Pastaraisiais metais Rusija tai įrodinėja ypatingu būdu. Pavyzdžiui, pernai pasiuntė švedams velykinį pasveikinimą: šeši rusų bombonešiai per Didįjį penktadienį imitavo Stokholmo bombardavimą.
Kariniai Rusijos lėktuvai ir laivai itin dažnai pradėjo pažeidinėti Baltijos jūros valstybių sienas. Išties, laikas patikėti, kad Rusijos agresyvumas arčiau, nei buvo imta manyti.
Šiemet spalio 17 d. Švedija paskelbė užfiksavusį signalą iš povandeninio objekto, esančio teritoriniuose vandenyse 50 km nuo Stokholmo. Signalo gavėjas buvo Kaliningrado srityje. Švedai iki šiol oficialiai nepasakė, kad objektas yra rusų povandeninis laivas (PL), nes jo nesugavo, bet darykite išvadas patys. Vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas generolas Sverkeris Goransonas pakomentavo įvykį: „Tai labai rimta“.
Švedija ėmėsi veiksmų, kuriuos oficialiai pavadino ne PL medžiokle, o „žvalgybos operacija“. Mūsų kaimynai nėra paranojiški karštakošiai, tačiau šįkart surengė didžiausią paiešką nuo Šaltojo karo pabaigos. Joje dalyvavo beveik 300 žmonių, pasitelkta daugybė laivų nuo karinių korvečių iki pripučiamų valčių. Spalio 17 -24 d. vykusi operacija kainavo 20 mln. švediškų kronų (7,4 mln.litų). O švedai ne iš tų, kurie tuščiai „įsisavina“ pinigus.
Whiskey on the rocks
Rasti po vandeniu esantį PL yra labai sunku. Prieš pat šį incidentą Baltijos jūroje vyko kariniai Švedijos ir Olandijos manevrai, kurių metu buvo mokomasi atlikti tokią užduotį. Reikia pastebėti, kad Šaltojo karo laikais sovietų povandenininkai nuolat lįsdavo šniukštinėti prie Švedijos krantų, tačiau tik vieną kartą įkliuvo, kai 1981 spalio 27 d. sovietų „whiskey“ klasės PL užplaukė ant seklumos prie Karlskronos. Švedai jį nukėlė ir grąžino. Tas incidentas buvo šmaikščiai pavadintas whiskey on the rocks ( angl. pažodžiui – viskis ant uolų; taip vadinamas viskis, patiekiamas su ledu).
Sovietai tada dievagojosi nesupratę, kad yra Švedijos vandenyse, nes esą sugedusi navigacija jiems rodė, kad tai Lenkijos pakrantės. Tokius pačius vėjus šiemet kalbėjo Ukrainos stepėse sulaikyti rusų desantininkai, kurie esą pasiklydę tamsoje.
Nors sonarinė įranga povandeniniams objektams fiksuoti švedų laivuose dabar daug tobulesnė, tačiau pačių laivų per 25 metus gerokai sumažėjo. Gynybos biudžetas nuo 3 proc. 1980m. susitraukė iki 1,2 proc. 2013m. Tarp šcherų veikusios akustinės ir magnetinės saugos linijos buvo išardytos.
Operacija vyko Stokholmo archipelage, kurį sudaro beveik 30 000 salų salelių. Tarp jų labai sudėtinga plaukioti, bet labai patogu slapstytis. Be to, 2008 m. Švedija panaikino specialių sraigtasparnių su sonarais dalinį, skirtą PL paieškai.
Skrajojančio neolando paieška
Rusijos gynybos ministerija pačioje operacijos pradžioje viešu pareiškimu patarė švedams kreiptis į Olandiją paaiškinimo, kodėl jų PL po tik ką pasibaigusių manevrų plaukioja po Švedijos vandenis.
Šis pareiškimas išdavė rusų nerimą, nes juos įtariamaisiais skelbė tik spauda, o jie labai negrabiai ėmė baksnoti į olandus, nors pastarųjų PL tuo metu nesislapstydamas stovėjo Talino uoste, ir rusų karinė žvalgyba to negalėjo nežinoti.
Kontradmirolas Andersas Grenstadas pareiškė, jog objektą „sekė pagal visuomenės ir mūsų pačių stebėjimus“, ir kad tai negalėjo būti didelis PL. Iš kelių šimtų gautų visuomenės pranešimų kariškiai atrinko penkis kaip visiškai patikimus ir juos paviešino.
Iš jų matyti, kad objektas iš pradžių buvo tarp salų tiesiai priešais Stokholmą, o paskui per kelias dienas judėjo vis piečiau, ir paskutinį kartą jis fiksuotas jau pačiame pietiniame Stokholmo archipelago pakraštyje, kur prasideda atvira jūra. Nežinia, ar su tuo kaip nors susijęs rusų PL, spalio 24 d. užfiksuotas dar piečiau, Oresundo sąsiauryje tarp Švedijos ir Danijos.
Šitą incidentą nušvietė ir Rusijos žiniasklaida. Net demokratiškų nuostatų portalai suko uodegą abejonėmis, ar galėjo jų PL įplaukti giliai į Švedijos vandenis, ar yra kokia nors prasmė taip elgtis.
Būdingas to pavyzdys yra moksliškais argumentais grindžiamas straipsnis portale Slon, kur pateikiamas švedų kariškių paviešintas žemėlapis su patikimomis penkiomis objekto užfiksavimo vietomis, bet rusiškai paaiškinama, jog tai yra tiesiog „ypatingai aktyvių paieškų vietos“, nutylint, kad tose vietose tikrai fiksuotas povandeninis objektas.
Galimi pažeidėjai
Rusijos spauda ypač akcentavo, jog Baltijos laivynas turi tris PL: „Dmitrov“ remontuojamas Kronštadte, „Vyborg“ stovi bazėje Kaliningrade, o „Sankt Peterburg“ šiuo metu yra Šiaurės laivyne. Visi nutylėjo tik ką Peterburge pastatytą itin tylų pagerintos „kilo“ klasės PL „Novorosijsk“, skirtą Juodosios jūros laivynui, bet tebeesantį Baltijoje.
Portalas „Eurasia defence“, susijęs su Rusijos karine pramone ir Rusijos URM, paskelbė, jog „Novorosijsk“ spalio 20 d., per patį švedų operacijos įkarštį, pirmą kartą išplaukė ilgesniam plaukiojimui į Baltijską Kaliningrado srityje. Kad būtų įtikinamiau, įdėta nuotrauka, kaip PL pradeda savo žygį iš Peterburgo, ir nurodoma, jog fotografuota spalio 20 d. Suprask, tuo metu jis negalėjo būti prie Švedijos.
Toks sutapimas, kad į Klaipėdos pašonę „Novorosijsk“ persikėlė kaip tik tada, kai turėjo atplaukti SGD terminalas „Independance“. Tokia jau rusiška mada nusistovėjo: jei negali pakenkti, tai bent jau paerzink, pašiukšlink.
Dauguma karinių ekspertų linko prie nuomonės, kad tai galėjo būti mini PL, kuriems lengviau manevruoti. Dar Sovietų Sąjungos pabaigoje buvo sukurti itin tylūs ir sunkiai fiksuojami 28 m ilgio mini PL „Piranija“ (įgula – 3 žmonės, dar telpa 6 narai), galintys išbūti po vandeniu iki 10 parų. Du iš jų buvo Baltijos laivyne. Oficialiai jie pašalinti iš ginkluotės 1997, bet neatmetama galimybė, jog dabar vis agresyvėjanti Rusija galėjo juos atnaujinti.
Dar vienas kandidatas į įsibrovėlius – dar mažesnis mini PL „Triton NN“, išbūnantis po vandeniu 12 valandų ir veikiantis 60 jūrmylių atstumu. Jis yra sukurtas prieš šešerius metus. Jų nešėjas, arba plaukiojantis uostas, yra šiuo metu remontuojamas PL „Orenburg“ – rusų žiniasklaidoje įdėtos tai patvirtinančios nuotraukos, kuriose šis PL iškeltas į sausumą viename Peterburgo dokų.
Palaikymo komanda
Tą karštą spalio savaitę neutraliuose Baltijos vandenyse tiesiai priešais Stokholmo archipelagą zigzagais sukiojosi 105 902 t talpos tankeris „NS Concord“, priklausantis didžiausiai Rusijos laivybos kompanijai „Sovkomflot“. Į šį rajoną jis išplaukė spalio 3 d. iš Peterburgo, kur buvo remontuojamas paskutinius penkis mėnesius. Kaip paaiškino kompanija, tankeris dreifavo, laukdamas spalio 23 dienos, kada jam nurodyta paimti krovinį Primorske.
Labai neracionaliai parinkta vieta laukti, nes Primorskas yra į šiaurę nuo Peterburgo, o į laukimo vietą „NS Concord“ plaukė dvi paras pietų kryptimi. Kada tankerio sukinėjimasis atkreipė žiniasklaidos dėmesį, jis pasuko atgal į šiaurės rytus, Peterburgo ir Primorsko link. Ekspertų nuomone, tokiame dideliame tankeryje visai įmanoma įrengti ertmes mini PL priėmimui.
Turbūt nieko nenustebintų, jei rusai kariniams reikalams panaudotų civilinės paskirties laivą. Sovietų laikais juos naudodavo net neinformuodami – kaip „akustinį šešėlį“, kad Vakarų sonarų nepastebėti sovietų PL prasmuktų po jais seklia Baltijos jūra, ypač pro sąsiaurius. Kita galima tokio laivo dreifavimo paskirtis gali būti tarpinė signalo stotelė, kad jis užtikrintų mažo įsibrovėlio komunikaciją su baze Rusijoje, nes mini PL turi nepakankamas didesniems atstumams ryšio priemones.
Visi laivai paprastai siunčia AIS signalą, pagal kurį nustatoma jų buvimo vieta. Ji skelbiama specializuotame portale „Marinetraffic“. Jame buvo pranešta, kad „Profesor Logačev“ plaukia į Las Palmas, bet spalio 20d., kada laivas atsidūrė „NS Concord“ dreifavimo rajone, jis savo AIS išjungė ir iki šiol neįjungia. Šiame laive tyrimo darbams įrengtas galingas kranas, kuris pajėgtų pakelti 6 t svorio „Triton NN“. Turbūt ne veltui dvi minėtuose manevruose prie Švedijos dalyvavusios olandų fregatos eskortuoja šį laivą per Baltiją.
Švedų išvados
Kaip teigia Švedijos karališkosios karo mokslų akademijos ekspertas Johanas Viktorinas, rusai šiuo įsibrovimu galėjo siekti kelių tikslų:
Atnaujinti šcherų žemėlapį,
Statyti sensorius, kurie vėliau stebėtų švedų karinį aktyvumą,
Žvalgyti švedų gynybos pajėgumus rajone priešais Stokholmą.
Vykstant paieškos operacijai, Švedijos parlamentas Riksdagas svarstė biudžetą ir nusprendė padidinti išlaidas gynybai. Vyriausybę dabar sudaro raudonai žalia koalicija. Žalieji apskritai nemėgsta nieko kariško, ir per rinkimus skelbė vieną savo tikslų – toliau mažinti gynybos biudžetą. Žaliųjų atstovė pasišaipė po Riksdago nutarimo jį didinti: esą, dėl biudžeto patvirtinta, paieškos operaciją galima nutraukti. Bet Švedijoje nedaug palaikančių sąmokslo teoriją, kad kariškiai specialiai sukėlė triukšmą lygioje vietoje, kad gautų didesnį finansavimą. Švedai tiki savo valdžia ir racionaliu valstybės lėšų skirstymu.
Operacijos metu paaiškėjo, kad svetimas karinis aktyvumas Švedijos teritoriniuose vandenyse padidėjęs jau keleri metai, ir kariškiai apie tai pastoviai informuoja Riksdago gynybos komitetą.
Gynybos ministras Peteris Hultqvistas sako, kad po šių įvykių Riksdage yra platus palaikymas atkurti visuotinę karinę prievolę, kurią centro dešiniųjų vyriausybė panaikino 2010 m. Jei rusai įsibrovimu norėjo įspėti Švediją mažiau reikštis ir mažiau bendradarbiauti su NATO, jie bus pasiekę priešingą tikslą. Švedijos vyriausybė paskelbė pareiškimą, kad atsižvelgdama į vis labiau iššaukiantį Rusijos elgesį Baltijos regione, Švedija nutraukia bendradarbiavimą su Rusijos ginkluotomis pajėgomis.
Nepaisant sankcijų dėl Ukrainos poveikio ir stojančios ekonomikos, Rusija ir kitais metais planuoja didinti savo karinį biudžetą, apkarpydama lėšas leisgyvei sveikatos apsaugai ir švietimui. Į tokią laikyseną Baltijos regiono šalys turėtų atsakyti jau ne pavieniais, o kolektyviniais sprendimais dėl saugumo.