„Leo LT“ valdybos pirmininkas po pasitraukimo netenka teisės dvejus metus dirbti su elektros energetika susijusiose įmonėse.
Jeigu kartu su valdybos pirmininku pasitrauktų ir keturi valdybos nariai, jų išeitinėms kompensacijoms prireiktų daugiau nei 800 tūkst. Lt.
„Didėjantis politikų nepasitikėjimas ir tolesnis „Leo LT“ priešinimas su visuomene bendrovę veikia itin destruktyviai – menkina jos reputaciją ir įtakoja strateginių projektų eigą. Nacionalinė elektros energetikos bendrovė diskredituojama partnerių ir finansinių institucijų akyse, prarandamas laikas. Tokiomis sąlygomis rezultatyviai dirbti bendrovėje nebematau galimybių“, – pranešime spaudai cituojamas G.Mažeika.
„Koks politikas akivaizdžiai palaiko projektą ? Nėra tokio, o kaip aš ne kartą esu sakęs, tokio masto ir tokios svarbos projektai be politinio palaikymo yra nepadaromi“, – vėliau per trumpą spaudos konferenciją žurnalistams sakė jis.
G. Mažeika mano, kad jo vadovaujama valdyba dirbo gerai ir padarė viską, kas jai priklausė.
„Tikiuosi, kad šis mano žingsnis bent kažkiek padės sumažinti įtampą“, – vylėsi jis.
Nėra pats geriausias pavyzdys
Pasak jo, akcininkų, bendrovės vadovybės ir politikų bendradarbiavimas turi būti konstruktyvus, grindžiamas pasitikėjimo ir partnerystės principu, neskatinant bereikalingo priešiškumo ten kur jo nėra. Pasaulinėje praktikoje pasiteisinusi valstybės ir verslo partnerystė Lietuvoje žengia pirmuosius žingsnius ir, anot jo, tenka pripažinti, kad šis projektas nėra pats geriausias jos pavyzdys.
„Buvau ir esu tikras, kad sprendimas turėti tokią bendrovę Lietuvoje yra teisingas, tik būtina sugebėti išnaudoti jos galimybes. Tam reikia politinės valios judėti į priekį ir apjungti tai, kas yra geriausia verslo ir valstybės valdymo praktikoje, užtikrinant viešąjį interesą ir pažangų, šiuolaikinės vadybos principais pagrįstą bendrovės veiklos valdymą“, – pabrėžia G. Mažeika.
Vertina neigiamai
Energetikos ministras Arvydas Sekmokas „Leo LT“ vadovo G. Mažeikos skubotą atsistatydinimą, likus kelioms dienoms iki bendrovės akcininkų susirinkimo, vertina neigiamai ir tikisi, kad tai nesusiję su raginimu nepriimti jokių sprendimų dėl grupės turto.
„Atsistatydinimo atveju jokios išeitinės kompensacijos „Leo LT“ ir jos padalinių vadovams neturi būti mokamos. Dar kartą pabrėžiu, kad, jeigu G.Mažeika iš pareigų traukiasi savo noru, jokia kompensacija jam neturi būti išmokėta. Jeigu yra kitaip – už tai labai rimtai turės atsakyti „Leo LT“ stebėtojų taryba“ – pareiškė energetikos ministras A. Sekmokas.
A.Kubilius neverkia
Premjeras Andrius Kubilius, paprašytas įvertinti šį G. Mažeikos žingsnį, pirmadienį žurnalistams teigė: „Nemanau, kad tai – normali situacija“.
Vyriausybės vadovas teigė galintis tik spėti, kodėl jis būtent dabar nusprendė trauktis iš pareigų. Mat ketvirtadienį numatomas „Leo LT“ stebėtojų tarybos posėdis, kuriame kaip tik žadama nustatyti naują išeitinių išmokų skyrimo tvarką.
A. Kubilius teigė žadąs tartis su Vyriausybės teisininkais ir ieškoti galimybių išvengti tokių didžiulių išmokų žmonėms, paliekantiems pareigas po trumpo darbo.
„Neverkiu, atrodo dar“, – paklaustas, kaip vertina G. Mažeikos atsistatydinimą, žurnalistams sakė premjeras Andrius Kubilius.
„Aš sakiau, kad reikia atskirti dvi problemas. Norint suarti energetikos neartus dirvonus, reikia gero arklo ir gerų artojų. Aš negaliu atsakyti, ar arklas, praėjusiais metais sukurtas buvo geras, bet kad su artojais buvo blogai, tai yra faktas. Ir mes tą keičiame“, – kalbėjo premjeras.
DELFI primena, kad neeilinis „Leo LT“ akcininkų susirinkimas įvyks kovo 26 dieną. Jame bus sprendžiama dėl bendrovės stebėtojų tarybos narių atšaukimo ir naujų rinkimo.
2008 metų gegužės 20 dieną įkurta „Leo LT“ yra nacionalinė elektros energetikos bendrovė, per savo antrines įmones valdanti pagrindinę Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos dalį – elektros energijos perdavimo ir skirstomuosius tinklus.
61,7 proc. „Leo LT“ akcijų valdo Lietuvos Vyriausybė, 38,3 proc. – bendrovė „NDX Energija“, priklausanti VP Grupei.
Vis daugiau žmonių traukiasi iš „Leo LT“
„Šis sprendimas gali reikšti tik tai, kad vis daugiau žmonių įžvelgia pavojų dirbti „Leo LT“ ir stengiasi kiek įmanoma anksčiau iš tos bendrovės pasitraukti su finansine nauda. Pavojus „Leo LT“ kaip dariniui vis labiau auga, ypač po Konstitucinio Teismo sprendimo, o į priekį mastantys žmonės turbūt jaučia, kad tai nėra pati geriausia vieta, su kuria reikėtų susieti savo ateitį“, – DELFI sakė Politikos apžvalgininkas ir naujienų agentūros BNS vadovas Artūras Račas.
Jo teigimu, galimybė ir atsistatydinus gauti išeitinę kompensaciją galbūt ir yra teisėta, tačiau nedora.
„Mano supratimu, tai yra tiesiog nedora ir yra plaunami pinigai. Jeigu mes pasižiūrėsime visus tuos žmones, kurie jau dirbo „Leo LT“ ir kurie išėjo iš ten, tai matysime, kad jie visi vienaip ar kitaip yra susiję su ta bendrove dar prieš ją įsteigiant. Tai galbūt tiesiog tai yra būdas atsilyginti už tam tikras paslaugas“, – svarstė apžvalgininkas.
DELFI primena, kad kovo viduryje iš bendrovės pasitraukė buvęs premjero Gedimino Kirkilo patarėjas, „Leo LT“ strateginių projektų vadovas Saulius Spėčius ir tyrimų bei plėtros vadovas Dalius Šulga. Jie pavasarį pasitraukdami iš bendrovės valdybos gavo po daugiau nei 200 tūkst. Lt išeitines kompensacijas, o po to netrukus vėl įsidarbino „Leo LT“.
Rudenį į buvusią darbovietę, Lietuvos laisvosios rinkos institutą grįžo ir Žilvinas Šilėnas, „Leo LT“ ėjęs valdybos pirmininko patarėjo pareigas.
