Zina Bacevičienė, 67-erių vilnietė

Pensininkė, kuri be jokio atlygio rūpinasi tais, kurie liko pamiršti ir vieni. Ponia Zina jau 20 metų yra žmonių, kurie nieko neturi, draugė.

Slaugė Zina savanore dirba jau 20 metų. Maltos ordino pagalbos tarnyboje ji dalyvauja projekte „Senų žmonių slauga ir priežiūra“. Pati būdama pensininkė, Zina rūpinasi tais, kuriems pagalba labiau reikalinga. O žodį „dirbu“ taria be jokių abejonių ir net nesusimąstydama, kad už šį darbą negauna materialinio atlygio. O paklausta, kodėl dirba, juokiasi: „Finansinės naudos nėra – padėti kitiems tiesiog smagu. Ir pačiai diena sutrumpėja“.

Ne tik diena, bet ir visa savaitė sutrumpėja poniai Zinai. Ji du kartus per savaitę jų namuose lanko pagyvenusius, sergančius, vienišus žmones.

Slaugė išnešioja jiems vitaminus, dalija maisto paketus, jei reikia, nuperka vaistų. Paramą šiems žmonėms suteikia Maltos ordino pagalbos tarnyba. Zina padeda senukams tvarkytis buityje, pakeičia patalynę, nuvalo langus, palydi pas gydytojus ar į bažnyčią, apmoka sąskaitas.

Drauge su savo globotiniais skaito knygas, kalbasi įvairiomis temomis, diskutuoja. Per 20 metų darbo Zina yra globojusi daugiau nei 20 žmonių. Šiuo metu globoja tris.

„Su tuo žmogumi tiesiog susidraugauji, jo problemos tampa tavosiomis, jo rūpesčiai nerimą kelia ir tau... Aš apie juos žinau viską, jie apie mane – taip pat. Šnekamės ir telefonu, o su kai kuriais, gyvenančiais netoliese, ir susimojuojame per langą“, - pasakoja „Didžiosios auksinės širdies“ nominantė, Maltos ordino pagalbos tarnyboje dirbanti nuo pat jos įkūrimo Lietuvoje.

Iš kur tas noras padėti kitiems? „Gal iš vaikystės... aš pati esu našlaitė, netekusi tėvų, todėl visą gyvenimą supratau tuos, kurie nieko neturi“, - sako savanorė.