Čipuojiesi arba išsičekini iš Seimo.
Dar priduria: čipuoti kaip šunis, kad mes visi ir visada žinotumėme, kur jie, ką, su kuo, kodėl ir kaip.
Bandau raminti kaimyną ir surasti humaniškąją to priverstinio politikų čipavimo pusę. Randu: čipuoti reikia ir dėl pačių politikų saugumo. Dėl jų šeimų ir politinės karjeros. Kad nepaslystų kokioje nors varluvos pirtelėje, nespėję įsikibti draugiškos lobisto rankos. Ar prabangiame automobilyje prie Seimo nesusigundytų dėžute nuo konjako.
Ir negaliu nesutikti su kaimynu: visuomenė privalo žinoti, kas, kokios viešos ir slaptos išorės jėgos lemia politikų sprendimus. Turim tokią teisę. Tik ar žinome?
Rugsėjo 1 dieną įsigaliojo naujos redakcijos Lobistinės veiklos įstatymas, ne vienerius metus nešiotas ir pernešiotas Seimo įsčiose. Jau matau, kaip niaukiasi „Transparency International“ Lietuvos skyrius vadovas Sergejus Muravjovas, dar birželį viešai raginęs prezidentę Dalią Grybauskaitę vetuoti Seime priimtą netobulą Lobistinės veiklos įstatymą. Bet Prezidentė įstatymą pasirašė, nes šio įstatymo priėmimas yra viena iš sąlygų Lietuvai siekiant narystės Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje (EBPO). Tokia oficiali formuluotė. Įstatymą Seimas priėmė, o Prezidentė pasirašė. Ne dėl Lietuvos. Dėl EBPO.
Nieko nebus, Sergejau Muravjovai, reikia čipuoti visus politikus, o gal net ir lobistus – legalius ir nelegalius. Nes vyksta kova su vėjo malūnais: kol su vienu kovoji, kiti už nugaros dygsta, eilėje stovi. Ir Jūs visiškai teisus: įstatymas neveiks arba šlubuos viena koja – niekas neįpareigoja Seimo narių pranešti, su kuo jie susitinka aptarti būsimų įstatymų, o verslas, siekdamas sau naudos, gali prisidengti viešuoju interesu ir nedeklaruoti susitikimo su politiku.
Naujasis įstatymas neveikia (bent jau kol kas) net ir ten, kur pavyko pasiekti šiokių tokių teigiamų proveržių. Nors įstatymas numato, kad oficialūs lobistai per 7 dienas po lobistinės veiklos (bendravimo su įstatymų leidėjais, ministerijų, savivaldybių tarnautojais dėl konkrečių sprendimų) turi pranešti Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK), jokios viešos informacijos apie šį mėnesį vykdomą lobistų veiklą nėra. Net VTEK globojamoje svetainėje www.lobistai.lt (skambiai pavadintoje Skaidrumo registru), kuri ir sukurta operatyviai viešinti lobistų veiklą, taip pat ir veiklos deklaracijas.
„Skaidrumo“ registre kol kas galima aptikti informacine prasme skurdžias 2016-ųjų ir ankstesnių metų lobistų deklaracijas. Nieko daugiau.
Tai kaip čia yra? Lobistai atostogauja Kanaruose ar veiklą vykdo po Seimo kilimais? O gal lobistai deklaruoja, bet VTEK kol kas neskelbia informacijos, bando visuomenės kantrybę?
Čipuoti reikia ir VTEK. Ne kitaip.
Ir visa tai vyksta, kai Seimas rudens sesijoje rengiasi iškepti eilinę įstatymų porciją. Per 500 įstatymų projektų ir teisės aktų – iki Kalėdų. Ne veltui atlikti tyrimai rodo, kad mūsų seimūnai yra pirmūnai net visos Europos mastu: įstatymą iškepa panašiai per vieną posėdžio valandą, per dieną vidutiniškai po 7. Lobistai, savaime suprantama, čia ne prie ko.
Gal ir teisus mano kaimynas: čipuoti ir dar kartą čipuoti. Visus, kurie prieina prie viešųjų gėrybių, priima visuomenei svarbius sprendimus. Girdėti juos tiesiogiai. Kaip kvėpuoja ir net su kuo kartu kvėpuoja.
O kaip privatumas?
Taip, žinoma, populizmas, kaip ir valdžios neveikimas ar veiklos imitacija, tiesiogiai skatina policinės valstybės atsiradimą.
O kaip asmens laisvės ir teisės?
Dar vienas nepatogus klausimas, ir būsite čipuotas.