Teiginiai

Rusija oficialiai paskelbė nutraukianti dujų tiekimą per Ukrainą sausio 1 d. Žala Rusijai yra nežymi, beveik nulinė.

Verdiktas

Melas. Rusijos dujų tranzitą per Ukrainą nuo 2025 metų sausio 1 dienos nutraukė ne Rusija, o Ukraina, nes atsisakė pratęsti sutartis. Todėl Rusija kasmet patirs mažiausiai 5 mlrd.. dolerių nuostolių.

Melo detektoriaus komentaras

2019 m. gruodžio 30 d. „Gazprom“ ir „Naftogaz Ukrainy“ pasirašė susitarimus, kuriuose nurodyta tranzito tvarka laikotarpiui nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. Susitarimą padėjo sudaryti Europos Komisija, užtikrindama stabilią tranzito sistemą ir užbaigti ilgus metus trukusias arbitražo bylas tarp Rusijos ir Ukrainos dujų įmonių. Todėl dabartinis Ukrainos ir Rusijos tranzito susitarimas turi baigtis 2024 m. gruodžio 31 d. Ukrainos valdžia atmetė bet kokių derybų galimybę su Rusija.

Ukrainos energetikos ministerija 2025 m. sausio 1-osios rytą išplatino pranešimą, jog nuo 7 val. (vietos laiku) nacionalinio saugumo sumetimais buvo sustabdytas rusiškų gamtinių dujų transportavimas per Ukrainos teritoriją. Ukraina apie tai tinkamai informavo savo tarptautinius partnerius.

„Sustabdėme rusiškų dujų tranzitą, tai istorinis įvykis. Rusija praranda rinkas, patirs finansinių nuostolių. Europa jau nusprendė atsisakyti rusiškų dujų. O europinė iniciatyva Repower EU numato būtent tai, ką Ukraina padarė šiandien“ , – pabrėžė energetikos ministras Hermanas Haluščenka.

Tą pačią dieną savo komentarą socialiniame tinkle X paskelbė ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Kai daugiau nei prieš 25 metus V. Putinas buvo pristatytas kaip Rusijos prezidentas, per Ukrainą į Europą metinis dujų tranzitas siekė daugiau nei 130 mlrd. kubinių metrų. Šiandien jis lygus 0. Tai vienas didžiausių Maskvos pralaimėjimų. Maskva prarado vieną pelningiausių ir geografiškai prieinamiausių rinkų“, - rašė V. Zelenskis.

Melaginga žinutė apie rusiškų dujų tranzitą

Tai, jog ne Rusija nustojo transportuoti savo dujas per Ukraina, o būtent Ukraina nusprendė nebepratęsti rusiškų dujų tranzito sutarčių įrodo ir tai, kad dar pernai gruodį Europos Komisija išdėstė planus, kaip visiškai pakeisti tranzitu per Ukrainą gautas rusiškas dujas.

Dokumento išvadose teigiama, kad Europos Sąjunga yra gerai pasirengusi susidoroti su dujų tranzito per Ukrainą pabaiga. Pastaruoju metu ES dujų tiekimo saugumo sistema buvo gerokai sustiprinta įgyvendinant tokias iniciatyvas kaip dujų saugyklų užpildymo tikslai, energijos vartojimo efektyvumo priemonės, atsinaujinančios energijos diegimas ir savanoriškos paklausos mažinimo priemonės. Dėl to ES dujų tiekimo saugumas 2024–2025 m. žiemą atrodo užtikrintai. Komisijos vertinimas rodo, 14 milijardų kubinių metrų dujų per metus, šiuo metu gaunamų tranzitu per Ukrainą, gali būti visiškai pakeistas SGD ir ne Rusijos dujotiekio importu alternatyviais maršrutais. Vertinimas taip pat rodo, kad Europos dujų infrastruktūra yra pakankamai lanksti, kad ją būtų galima aprūpinti ne Rusijos dujos į Vidurio ir Rytų Europą alternatyviais maršrutais.

Briuselyje įsikūrusios ekspertų grupės „Bruegel“ teigimu, tranzito sutarties pabaiga bus svarbus poslinkis, nes šiuo metu pagal sutartį tiektos dujos per Ukrainą sudarė pusę likusio Rusijos dujotiekio dujų eksporto į ES ir trečdalį viso Rusijos dujų eksporto, įskaitant SGD. ES turi neįpareigojantį tikslą iki 2027 m. sustabdyti visą Rusijos dujų importą. Ukrainos tranzito pabaiga galėtų paspartinti šį atsiejimą, be to, Rusija kasmet prarastų 6,5 mlrd. dolerių, nebent ji galėtų nukreipti šiuos srautus į kitus dujotiekius ar SGD terminalus. Pajamos iš tranzito mokesčių Ukrainoje 2022 m. siekė 1,2 mlrd. dolerių, o 2023 m. – 0,8 mlrd. dolerių arba maždaug 0,5 proc. Ukrainos BVP.

Prieš pradedant visapusišką invaziją į Ukrainą 2022 m., Rusija buvo didžiausia Europos Sąjungos gamtinių dujų tiekėja. Europos Vadovų Tarybos duomenimis, blokas sumažino Rusijos dujotiekiu importuojamų dujų dalį nuo daugiau nei 40 % 2021 m. iki maždaug 8 % 2023 m.

ES ieškojo alternatyvių energijos šaltinių Katare ir JAV. Pokytis buvo akivaizdžiai efektyvus, nes „Gazprom“ pernai pirmą kartą per pustrečio dešimtmečio užfiksavo 7 mlrd. dolerių (6,73 mlrd. eurų) nuostolį.

Šaltinis
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)