Akcijas močiutė maklerė perka telefonu, nes neturi kompiuterio. Ir ačiū Dievui, mano jos dukra. Kitaip jau seniai būtų prisipirkusi interneto kompanijų akcijų ir bankrutavusi.
Tačiau senolės duktė be reikalo apkalba savo mamą. Ingeborga investuoja tik į garsias Vokietijos kompanijas, daugelio kurių akcijomis biržoje buvo prekiaujama dar prieš Antrąjį pasaulinį karą.
"Viskas labai paprasta. Perki akcijas, kai jų kaina smunka, o parduodi tada, kai jų kaina pasiekia maksimumą. Svarbiausia - nepražiopsoti to momento. Tam ir reikalinga uoslė", - sakė apsukrioji močiutė.
O uoslę ji turi tikrai gerą. Tuo visi įsitikino 1998 metų liepą. Vieną dieną Ingeborga labai pralinksmino pažįstamus maklerius, parduodama stambų "labai patikimo" banko akcijų paketą. Po mėnesio makleriai jau nebesijuokė, o verkė, nes... bankas bankrutavo.
Žaisti biržoje I. Mootz pradėjo prieš 10 metų, po to, kai mirė jos vyras. Jis paliko jai šūsnį vertybinių popierių. Per 10 metų beveik nieko nevertos akcijos tapo bene 1 mln. eurų vertės investicijų portfeliu. Gautus dividendus moteris investuoja, o gyvena iš pensijos.
"Mano mama - unikali moteris. Aš taip pat bandžiau "žaisti" biržoje, tačiau man nepavyko. Ji ne tiesiog uždirba. Ji visam pasauliui įrodė, kad pinigai ne visuomet gadina žmogų", - sakė I. Mootz duktė Monika.
Paminėtina, kad savo gyvenimą I. Mootz aprašė knygoje "Borsenkrimi", kuri tapo tikru investicijų vadovu.