Prieš „žiemą“ – optimizmas
Lietuvos ekonomika žengia į plėtros lėtėjimo etapą. Jis taps rimtu išbandymu dideliai daliai šalies įmonių ir gyventojų, – konstatuoja žymiausi šalies ekonomikos ekspertai.
Vieni teigia, kad šalies ūkio plėtros lėtėjimo ciklas bus ilgalaikis, jis užsitęs iki 2010 metų, kiti mano, kad bėda truks dar ilgiau – iki 2012-ųjų. Pasak ekspertų, Lietuvos ekonomikai koją kiša įsismarkavusi infliacija, mažėjantis eksporto konkurencingumas, nepakankamos investicijos į našumo didinimą, silpna ekonominė politika.
Ekspertams nerimą kelia nepalankios pasaulinės tendencijos – verslui ir gyventojams tenka įveikti didėjančių naftos, žaliavų, maisto produktų kainų iššūkį. Grėsmingai atrodo elektros kainų šokas po būsimo Ignalinos atominės elektrinės uždarymo. Elektros kainos padvigubėjimas Lietuvos infliaciją padidintų maždaug 3 procentais.
„Atrodo, kad netrukus patirsime tai, ką kurį laiką jau jaučia Estijos ir Latvijos įmonės, tų šalių žmonės. Lietuvos ekonomikos vasara baigiasi, po jos bus ruduo ir žiema, – sakė Panevėžyje viešėjęs ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto lektorius Benas Adomavičius. – Kai kam bus lemta sušalti, o kiti išgyvens: kas sunkiau, o kas – lengviau.“
Panevėžio smulkusis ir vidutinis verslas nestokoja optimizmo – net 80 procentų verslininkų mano, kad per artimiausius metus jų apyvarta augs. Kad kartu su pajamomis didės ir pelnas, tiki 64 procentai apklaustųjų. Kas antras verslininkas planuoja gauti didesnį pelną atsikovojęs iš konkurentų dalį rinkos, tačiau tik kas ketvirtas verslo plėtrą sieja su naujų technologijų diegimu savo įmonėse.
Daugiausia miesto verslininkų didesnę apyvartą sieja su naujo ilgalaikio turto įsigijimu, ir, žvelgdami į ateitį, taip manydami nelabai klysta.
Keliaus iš rankų į rankas
Situacija dabar tokia: tikėtina, kad po pirmojo pusmečio infliacija atitrūks nuo darbo užmokesčio ir pasikinkiusi dvikinkį skaičių viena šuoliuos iki 2011-ųjų pradžios ar net pabaigos. Toks įvykių scenarijus reikštų, kad kritus gyventojų perkamajai galiai ir išaugus nedarbui visiems tektų susiveržti diržus. 2009-aisiais tikrai pradės stoti ekonomikos variklis.
Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų kvietimu į Panevėžį atvykęs verslininkų konsultuoti finansų ir ekonomikos ekspertas B.Adomavičius vaistų nuo „peršalimo“ nepasiūlė, o tik patarė būti akyliems.
„Versle svarbu kuo tiksliau nuspėti ateitį. Tai gali būti jūsų išsigelbėjimo raktas, – aiškino verslininkams B.Adomavičius. – Pasaulio ekonomika – kaip jūra: tai banga pakyla, tai nusileidžia. Tikėtina, kad kito pakilimo galima laukti ne anksčiau kaip 2012 metais. Todėl svarbu pasirinkti teisingą verslo plėtros kelią, kad būtų sulaukta tos dienos.“
Ir be didelio finansinio išprusimo suvokiamų patarimų, kaip taupyti ir sėkmingai prekiauti krizės metu, lektorius priminė ir taisyklę, kaip laimėti, kai daugelis pralošia.
„Pasaulinė praktika rodo, kad būtent per didžiąsias krizes vyksta didysis turto persiskirstymas. Išloš tie, kurie turės galimybių pirkti turto – ir nesvarbu, skolintais pinigais ar sutaupytais“, – įsitikinęs B.Adomavičius. – Taip pat nesvarbu, kas tai – vertybiniai popieriai, įmonės ar nekilnojamasis turtas.“
Akivaizdu, kad didysis išpardavimas vyks tada, kai daugeliui katastrofiškai trūksta pinigų. Todėl ne visi galės pasinaudoti rinkos pasiūlymais. Tai tinka ne tik verslininkams, bet ir paprastiems žmonėms.
„Kai per Rusijos krizę (1998–1999 m.) pirkau nekilnojamojo turto (NT) ir investavau į statybas, daugelis mano pažįstamų sukiojo pirštu ties smilkiniu. Tačiau praėjus trejiems ketveriems metams jau skaičiavau pelną, jis siekė 100–200 procentų, – „Verslo vartams“ sakė komercinių objektų nuomos verslu besiverčiantis verslininkas. – Dabar artėja antras momentas, kada į NT rinką plūstelės pasiūlymų.“
Lydekos ir smulkmė
Lietuvos NT rinkoje pirkimo ir pardavimo apimtys jau smuko 50 procentų. Mažai kas abejoja, kad pardavėjų kantrybė viena dieną gali baigtis – juolab kad toks nuosmukis gali tęstis 2–3 metus. Bent jau atskirose NT rinkos nišose krentančių kainų lietus gali prasidėti jau kitų metų pradžioje.
Tam turės įtakos ir iki 2012 metų išsilaikysianti aukšta infliacija. Prognozuojama, kad per dvejus metus (2009–2010m.) gyvenimas pabrangs dar penktadaliu. Pagal tokį niaurių scenarijų dalis šalies gyventojų (įmonių taip pat) bus įstumti į bankrutuojančiųjų gretas ir turės anksčiau ar vėliau investuotus į įvairų ilgalaikį turtą pinigus vėl išgryninti. Kitaip bus priversti parduoti turtą, kurio net neplanavo paleisti iš rankų.
„Kai vieni stengsis išsaugoti turtą, kiti ieškos mažiausiomis,dėl ekonominės krizės atsiradusiomis galimybėmis tą pirmųjų turtą įsigyti mažesnėmis kainomis, – sakė B.Adomavičius. – Ilgainiui turtas brangs, todėl jį išsaugoję ar pigiai įsigiję per artėjančią po krizės galės jaustis laimėtojais.“ Todėl, pasak finansų analitikų, lieka tik retorinis klausimas: kiek finansinių smulkmių išvengs lydekų dantų. Tikėtina, kad labiausiai krizės nuskriaustieji suformuos naują emigracijos bangą, ir ji apie 2011-uosius į Vakarus išplukdys dar dešimtis tūkstančių lietuvių. Pagal paskutines apklausas jau dabar emigruoti rengiasi penktadalis darbingo amžiaus lietuvių.
„Dėl to, kaip keičiasi šalies ūkio raida, gyventojams nereikėtų pernelyg jaudintis, nes tai tik laikina. Šį kartą ekonomika juda žemyn, bet ilgalaikė perspektyva kitokia – ateina pakilimas, turtas vėl ima brangti, o pajamos augti, – aiškino „Verslo vartų“ pašnekovas. – Svarbu, kad to kiekvienas sulauktų išvengęs finansinio nokauto.“
Didžiausią finansinį nokautą šalies ekonomika ir atskiri žmonės patyrė 1998–1999 metais, kai mūsų šalį užklupo Rusijos krizės padariniai. Tada bankrutavo apie 30 procentų šalies įmonių, apie 50 procentų žmonių tapo skurdžiais.
