Teiginiai


Gamintojams jau buvo leista į bet kokius maisto produktus dėti vabzdžių. Šių vabzdžių vartojimas dėl chitino pažeis vidaus organus ir sukels tokias ligas kaip atopinis dermatitas, vėžys ar vilkligė (ČIA).

Verdiktas


Šiuo metu ES maisto reikmėms kaip nauji produktai patvirtintos naudoti keturios vabzdžių rūšys – naminiai svirpliai (miltelių pavidalu), didžiojo milčiaus lervos (džiovintos), skėriai keleiviai (džiovinti, šaldyti arba miltelių pavidalo) ir malūniniai juodvabaliai (šaldytos, džiovintos, pastos ar miltelių pavidalo lervos). Šių produktų naudojimas griežtai reglamentuojamas ir leistinas tik tam tikroms maisto produktų grupėms gaminti nustatytais kiekiais, taigi, netiesa, kad vabzdžius leista naudoti visur. Šiuos vabzdžių produktus leisti naudoti todėl, kad nenustatyta jokio neigiamo poveikio žmonių sveikatai, laikantis rekomenduojamų normų, todėl dėl vabzdžių egzoskeletuose esančio chitino jaudintis nereikėtų. Šiuo metu vis dar trūksta mokslinių tyrimų apie tai, kaip chitinas paveikia žmonių sveikatą, tačiau šis junginys jau ir dabar plačiai taikomas medicinos, maisto pramonėje ar trąšų gamyboje. Kai kurių tyrimų duomenimis chitiną gali sieti su kai kuriomis alerginėmis reakcijomis ar astma, tačiau tai priklauso nuo skirtingo žmonių gebėjimo virškinti šį junginį, be to, chitino aptinkama ne tik vabzdžiuose, bet ir vėžiagyviuose ar grybuose, taigi, žmonės ir dabar susiduria su šiuo junginiu. Kai kurie tyrimai nurodo, kad tam tikrais atvejais chitinas netgi gali būti pasitelkiamas gydant kai kurių rūšių vėžį.

Melo detektoriaus komentaras


Socialiniuose tinkluose platinama žinutė apie vabzdžių vartojimo neva keliamus pavojus, kuri dėl kai kurių netikslių terminų ir gramatinių klaidų, panašu, buvo išversta į lietuvių kalbą pasitelkus automatinę vertėjo funkciją, sulaukė didelio vartotojų dėmesio. Skirtingose grupėse pasidalinti pranešimai buvo pasidalinti po 2 tūkst. ir daugiau kartų.

Juose pasitelkiant ryškiai raudonas šauktukų ikonėles pranešama apie vabzdžių valgymo keliamus pavojus, taip pat nurodoma, kad „gamintojams jau buvo leista į bet kokius maisto produktus dėti vabzdžių“, todėl svarbiausia įsidėmėti jų lotyniškus pavadinimus. Tačiau pateiktame sąraše nurodyti netikslūs lotyniškų pavadinimų vertimai į lietuvių kalbą, be to, gausu ir klaidingos informacijos apie tokio maisto produkto neva daromą žalą žmonių sveikatai.

Klaidinanti žinutė

Visų pirma, klaidinga teigti, kad maisto pramonininkams leista dėti vabzdžių į bet kokius maisto produktus. Pastaruoju daugiausia vartotojų dėmesio sulaukė nauja Europos Komisijos direktyva, pagal kurią nuo šių metų sausio 24 d. kai kuriuose maisto produktuose leista naudoti naminio svirplio (lot. Acheta domesticus) miltelius (ČIA). Čia svarbu pabrėžti, kad naminio svirplio miltelius kaip naują produktą leidžiama naudoti tik tam tikrų gaminių sudėtyje. Direktyvoje nurodoma, kad šios produktų grupės tai – daugiagrūdė duona ir bandelės; krekeriai ir duonos lazdelės; grūdų batonėliai; išankstiniai kepinių mišiniai (sausi); sausainiai; tešlos gaminiai (sausi) įdaryti tešlos gaminiai (sausi); padažai; perdirbtų bulvių produktai; ankštinių ir daržovių patiekalai, picos, makaronų patiekalai bei išrūgų milteliai. Kiekvienai šių kategorijų leistinas naudoti svirplių miltelių kiekis skiriasi.

Be naminių svirplių miltelių nuo 2021 m. Europos Sąjungos šalyse taip pat leista vartoti džiovintas didžiojo milčiaus lervas (lot. Tenebrio molitor) ir skėrius keleivius (lot. Locusta migratoria), tačiau ir juos galima naudoti tik gaminant tam tikrus maisto produktus. Remiantis direktyva (ČIA), džiovintas didžiojo milčiaus lervas galima naudoti sveikas arba sumaltas į miltelius, taip pat – gaminant baltyminius produktus, sausainius, ankštinių daržovių patiekalus ir makaronų gaminius.

Tuo tarpu džiovintų, šaldytų arba miltelių pavidalo skėrių keleivių pritaikymas maisto produktų sudėtyje yra platesnis (ČIA). Juos ES šalyse galima naudoti gaminant perdirbtus bulvių produktus, ankštinių daržovių patiekalus ir makaronų produktus, mėsos analogus, sriubas ir koncentruotas sriubas, konservuotus ankštinius ir daržove, salotas, į alų panašius gėrimus, alkoholinių gėrimų mišinius, šokoladinius konditerijos gaminius, riešutus, aliejinių augalų sėklas ir avinžirnius, sušaldytus fermentuotus pieno pagrindo produktus bei dešreles. Skėrius keleivius taip pat leista naudoti kaip atskirą maisto produktą šaldytu, džiovintu ar miltelių pavidalu.

Papildymas: Europos Komisija kaip naują maisto produktą taip pat patvirtino malūninio juodvabalio (Alphitobius diaperinus) vartojimą, tačiau tik jų džiovintas, šaldytas arba pastos ar miltelių pavidalo lervas. Šių vabzdžių lervas tam tikrais kiekiais bus leista naudoti kai kuriuose javų gaminiuose, sriubose, užkandžiuose, mėsos ar pieno analoguose, maisto papilduose ir šokolade.

Visų iki šiol ES vartoti patvirtintų keturių vabzdžių produktų kiekiai, kuriuos galima naudoti gaminant tam tikrus produktus, taip pat yra griežtai reglamentuojami, taigi, žinutėje skleidžiama informaciją esą šiuos produktus bus galima naudoti visoje maisto pramonėje yra neteisinga.

Socialiniuose tinkluose išplatintose žinutėse pateikti neteisingi lotyniškų vabzdžių pavadinimų vertimai, kurie gali suklaidinti vartotojus. Be to, ne visi jose išvardyti vabzdžiai yra patvirtinti naudoti ES. Kaip jau minėta anksčiau, šiuo metu maistui naudoti leista keturias vabzdžių rūšis. Iš tiesų nurodytų vabzdžių rūšių pavadinimai lietuviškai skamba taip:


Galiausiai, neverta pasitikėti ir socialiniuose tinkluose pateikiama informacija apie neva valgomųjų vabzdžių daromą neigiamą poveikį žmonių sveikatai. Daugiausia vartotojų nerimo sukėlė vabzdžių egzoskeletuose esantis junginys chitinas, kuris, pasak internete išplatintos informacijos, žmonėms gali sukelti vėžį, vilkligę ir dermatitą. Chitinas yra antras pagal pasitaikymo dažnumą polisacharidas ir eina iš karto po celiuliozės. Gamtoje jis aptinkamas vabzdžiuose, vėžiagyviuose, grybuose (pievagrybiuose chitino net 7 proc.), bakterijose, mielėse, dumbliuose ir kt. Chitinas žmonių reikmėms taikomas gana plačiai ir yra naudojamas tręšimo, maisto pramonės ar medicinos reikmėms.

Daugiausia baimių, kalbant apie vabzdžių vartojimą, o tuo pačiu ir chitiną, kurio yra jų egzoskeletuose, kelia įsitikinimas, kad žmogaus organizmas nepajėgus jo suvirškinti.

Pirmoji tyrimo apie chitinazę (fermentus, kurie yra atsakingi už chitino skaidymą) autorė Mareike Janiak aiškina (ČIA), kad tyrimai šia tema, kai kalbama apie žmonių pajėgumą virškinti chitiną, yra nenuoseklūs. Pavyzdžiui, viename tyrime nustatyta, kad chitinolitinis aktyvumas skrandžio sultyse pasireiškė 80 proc. tyrimo dalyvių, bet nebuvo nustatytas kitiems 20 proc. (ČIA), o kitame tyrime nepavyko aptikti jokių chitinazės požymių žmogaus virškinimo sistemoje (ČIA). Tokius netolygumus gali sukelti žmonių dietų skirtumai ir prisitaikymas skirtingai virškinti kai kuriuos junginius.
Tačiau tyrimo metu išsiaiškinta, kad vabzdžiais mintantys primatai vabzdžių egzoskeletuose esančiam chitinui virškinti naudoja fermentą rūgščiąją žinduolių chitinazę, taigi, yra pajėgūs suvirškinti chitiną.

Skirtingas gebėjimas virškinti chitiną siejamas su galimu astmos ir uždegimų atsiradimu žmonėms, vartojantiems produktus, kuriuose yra šio junginio, pavyzdžiui, vėžiagyvius ar grybus ar dirbant aplinkoje su chitino turinčiais organizmais, tačiau šioms sąsajoms patvirtinti reikia daugiau mokslinių duomenų (ČIA). Tirdami chitino savybes ir pritaikymo būdus mokslininkai aptinka ir paradoksų, pavyzdžiui, tyrimai rodo, kad, nors chitinas gali sukelti audringą imuninę reakciją ir uždegiminius procesus, tinkamai apdorotas jis, atvirkščiai, pasižymi uždegimą silpninančiomis savybėmis ir gali būti pasitelkiamas net kelių rūšių vėžiui gydyti (ČIA).

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją