I. Makaraitytė. Valstiečiams skambina varpai?

Lyg niekas nebūtų sakęs, kad taip ir bus. Ar prognozės buvo kitokios? Retas kuris valstiečiams žadėjo rožėmis klotą kelią, kai į rinkimus juos atvedė du skirtingi ir tik garbės žodžiu ir pergalės pažadu susaistyti lyderiai – Ramūnas Karbauskis ir Saulius Skvernelis.

Tik šie du politikai, o ir visa kariauna, patekusių tyčia ir netyčia į Seimą ant dar vienos lietuvių nepasitikėjimo ankstesne valdžia bangos, aiškino, kad bus kitaip. Pamatysime, bus tikrai kitaip. Tik leiskite dirbti.

Dabar jau pačioje valstiečių frakcijoje – sumaištis. Frakcijos nariai, partiniai ir nepartiniai, renkasi stovyklas, nors viešai vis dar dainuoja tą pačią dainelę: mes vieningi, viskas gerai. Tiesa, veiduose įtampa, nes nežino, ką iš tikrųjų pasakyti. Teisybės pasakyti neleidžia savigarba. O meluoti jau irgi - ne lygis. Bet ką ten paprasti frakcijos nariai, politikos naujokai. Net Povilas Urbšys, suvedęs S.Skvernelį su R. Karbauskiu, nors taip niekada ir neatsidavęs nei vienam iš jų, blaškosi. Vieną vakarą jis aiškina, kad viskas gerai, o ryte nubudęs ir supratęs, kad neigdamas realybę jis atsiduria kvailio vietoje, atvirauja.

Frakcija skyla, sako jis. Kitaip tariant, ji yra iš vidaus.

Kad neskambėtų taip atvirai skausmingai, P. Urbšys prideda konservatorių dėmenį. Čia jie ardo, negavę rudenį valdžios. Intriguoja ir skaldo valstiečius, nes daugiau jiems išties nėra ką veikti. Juk opozicijoje būnant vienintelis rezultatyvus darbas yra ieškoti silpnųjų valdančiųjų vietų.

Bet čia tik priedanga. Nes P. Urbšys ir visi kiti supranta, kad jei S. Skvernelis ir R. Karbauskis eitų it vienas kumštis, konservatoriai savąjį kumštelį sugniaužę galėtų daužyti daužyti į tą sieną ir nieko jiems nepavyktų. O S. Skvernelis su R .Karbauskiu jau nebe tie. Jie jau neina it kumštis senokai. Ir savo vienybę demonstruoja tik viešumoje. Vis dar demonstruoja. Turbūt taip reikia. Dar reikia. Dar žaidimas nebaigtas.

Ir vis dėlto kas įvyko tarp S. Skvernelio ir R. Karbauskio? Kas pasikeitė iš esmės, kad ėję koja kojon, nors ir sunkiai, bet vis tiek kalbėdamiesi ir tardamiesi, jie jau ieško palankiausio momento vienas kitą mesti?

Juk viskas kokybiškai yra tas pats.

Yra S. Skvernelis premjeras ir R. Karbauskis – Seimo Kultūros komiteto pirmininkas ir frakcijos seniūnas. S. Skverneliui tiko tokia konfigūracija, nes Seimo narius sustyguoti reikia laiko ir pajėgumų, nuodėmingų avelių ganymas – sunkus darbas, kai nori daryti reformas. Ar čia kas pasikeitė? Ne. Komitetų pirmininkai buvo suderėti dar kadais, per tą laiką niekas nepasikeitė. Vyriausybės kabinetu viešai džiaugėsi ir krykštavo, koks jis ypatingas – taip pat abu.

S. Skvernelis ir R. Karbauskis. R. Karbauskis kartojo ir žadėjo, kaip mes pamatysime, kaip šie žmonės dirbs. Dirbs taip, kad mes pamatysime, ką įmanoma padaryti.

Ar nors vienas Vyriausybės narys jau pasikeitė? Na, ne. Tikrai ne. Visi S. Skvernelio surinkti ir valdančiosios daugumos Seime palaiminti ministrai dirba. Ir Vyriausybės programa, ir niekad anksčiau tiek dėmesio nesulaukęs Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių planas (pats dokumento pavadinimas gali išvesti iš proto) – tas pats.

Ar S. Skvernelis nežinojo, kad svarbiausias žmogus švietimo klausimais Seime yra ne R. Karbauskis, o Eugenijus Jovaiša? Jo ranka partijos rinkimų programoje surašyta, kaip siekti darnos švietimo sistemoje. O gal S. Skvernelis nežinojo, kad E. Jovaiša yra iš Edukologijos universiteto? Pusę vasaros apžvalgininkai plyšavo, kad į aukštojo mokslo reformą valstiečiai joja ant nustekento LEU žirgo, bet premjeras žiūrėjo su šypsena ir visa tai neigė.

O gal nežinojo, kad R. Karbauskis – vienas stambiausių Lietuvos ūkininkų, kuris, kaip ir visi kiti stambieji, naudojasi dosniomis lengvatomis ir nė neketina jų atsisakyti?

Nė vienas žmogus Seime dar nepasikeitė, išskyrus tik tai, kad iš Seimo pasitraukė Greta Kildišienė. Tačiau šiandien S. Skvernelis jau mano kitaip.

Keliant įtampą ir kuriant prielaidas S. Skverneliui pasitraukti iš premjero posto, prieš tai apkaltinus R. Karbauskį ir dalį frakcijos reformų sabotažu, yra neblogas startas Prezidento rinkimams.

Indrė Makaraitytė

S. Skvernelis stojo į viešą karą su E. Jovaiša, kai šis užbėgo už akių ministrei Jurgai Petrauskienei, apkaltino interesų konfliktu, nors J. Petrauskienės patarėju dirba ir aukštojo mokslo reformos klausimus tiesiogiai kuruoja akademikas iš Vilniaus universiteto.

Be kitų smulkesnių ir stambesnių demaršų šią savaitę S. Skvernelis galiausiai leido suprasti, kad mano, jog R. Karbauskis nusišneka, nes jo inicijuojamas Nacionalinis susitarimas dėl emigracijos problemos sprendimo yra niekinis dokumentas. Anot S. Skvernelio, viskas yra Vyriausybės programoje ir reikia tik dirbti, o ne dauginti lozungus.

Taip, nacionalinis susitarimas dėl emigracijos ir demografijos ar dar dėl ko nors yra eilinis politinis demagoginis ir dar kitoks instrumentas, kuris negali sugrąžinti nė vieno emigranto ir būtų gerai, kad nors neatbaidytų nuo sugrįžimo. Bet iš šios situacijos išplaukia dar vienas klausimas S. Skverneliui - ar tai yra pirmas ir vienintelis valstietiškas, tebūnie, karbauskiškas marazmas, ant kurio į Seimą atjojo pats S. Skvernelis? Tarkime, o kaip tada toji tautinių drabužių, klumpių ir Perkūno dvasia Naisių kaime…

Kodėl tad S. Skvernelis erzina R. Karbauskį? Ir, kaip sako P. Urbšys, provokuoja ne tik kalbomis, bet ir veiksmais, nes gerokai dažniau kalbasi ne su R. Karbauskiu, o su Tėvynės sąjungos lyderiu Gabrieliumi Landsbergiu. Ir skelbia apie tokius susitikimus. Niekur nesislapsto. O G. Landsbergis netgi ir atvirai parašo, kuris iš valstiečių kvailys, o su kuriuo kalbėtis galima.

S. Skvernelis, matyt, bus pajutęs azartą, kuris jį užplūdo R. Karbauskiui taip netikėtai, neplanuotai ir žiauriai paslydus, kai viešumon iškilo jo ir G. Kildišienės istorija. Jis nebe tas R .Karbauskis, koks buvo iki šios istorijos. Valstiečiai pripažįsta, kad R. Karbauskis iki šiol neatsigavo ir neatgavo pusiausvyros. S. Skvernelis perėmė iniciatyvą ir suprato, kad dabar yra unikali proga tapti vieninteliu lyderiu.

Tačiau juk R. Karbauskis nėra niekas. Jie abu laimėjo rinkimus. S. Skvernelis ir R. Karbauskis. Kad ir kaip žiūrėtumei, bet vienam reikėjo struktūros, kitam – reitingų. Todėl R. Karbauskis ginasi ir demonstruoja savo galią. Kuo labiau S. Skvernelis pučiasi, tuo stipriau R. Karbauskis jam kala iš apačios.

Kas gali šito nesuprasti ir nematyti?

Tačiau tokia konkurencija negali tęstis iki begalybės ir protingi tai supranta. Ir klausia: „Koks tikslas vis labiau pūsti dumbles ir kelti temperatūrą?“ Tikėtis, kad tai gali išgąsdinti R Karbauskį ir šis puls po S. Skvernelio kojomis, naivu ir vaikiška. Ne R. Karbauskiui pasiduoti.

Tačiau keliant įtampą ir kuriant prielaidas S. Skverneliui pasitraukti iš premjero posto, prieš tai apkaltinus R. Karbauskį ir dalį frakcijos reformų sabotažu, yra neblogas startas Prezidento rinkimams. Nes premjero postas yra turbūt pati blogiausia vieta politikui būti, jei tavo svajonė – kitokia. Čia reitingai yra, čia – jų nėra, tai tiek pat prognozuojama kaip ir lietuviškas pavasaris. Keli skandaliukai ir stebuklingais reitingais du trečdalius savo kadencijos džiaugęsis Algirdas Butkevičius šiandien nebeturi nieko.

O reformos? Pamirškite reformas. Švietimo reformos negali padaryti ministrė, kuri viešai negali apginti nė vienos savo idėjos ir už ją turi kalbėti psichologas, direktorius ar akademikas. Mokesčių reformos negali padaryti žmogus, kuris neturi palaikymo Seime. Nė vienos reformos negali padaryti, jei iki šiol nėra nė vienos reformos plano, o tik senųjų žmonių keitimas savais ir bandymai sugalvoti, kaip ir ką daryti.

Netrukus bus įvykių. Turėtų būti.