2. Aplinkos nepažinimas. Neretai potencialūs investuotojai būna susikoncentravę į ketinamą pirkti būstą ir nekreipia tinkamo dėmesio į vietą, kurioje yra nuosavybė. Būtina išsiaiškinti, kokie numatomi plėtros planai, investicijos į infrastruktūrą, naujų oro uostų statyba. Taip pat pasidomėti kriterijais, didinančiais vietos potencialą bei nuosavybės vertės augimą, t.y. užsienio investicijomis, turistų srautais, susisiekimo galimybėmis, pramogų (restoranų, parduotuvių, nardymo ir kt.) lygiu pasirinktame regione.
3. Nepakankamas paklausos ir pasiūlos įvertinimas. Investuotojai turėtų domėtis egzistuojančia rinkos paklausa/pasiūla būtent tame regione, kur žadama įsigyti nuosavybę. Reikia išsiaiškinti kokie būstai yra paklausūs, nes tai apsprendžia jų likvidumą ateityje.
4. Neįvertinti kaštai. Į būsimas pajamas turi būti įtraukti mokesčiai, darantys įtaką būsimiems pinigų srautams, t.y. mokesčiai už žemę, komunalines paslaugas, nekilnojamojo turto aptarnavimą, apsaugą ir kt.; jei būstas nuomojamas, įvertinamas laikotarpis, kai nėra nuomininkų.
5. Patiklumas. Klaidinančios reklamos ir abejotinų pasiūlymų įtakos galima išvengti kreipiantis į kritišką požiūrį ir patirtį nekilnojamojo turto srityje turinčius patarėjus. Jie objektyviai išanalizuoja klientą dominantį pasiūlymą, supažindina su nuosavybės įsigijimo sąlygomis, nuosavybės perleidimo terminais, teisiniais dokumentais, detaliai pateikia nuosavybės įsigijimo išlaidas bei jos vertę.
Pasak projektų vadovės Ievos Ragauskaitės, svarbiausia nepamiršti tikslo – investicijos, kuri per ilgą laikotarpį didins pajamas, be to, reikia būti kritiškam kiekvienam pasiūlymui. „Turkijoje paplitęs posakis, jog nekilnojamąjį turtą parduoda kiekvienas ir net jo šuo“, - įspėja investuotojus nepasitikėti patraukliai skambančiais pasiūlymais I. Ragauskaitė.
