Mindaugas Jurkynas. Kai negyveni šalia Alis... t. y. Rusijos

Artėjant NATO Viršūnių susitikimui Vilniuje, Rusijos karo Ukrainoje problema ir su ja susijusio Lietuvos geopolitinio saugumo klausimai dominuoja politinėje darbotvarkėje. Kaimynų nepasirinksi, ir Rusijos veiksnys vis dar yra Lietuvos ir kitų Baltijos šalių egzistencinio saugumo dilema. Lietuvos politinė ir politologinė mintis dažnai tarptautinius santykius vertina per šiuos saugumo klausimus. Jie natūraliai įsirėžę mūsų psichologijoje. Kita vertus, pasaulyje yra ir kitokių tarptautinės situacijos vertinimų. Valstybės, kurios yra nutolusios nuo Rusijos ar turinčios specifinių, dažnai strateginių, saugumo ar ekonominių interesų, moralinių agresorės vertinimo aspektų nestato į pirmą vietą.

Irano karinė pagalba Rusijai, Baltarusijos de facto integravimas į Rusijos karą, Šiaurės Korėjos ar kitų diktatūrų parama „Amerikos priešams“ nuolat matomi žiniasklaidos antraštėse. Be to, yra valstybių, kurių užsienio ir saugumo politikos požiūris yra pragmatiškai atsargus, neakcentuojant moralinių teisingumo klausimų kaip pagrindinių. Mažai valstybei su ribotais resursais tarptautinės teisės, tarptautinių organizacijų ir hegemono – JAV – pagrindu palaikoma tvarka yra jų egzistavimo prielaida. Didžiosioms valstybėms ar regioninėms galioms dabartinė tarptautinės tvarkos sankloda nėra tiek svarbi saugumui kiek Lietuvai.

Viena iš tokių šalių yra Brazilija, BRICS (Brazilijos, Rusijos, Indijos, Kinijos ir Pietų Afrikos Respublikos) neformalaus didelių ekonomikų junginio dalis. Net ir Šaltojo karo metais Brazilija nebuvo trečiojo pasaulio šalis. Tuomet nesijungusių prie Vakarų ar Sovietų aljansų šalių neformali lyderė buvo Indija, kuri dabar dėl Kinijos agresyvumo gravituoja į JAV orbitą.

Lietuvoje Brazilijos vardas dažniausiai buvo minimas dėl Seleção Canarinha (Brazilų nacionalinės vyrų futbolo rinktinės) futbolo, Amazonės džiunglių bei Jairo Bolsonaro, vadinto „tropikų Trumpu“, prezidentavimo. Politikos mokslininkams buvo įdomu tyrinėti vadinamųjų populistų, neo-nacionalistų (neo-tautininkų) ir kairiųjų lyderių bei autokratų Amerikos žemynuose, tokių kaip Amerikos Donaldas Trumpas, brazilų J. Bolsonaro, meksikiečių Andrés Manuelis Lópezas Obradoras, Bolivijos Evo Moralesas, Venesuelos Hugo Chávezas ir Nicolás Maduro, elgesį vidaus ir tarptautinėje politikoje.

Kolegos mokslininkai Federaliniame Minas Žeraiso universitete teigia, jog J. Bolsonaro, buvęs prezidentu 2019–2022 m., pasižymėjo itin socialiai konservatyviomis dešiniosiomis, religinėmis, antikomunistinėmis pažiūromis, prieštaraujančioms socialiai liberaliai politikai, giriant karinę Brazilijos diktatūrą, prastai valdant „Covid-19“ pandemiją ir pykdant aplinkosaugininkus. Pralaimėjęs rinkimus 2022 m. Luizui Inácio Lula da Silvai, surinkusiam 50,9 proc. balsų, J. Bolsonaro nepripažino rinkimų rezultatų, o jo rėmėjai, panašiai kaip JAV, šturmavo pagrindines Brazilijos politines institucijas. 2023 m. birželio 30 d. Brazilijos Aukščiausiasis rinkimų teismas santykiu 5 prieš 2 dėl piktnaudžiavimo valdžia kvestionuojant rinkimų teisėtumą ir remiant rinkimų kampaniją uždraudė J. Bolsonarui eiti politines pareigas iki 2030 m. Jo užsienio politikoje buvo matomas nepasitikėjimas tarptautinėmis institucijomis ir bene stipriausia Brazilijos proamerikietiška politika nei iki šiol.

Prie L. I. Lula da Silvos grįžo Brazilijos įsijungimas į daugiašales institucijas, aplinkosaugos svarba, ypač Amazonės regione. Susipriešinimas šalyje, pasiekęs viršūnę prezidento rinkimų metu, pradėjo kiek slūgti ir dabar L. I. Lula da Silva surinktų apie 52 proc. balsų, nors bolsonarizmas nėra miręs. Jei J. Bolsonaro ir pralaimės apeliaciją dėl Brazilijos Aukščiausiojo rinkimų teismo sprendimo, yra keli galimi kandidatai pakeisti buvusį prezidentą. Visų pirma, tai politikoje dalyvaujantys jo šeimos nariai – žmona ir trys sūnūs. Brazilų politikos mokslininkai siūlo iš akių nepaleisti kylančios politikos žvaigždės – San Paulo gubernatoriaus Tarcísio Gomes de Freito, kuris J. Bolsonaro vyriausybėje buvo Infrastruktūros ministru. Rio de Žaneire sutikti verslininkai paulistanos (iš San Paulo) palankiai atsiliepė apie J. Bolsonaro ir jo vykdytą politiką, pavadindami L. I. Lula da Silvos sugrįžimą „žiniasklaidos ir teisėsaugos sistemos konsolidacija“. L. I. Lula da Silva sulaukia kritikos iš politologų, nes dabartinio prezidento noras suvaidinti vaidmenį Venesuelos galimoje demokratizacijoje veda prie pasitikėjimo priemonių kūrimo ir pagyrų pastarosios prezidentui autokratui N. Maduro. Tai turi ir pragmatinį motyvą, nes iš Venesuelos Brazilijon plūdo nemažai imigrantų. Bet svarbiausia L. I. Lula da Silvai kritika tenka dėl jo amoralių idėjų atiduoti Rusijai Krymą, taip užbaigiant karą.

Brazilijos kaimynystė yra geopolitiškai saugi ir palyginti rami. Artimiausia politine (ne futbolo!) sąjungininke laikoma Argentina, su kuria per pastaruosius 30 metų įvyko abiejų šalių demokratijų ir dalyvavimo bendroje rinkoje MERCOSUR ir asmeninių politikų ryšių nulemtas identiteto pokytis nuo priešų link draugų. Apskritai Brazilijos užsienio politikos santykiai Lotynų Amerikoje yra pakankamai geri. JAV yra daugiausia investavusi, o su Kinija sieja didžiausia užsienio prekyba (27 proc. eksporto ir 23 proc. – importo), kai su JAV – 11 proc. eksporto ir 19 proc. importo. JAV juokais yra vadinama „sava kolonijine galia“. Brazilijos elitas atostogauja ir leidžia savo vaikus mokytis į JAV. Pirmojo ir Antrojo pasaulinio karo metu Brazilija laikėsi JAV linijos.

Visos BRICS šalys, išskyrus pačią Rusiją, yra vadinamos „sėdinčiomis ant tvoros“, t. y. stebinčiomis karą Ukrainoje, ir iš to gaunančiomis naudos. Nors ne vienas sutiktas brazilas klausė, ar Vladimiras Putinas, lygintas su Adolfu Hitleriu, išprotėjo, tačiau Brazilijos vyriausybė laikosi pragmatinės politikos. Dar gerą savaitę iki Rusijos invazijos J. Bolsonaro Maskvoje sakė, kad yra solidarus su Rusijos žmonėmis, bet Rusijos invazijos prieš Ukrainą pradžioje jis pabrėžė Brazilijos neutralitetą, kurį remia 65 proc. brazilų, tuo pačiu 62 proc. pritariant Ukrainos siekiams. Tik 8 proc. brazilų remia Rusiją šiame kare, remiantis „Ideia“ ir „Ipespe“ apklausomis. 2022 m. kovą Brazilija pasmerkė Rusijos agresiją reikalaudama Rusijos pajėgų pasitraukimo bendroje Jungtinių Tautų rezoliucijoje. Nepaisant to, Brazilija atsisako paskelbti sankcijas Rusijai ar siųsti ginklus Ukrainai, argumentuodama, kad tai užtęs konfliktą. Naujai išrinktas prezidentas L. I. Lula da Silva 2022 m. pareiškė, kad karas yra ir Ukrainos kaltė, o 2023 m. pridėjo, jog JAV ir Europos Sąjunga „maitina“ karą, remdami Ukrainą. Pasak L. I. Lula da Silvos, tik šalys, nesusijusios su karu, t. y. Brazilija, Kinija, Indija, Indonezija, Meksika, Argentina ir t. t., gali padėti rasti taikų sprendimą.

Nuo 1988 m. Brazilijos konstitucijoje yra įrašyta taikos gynimas ir taikus konfliktų sprendimas. Su nesikišimo, apsisprendimo ir nepriklausomybės principais Brazilijos užsienio politika šiuo metu tvirtai stovi ant neutralumo bėgių.

Dabar Brazilijos neutralitetas yra pacifizmas kaip pragmatizmas. Rusija yra svarbi šalis Brazilijai importo atžvilgiu (5 vieta tarp importo šalių). 2022 m. importas iš Rusijos paaugo trečdaliu. Tai apima ypač trąšas, kurių 25 proc. importojama iš Rusijos. Ūkininkų, suinteresuotų pigiomis trąšomis, lobizmas parlamente yra labai stiprus, o pakeisti tokius kiekius reikalingų trąšų nėra kuo. Kai iš daugiau kaip 200 mln. gyventojų pusė jų maitinasi nevisavertiškai, maisto saugumo klausimas tampa itin aktualus Brazilijos visuomenėje. Brazilijos neutraliteto šaknis galima rasti istorijoje. Brazilija nebuvo pacifistinė šalis, nes iškovojusi nepriklausomybę XIX a. pabaigoje, konfliktavo su Argentina, Paragvajumi, Čile, Bolivija bei Peru. Dėl konfliktų metu patiriamų žmogiškųjų ir ekonominių nuostolių XX a. pradžioje Brazilija padarė 180 laipsnių posūkį, pasirinkdama pacifizmą kaip diplomatinį pragmatizmą, kuris paaiškina Brazilijos požiūrį į karinius konfliktus. Be to, nuo 1988 m. Brazilijos konstitucijoje yra įrašyta taikos gynimas ir taikus konfliktų sprendimas. Su nesikišimo, apsisprendimo ir nepriklausomybės principais Brazilijos užsienio politika šiuo metu tvirtai stovi ant neutralumo bėgių.

1972 m. australų muzikos grupė išleido vėliau kitos grupės „Smokie“ išpopuliarintą singlą „Living Next Door to Alice“ (liet. „Gyventi šalia Alisos“). Be jokio romantinio atspalvio – Lietuvai ir kitoms šalims prie Rusijos, deja, tenka gyventi šalia imperialistinės diktatūros. Brazilijos užsienio politikai, ko gero, labiau tinka 1995 m. „Smokie“ ir komiko Roy‘jaus Chubby Browno versija „Living Next Door to Alice (Who the F**k is Alice?)“.