J.McCainas: Gruzija neatsities be JAV pagalbos

Nors iki šiol esama nesutarimų dėl to, kaip prasidėjo konfliktas, nėra abejonės, kad prieš du metus Rusijos karinės pajėgos peržengė tarptautinės bendruomenės pripažintą sieną ir įsiveržė į Gruziją. Jos užpuolė visą šalį su strateginiais bombonešiais, įsibrovė giliai į jos suverenią teritoriją, privertė bėgti beveik 127 000 etninių gruzinų iš savo namų.

Rusija pripažino Abchaziją ir Pietų Osetiją kaip nepriklausomas valstybes bei įvykdė karinę okupaciją, kuri iki šiol tęsiasi, rašo Jungtinių Valstijų senatorius Johnas McCainas laikraštyje „Washington Post“.

Daug kas pasikeitė per dvejus metus, tačiau ne į gerąją pusę. Rusija ne yra okupavusi Gruzijos teritoriją, bet taip pat ten stato karines bazes, neprisileisdama humanitarinių misijų ir stebėtojų. Atliekamas Pietų Osetijoje gyvenančių gruzinų etninis valymas bei atskilėlių regionų sienų stiprinimas. Jungtinių Tautų paskaičiavimais, daugiau nei 100 000 nuo Rusijos invazijos pabėgusių gruzinų liko be gyvenamosios vietos. Netgi dabar Rusija pažeidinėja paliaubų įsipareigojimus, dėl kurių susitarė tarpininkaujant Prancūzijos prezidentui Nicolas Sarkozy.

Nepaisydama gyvenimo su nuolatine Rusijos grėsme, Gruzija ir toliau juda į priekį. Beveik 1000 gruzinų karių nedvejodami kaunasi greta amerikiečių sunkiausiose Afganistano vietose. Gruzija stiprina teisinę valstybę, kovoja su korupcija ir vysto ekonomiką, kuri, anot Pasaulio Banko, užima 11 vietą tarp geriausių vietų verslui plėtoti. Šių metų merų rinkimai Gruzijos sostinėje Tbilisyje buvo tarptautinių stebėtojų giriami kaip laisvi ir sąžiningi. Ir nors Gruzijos politinės reformos yra nesiliaujantis darbas, Europos Parlamento atstovai Tbilisyje vykusius rinkimus pavadino „tikru žingsniu šalies demokratinio vystymosi link“, mano J.McCainas.

Tuo tarpu Rusijoje žmogaus teisių advokatams ir toliau kyla pavojų, jie užgauliojami ir net žudomi. Praėjusį savaitgalį taikūs protestuotojai, tarp jų buvęs vicepremjeras Borisas Nemcovas, buvo sumušti ir suimti dėl to, kad pasinaudojo bazinėmis žmogaus teisėmis, garantuojamomis Rusijos konstitucijoje. Jeigu prezidentas Dmitrijus Medvedevas nori politinės ir ekonominės modernizacijos modelio, jis galėtų pažvelgti į Gruziją. O jeigu Obamos administracijai reikia santykių, kuriems būtinas „perkrovimas“, tai jai taipogi reikėtų pažvelgti į Gruziją.

Administracija, regis, labiau linkusi savo pusėn palenkti autokratinę Rusiją, o ne remti draugišką Gruzijos demokratiją, gyvenančią savo agresyvios kaimynės šešėlyje. Prezidento komanda malonino Medvedevą ilgais telefoniniais skambučiais ir dažnais susitikimais, nors politinės naudos iš to buvo mažai. Tuo metu administracija nerodė didelio noro bendrauti su Gruzijos vadovybe, skatinti jos NATO siekius, padėti atstatyti jos gynybinius pajėgumus ar paprasčiausiai pavadinti Rusijos karių buvimą Gruzijoje tuo, kas tai iš tikro yra – okupacija, tvirtina J.McCainas.

O ką jau bekalbėti apie spaudimą Rusijai pasitraukti iš užimtos teritorijos. Baltieji Rūmai ir valstybės sekretorė Hillary Clinton neseniai padarė keletą padrąsinančių pareiškimų paremdami Gruziją. Dabar jiems reikėtų šiuos gražius žodžius paversti geresne politika.
Jeigu Medvedevas rimtai vertina savo viziją Rusiją paversti teisine valstybe, jis galėtų savo vyriausybę paskatinti laikytis tarptautinio susitarimo sugrąžinti Rusijos pajėgas į jų prieškarines pozicijas už Gruzijos ribų. Savo ruožtu Obamos administracija galėtų suburti Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizaciją (ESBO) ir kartu su Rusija sukurti planą Gruzijos okupacijos užbaigimui.

Toks nuoseklus požiūris privestų prie Rusijos karių išvedimo, pabėgėlių sugrįžimo ir Gruzijos teritorinio integralumo atstatymo. Jeigu Rusija nedarytų pažangos, turėtų sulaukti pasekmių: Medvedevas turi suprasti, kad bendradarbiavimas dėl Gruzijos yra JAV prioritetas ir kad Rusijai nesilaikant šių prioritetų, jis neturi tikėtis, kad JAV atsižvelgs į jo prioritetus, pavyzdžiui, stojimą į Pasaulio Prekybos Organizaciją (PPO).

Kita sritis, kur Gruzijai reikia JAV paramos, yra jos gynybinių pajėgumų atkūrimas. Gruzija daugiau kovoja Afganistane nei dauguma NATO narių, prie kurių ji norėtų prisijungti. Tačiau Amerikos prezidento administracijai buvo labai sunku skirti į kovą vykstantiems gruzinų kariams bazinės įrangos, šarvuoto transporto ar pakaitinių dalių. Be šios trumpalaikės paramos Gruzijai reikia ilgalaikės pagalbos stiprinant savo gynybą, įsitikinęs J.McCainas.

Šiuo atveju reikalinga prieštankinė ginkluotė, oro gynybos įranga, išankstinio perspėjimo radarai ir kitos gynybinės sistemos, kurios neturėtų būti traktuojamos kaip priemonės Gruzijai naudoti jėgą prieš savo separatistinius regionus. Gruzija visuomet bus silpnesnė nei Rusija, bet tai ne priežastis ją palikti pažeidžiamą praėjus dvejiems metams po Rusijos invazijos.

Pridarius daug žalos Gruzijai ir grasindama padaryti dar daugiau Rusija nesugebėjo pasiekti savo strateginių tikslų. Demokratinė Gruzijos vyriausybė išgyveno ir klesti. JAV – Rusijos santykiai turėtų sustiprinti šią sėkmę, o ne kelti jai grėsmę. Turime galimybę paremti Gruzijos siekius tapti stipria, visaverte ir laisva valstybe. Bet tą padarysime tik supratę, kas yra mūsų tikrieji draugai.