visų modelių „pacifistams“, kurie po Bučos žudynių ir kitų Rusijos padarytų karo nusikaltimų buvo priversti laikinai užčiaupti srėbtuvę. Jie niekur nedingo. Laukia momento. Momentas gali būti kaip tik tas.
Simboliška, kad kaip tik dabar Karbauskis pareiškė, jog Lietuvai būtų naudingiau, jei Seimo rinkimus laimėtų PiS.
Kaimyninių šalių santykių krizės dėl vandens, žvejybos, prekybos ir tranzito yra norma. Kaip ir teatrališkas nacionalinių interesų gynimas prieš rinkimus. Bet karas nėra norma. Tai ne šiaip pavojus. Force majeure. Todėl kaltinimai Zelenskiui, kad jis šovė Ukrainai į koją kreipdamasis į PPO dėl to, kad Lenkija stabdo Ukrainos grūdų tranzitą – tokių girdisi ir pačioje Ukrainoje – būtų pagrįstas tik taikos metu. Bet dabar karas.
Ukraina gina Lenkiją ir visą Europą nuo Rusijos nacių. Ukrainos nuostoliai, ir taip dideli, pradėjus kontrpuolimą dar labiau išaugo. Niekas dabar neturi teisės prikaišioti Ukrainai. Vienintelė ES šalių teisė – padėti Ukrainai, kiek tik įmanoma.
Lenkijos lyderiai išbandymo grūdais neatlaikė. Sužaidė pagal taikos taisykles. Pateko į suktuką, išėjimas iš kurio nebus paprastas. Jei išvis bus, nors Duda jau pažadėjo atnaujinti grūdų tranzitą.
Todėl neįmanoma dabar vienareikšmiškai pasakyti, kas būtų naudingiau Lietuvai, kaip daro Karbauskis. Negalima ir lengvabūdiškai numoti ranka, kad po Seimo rinkimų Lenkijoje viskas grįš į vėžes, kaip aiškina tie konservatoriai, kuriems J.Kaczynskis buvo ir liks idėjiniu broliu. Būtina suprasti, kodėl Duda ir Morawieckis nesusitvarkė su elementaraus skrydžio parametrais.
PiS yra partija, kuri ne kartą ir ne du pamynė teisės viršenybę, įtvirtintą ES sutarties 2 str. J.Kaczynskio partijos valdymas per dvi kadencijas ne kartą kirtosi su demokratijos taisyklėmis.
PiS iškart perėmė nacionalinio transliuotojo kontrolę taip, kad iš jo turėjo pasitraukti kone visi žurnalistai. Galima palyginti – Lietuva pagal žiniasklaidos laisvės indeksą septinta pasaulyje, o Lenkija – 57-a. PiS uždraudė abortus. Bažnyčia daug kur suaugusi su valdžia. Daug ksenofobijos.
Vengrijos Orbanas iki karo su šešėliniu Lenkijos lyderiu J.Kaczynskiu ir oficialiais lyderiais glėbesčiavosi taip pat dažnai kaip su Putinu. PiS „tradicinės vertybės“ mažai kuo skiriasi nuo Orbano ir Putino. Kaip, beje, ir Lietuvos celofanšeimistų, dalies konservatorių ir prezidento.
Kai jaunos demokratijos šalyje tokia partija nugali trečią kartą iš eilės, tai neatrodo itin viliojančiai nei beveik pusei šalies visuomenės, nei jos sąjungininkėms.
Rusijos karas prieš Ukrainą kažkuria prasme išgelbėjo PiS nuo moralinio bankroto taip, kaip jis suprantamas Europoje.
PiS vienareikšmiškai stojo Ukrainos pusėn, nors prieš tai rovėsi ant ragų dėl istorinės atminties. Visiškai atsiribojo nuo idėjinio brolio Orbano. Taip pasikėlė reitingus, privertė pamiršti dalį abejojančių jų politika dėl teisės viršenybės, žmogaus ir ypač moterų teisių bei ksenofobijos. Bet ėmė ir vėl pramušė. Kodėl?
Gali būti, suveikė vizų skandalas. Gali būti, tikroji priežastis – partija, renkanti lenkų, nevirškinančių ukrainiečių, kaip ir apskritai užsieniečių, balsus. PiS tikslas visada buvo rinkti visų iki vieno dešiniųjų radikalų balsus. Atsirado konkurentas, jam sekasi.
Pasak „Newsweek Polska“ apžvalgininko J.Pawlickio, isteriški PiS išpuoliai prieš migrantus yra didelio masto smegenų plovimo operacija, o Kaczyńskio partija šiuo požiūriu niekuo nesiskiria nuo fašistines šaknis turinčių kraštutinių dešiniųjų partijų kitose Europos šalyse.
Tarkim, Pawlickis persūdo, bet nekreipti dėmesio į jo teiginį, juolab, kad yra Lenkijoje ir kiečiau pasisakančių, ypač po to, kai Dudos ir Morawieckio pasažai iš vidaus politikos buvo perkelti į karo lauką, būtų žemažiūriška.
Kaip žinoma, kaczynskinė Lenkija atsisakė priimti migrantus pagal kvotą. Bet tai nesutrukdė Lenkijai tuo pat metu per konsulatus Azijoje ir Afrikoje prekiauti Šengeno vizomis. Lenkų žurnalistai ištyrė, kad lenkų viza migrantams kainavo nuo kelių iki keliolikos tūkstančių dolerių.
Ketvirtis milijono tokių Lenkijos vizų – tai ketvirtis milijono papildomų migrantų ES. Net tokia pakanti migrantams šalis kaip Vokietija svarsto grąžinti pasienio su Lenkija kontrolę. Tradicinės vertybės + parodomasis migrantų neįsileidimas = 1,25 mlrd. USD gešefto iš migrantų?
Dvi kadencijas Lenkiją valdanti PiS susimovė būtent vertybiškai. Pabandė išplaukti smūgiuodama Ukrainai. Nemalonus faktas Lenkijos draugams, bet kitaip vertinti neišeina.
Lenkija po rinkimų sugrįš prie status quo, tai nėra čia ko pūsti iš musės dramblio? Gali būti. Bet pasitikėjimą Lenkija it verdančiu vandeniu perliejo. Antifašistinėje sienoje atsivėrė plyšys. Vėstant orams Kremliui atsirado galimybė pilti vandenį, plėsti plyšį. Plyšių daugėja.
Atstovų rūmų daugumos lyderis K.McCarthy, suraukęs antakius, pareikalavo iš Zelenskio karo biznio plano. Bene pirmąkart istorijoje. Neprašė biznio plano iš Stalino, kuris pagal lendlizą yra gavęs daugiausia ginklų iš JAV, ir tai buvo ginklai ne iš second hand sandėlių, kaip Ukrainai. Neprašė iš Pietų Korėjos, Pietų Vietnamo, Irako, Afganistano, net Nikaragvos kontrų.
Ir tai savaime suprantama. Karas nėra biznis tam, kuris lieja savo kraują. Kodėl respublikonams tai tapo savaime nesuprantama? Kam tas absurdas?
Kovoje dėl prezidento posto trumpistai bando įvaryti savo esme prorusišką pleištą į paramą Ukrainai. Kaip Lenkijoje ant žemės, taip ir Amerikos danguje.
O tada žinia – JAV duos Ukrainai ATACMS raketų. Karo kalneliai. Jų buvo ir bus. Lenkijos lyderių nuslydimas į trumpizmą – ne karo išimtis, o dėsnis. Buvo ir bus dienų, kai atrodys, kad Ukraina, norėdama išlikti, turi pralįsti pro biblinę adatos bulę. O kitą, žiūrėk, jau pralindusi.
