Matas Baltrukevičius. Socialdemokratai startuoja iš pirmos pozicijos, bet nebūtinai laimės

Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) ateinantį Prezidento, Europos Parlamento ir Seimo rinkimų maratoną pasitinka iš pirmosios startinės pozicijos. Visų bendrovių apklausose LSDP yra populiariausia partija, arba įvertinus statistinę paklaidą, tokia pozicija dalijasi. Tačiau aukšti reitingai nebūtinai garantuoja sėkmę ir socialdemokratams dar reiks išsaugoti rinkėjų palankumą iki artėjančių Seimo rinkimų, kurie ir yra pagrindinis orientyras.

Tačiau pirmiausia reiks spręsti nelengvą galvosūkį dėl Prezidento rinkimų. Juose LSDP tradiciškai visada teikia savo kandidatą, nors į antrą turą pavyko patekti vos kartą – tai padarė Zigmantas Balčytis 2014 m. Tačiau tada bendrą konkurenciją silpnino tai, jog akivaizdi favoritė buvo perrinkimo siekusi Dalia Grybauskaitė. Visais kitais atvejais LSDP kandidatai pasirodė prasčiau ir niekada nebuvo tarp rinkimų favoritų.

Kaip bus šį kartą? Veikiausiai kartosis įprastas scenarijus – kandidatas bus, bet abejotino konkurencingumo. Pirmiausia dėl to, kad tarp LSDP rinkėjų 2019 m. Prezidento rinkimuose populiariausias pasirinkimas buvo Gitanas Nausėda. Jeigu LSDP keltų tikslą nukarūnuoti dabartinį šalies prezidentą, matytume visiškai kitokią retoriką. Dabar akivaizdu, kad Vilija Blinkevičiūtė jį mato kaip sąjungininką kritikuojant Tėvynės sąjungą (TS-LKD) bei valdančiuosius ir potencialiai gana palankų asmenį, su kuriuo būtų galima rasti bendrą kalbą, jeigu socialdemokratams pavyktų iškovoti pergalę Seimo rinkimuose.

Todėl iškyla rimta dilema, ką deleguoti kautis dėl Prezidento posto, kai galimybės laimėti minimalios, o politiškai vertinant, tinka status quo. Aukščiausią palaikymą visuomenėje turi V. Blinkevičiūtė. Ji – antra populiariausia politikė šalyje („Vilmorus“). Tačiau kelti jos kandidatūrą yra rizikinga dėl paprastos priežasties – galbūt V. Blinkevičiūtės dalyvavimas kažkiek sumažins dabartinio Prezidento rezultatus, tačiau žymiai realiau, kad būtent G. Nausėda neleistų LSDP vedlei pasiekti gero rezultato. Gera naujiena socialdemokratams yra tai, kad Saulius Skvernelis viešai kratosi galimybės dalyvauti Prezidento rinkimuose, o Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) iškėlė ne itin populiarų Aurelijų Verygą. Tačiau V. Blinkevičiūtė geriausiu atveju bus tik antras nepatekintųjų dabartine valdančiąja koalicija pasirinkimas. Tokios aplinkybės, vargu, ar leistų ją laikyti favorite pasiekti antrąjį turą.

„Delfi“ / „Spinter tyrimų“ prezidentiniai reitingai rodo, kad už V. Blinkevičiūtę balsuotų vos 5,3 proc. respondentų. Tad net ir įvertinus statistinę paklaidą, ji atsiliktų ir nuo Ingridos Šimonytės (jeigu prie ją palaikančiųjų pridėtume Arvydo Anušausko simpatikus), ir nuo Igno Vėgėlės.

Toks kuklus pasirodymas prastai dera prie partijų reitingų lyderių reputacijos ir ypač žalingas V. Blinkevičiūtei, jeigu ji sieks pati vesti LSDP sąrašą Seimo rinkimuose. Tad gali būti pasirinkta opcija užleisti kelią kandidatui, kurio potencialas Prezidento rinkimuose dar mažesnis, bet kuklaus pasirodymo kaina ne tokia didelė.

Europos Parlamento (EP) rinkimai bus labai svarbūs. Čia LSDP potencialiai gali pasinaudoti tuo, jog kartu su TS-LKD istoriškai turi stabiliausius elektoratus. Aktyvumas bus mažas, nes EP rinkimai šį kartą vyks ne kartu su Prezidento. LSDP itin svarbu būtų žūtbūt aplenkti TS-LKD, nes ši pergalė turėtų ir simbolinę reikšmę – konservatoriai laimėjo jau trejus iš eilės europinius rinkimus, o socialdemokratai tuos tris kartus liko antri. EP rinkimai įprastai tėra bendrų visuomenės nuotaikų veidrodis, tad nusileisti reitinguose nežibantiems valdantiesiems būtų politiškai žalinga.

Visgi, pagrindinis mūšis bus Seimo rinkimai. V. Blinkevičiūtė yra kalbėjusi, jog kandidatu į premjerus matytų Jonavos merą Mindaugą Sinkevičių. Pastarasis teigė, kad tokį variantą svarstytų. Tačiau dabar jo politines akcijas smukdo Andriaus Tapino iniciatyvos „Skaidrinam“ metu paviešinti duomenys apie išlaidas – klausimų kelia dviejų televizorių įsigijimo aplinkybės, telefono sąskaitos ir kuro kortelės. Nors pastaruoju metu skandalas Jonavoje kiek nurimo, bet Specialiųjų tyrimų tarnyba yra pradėjusi tyrimą dėl Jonavos savivaldybės tarybos narių piktnaudžiavimo išmokomis. Tad M. Sinkevičiaus perspektyvos gerokai priklausys ir nuo tyrimo eigos. Neatmestinas variantas, kad kandidate į premjeres teks tapti pačiai V. Blinkevičiūtei.

Tačiau dar aštresnis klausimas yra tai, kokį matysime LSDP rinkiminį veidą. Ar partija sugebės nelikti šešėlyje, kaip 2020 m. kampanijos metu, kai juos nustelbė prieš rinkimus solidžią finansinę injekciją gavusi Darbo partija? Tuomet LSDP nieko neišlošė iš Gintauto Palucko garsiai deklaruoto siekio priartinti partijos liniją prie vakarietiškų socialdemokratijos standartų ir daug dėmesio skirti vertybiniams klausimams. Nors pažadai dėl vienos lyties asmenų partnerystės buvo ir LSDP programoje, bet rinkėjų akyse šis klausimas išliko Laisvės partijos (LP) nuosavybė. Tiesa, dabar V. Blinkevičiūtė dažnai priversta teisintis dėl vangaus frakcijos palaikymo partnerystei, tačiau balsavimai atskleidžia paprastą tendenciją: LSDP frakcija – kaip ir TS-LKD – yra susiskaldžiusi. Palaikantieji partnerystę sudaro mažumą. Nors po 2021 m. nepavykusio balsavimo, kai 8 iš 13 frakcijos narių nepalaikė partnerystės, keli visuomenėje žinomi asmenys partiją paliko, V. Blinkevičiūtė nesutarimų nesureikšmina, o sprendimą laiko valdančiųjų rūpesčiu.

Išlieka atviras klausimas, su kokiomis idėjomis socialdemokratai ateis į rinkimų kampaniją ir kiek jos atlieps rinkėjų lūkesčius. Nors V. Blinkevičiūtė jau daugiau negu dvejus metus yra partijos pirmininkė, labai sunku susidaryti įspūdį, kokia idėjine kryptimi ji nori vairuoti partiją. Sėkmė savivaldos rinkimuose yra akivaizdi, bet ją leido pasiekti ilgametis įdirbis regionuose ir 60 atskirų rinkiminių kampanijų pavienėse savivaldybėse. Seimo rinkimai bus sunkesnis uždavinys. Geros startinės pozicijos nebūtinai garantuos sėkmę po metų, kai rinkimų maratonas pasieks finišą.