„Eina jau penkti metai, – sako Kikonių kaimo ūkininkas Antanas Dobrovoskis, – kai neskaldau malkų, neatsivežu akmens anglies ar krosninio kuro. Būstą šildausi, kūrendamas prastos kokybės grūdus, kurie jau netinka net gyvuliams šerti, ir jų atliekas.“
Pereiti prie tokio būsto šildymo būdo kainavę nedaug – tik pertvarkyti kūryklos programinę įrangą.
„Girtis, kad būstą šildau, kūrendamas vien grūdus, – šypteli ūkininkas, – būtų tas pats, kaip pripažinti, kad darau šventvagystę. Betgi šiais laikais viskas grindžiama ne morale, o ekonomika. Tai kas, kad pasaulyje daug badaujančiųjų. Gyvename paradoksų pasaulyje, kurio galingųjų mąstymas niekaip nepaklūsta sveikai logikai. O ir pas mus, kai grūdų kainos nestabilios ir jau mažesnės už malkų kainą, imi ieškoti įvairių sprendimų, kurie iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti ir nelabai logiški.“
Ūkininkas, dar kartą primindamas, kad kūrenti gerus ir maistui, ir pašarui tinkamus grūdus būtų šventvagiška, čia pat prisipažįsta, kad tai ir pats yra daręs.„Prisikūliau daug avižų, o tais metais niekas jų nepirko. Tada ir kilo mintis jas panaudoti kurui“, – prisiminė ūkininkas.
Augina tik javus
Antanas Dobrovolskis – vienas stambiausių ūkininkų Kupiškio rajone: dirba 1250 ha savos ir nuomojamos žemės, augina tik javus. Žinoma, ne tik kurui. Tam pakanka ir grūdų valymo atliekų. Tinka daugiamečių žolių nuovalos.
„Kai pristingu savų grūdų atliekų, skelbiu įvairiose žiniasklaidos priemonėse, kad perku prastus grūdus, netinkamus gyvulių pašarui. Parsivežu tokių ir vėl turiu pigaus kuro. Ir jokių papildomų rūpesčių dėl kūrenimo“, – džiaugėsi ūkininkas. Per parą Antano Dobrovolskio autonominio centrinio šildymo pakuroje sudega apie 100 kilogramų grūdų atliekų. O į talpą palei pakurą jų galima supilti 600 kg. „Taigi, – sako ūkininkas, – pripilu tą talpą ir ko ne visą savaitę esu ramus – į katilinę belieka keliskart užeiti tik pelenų išsemti.“
Ir namuose, kurių gyvenamųjų patalpų plotas per 200 kvadratinių metrų, visada šilta, temperatūra plius 20–25 laipsniai. Visuose kambariuose įrengtos šildomos grindys. Iš bendros centrinės sistemos šildomas dar ir garažas. Tokį būsto šildymo būdą A.Dobrovolskis aptiko užrašytą užsienio spaudoje. Susidomėjo. Sumanė įsirengti pats. Ir dabar jau įsitikinęs, kad neapsiriko.
Geoterminis šildymas
Šiluma už dyka. Ar taip gali būti? Ypač kuro brangmečiu. Bet kiekviename žemės sklype yra šilumos. Vasarą saulė sušildo dirvožemio paviršių, orą, vandenį, kuris, besigerdamas į žemę, perneša šilumą į gilesnius sluoksnius. Būtent ši nieko nekainuojanti šiluma ir naudojama patalpų, baseinų šildymui ar karšto vandens ruošimui. Tai vadinamasis geoterminis šildymas.
Tačiau, nors šiluma iš aplinkos gaunama ir nemokamai, tam procesui reikalinga elektros energija, bet tik sukti kompresorių ir siurbliukus. Sistema veikia kaip ir įprastas buitinis šaldytuvas, tik atvirkštiniu principu – kaupia ne šaltį, o šilumą.
Kiek gi kainuoja šildyti namus šilumos siurbliu? Šią sistemą rengiančių įmonių paskaičiuota, kad išlaidos per sezoną 100 kv. metrų naujos statybos namui šildyti šilumos siurbliu kainuotų 850 litų, akmens anglimi – 1190 litų, malkomis – 1230 litų, pjuvenų granulėmis – 2010 litų, gamtinėmis dujomis – 2210 litų, suskystintomis dujomis – 2550 litų, dyzelinu – 2686 litus, elektra – 3400 litų.
Savo būsto geoterminį šildymą Kupiškio rajone yra įsirengęs Noriūnų kaimo ūkininkas Jonas Norvaišas. Esminiai šio įrenginio komponentai yra du: horizontalus žemės kolektorius – 20 cm žemiau įšalo ribos paklotas plastikinis vamzdynas, užpildytas neužšąlančiu skysčiu, kurio iš žemės surinkta šiluma perduodama į namą, ir šilumos siurblys, kuris paima žemėje sukauptą saulės energiją ir perduoda ją namo šildymo ar karšto vandens ruošimo sistemoms.
Vamzdyną paklojo po žeme
Kad šilumos siurblys šildytų 200–300 kvadratinių metrų ploto namą, jam reikia tik 3–4 kW elektros energijos – kompresoriams ir cirkuliacinių siurblių varikliams sukti. Siurblys gali būti statomas bet kurioje namo patalpoje, kur yra reikiamas vamzdynas. Nereikia jokios kuro saugojimo vietos ar talpyklos, nes šiuo atveju šilumos šaltinis yra po žeme.
Jonas Norvaišas geoterminio šildymo kolektoriaus vamzdyną paklojo žemės sklype prie namo. Tai 200 metrų ilgio sklypas, kuriame per penkias atkarpas paklota kilometras vamzdyno. Namo rūsyje 16 kW galingumo siurblys. Kompresoriais iki 50 laipsnių pakelta šiluma iš boilerio perduodama į paprastus radiatorius su paprastu vandeniu. Ir kambariuose būna ne mažiau kaip 20 laipsnių šilumos.
Perspėjo būti atidžiais
Vandenį iš boilerio galima naudoti ir maudymuisi bei kitoms reikmėms. O vasarą šie įrenginiai sukuria jaukią vėsumą be jokio kondicionieriaus. Geoterminio šildymo įrengimas Jonui Norvaišui kainavo apie 50 tūkstančių litų.
„Dabar, – sako ūkininkas, – jei kūrenčiau malkomis, anglimis, pinigų „sudegtų“ daug daugiau, negu moku už elektrą, suvartojamą kompresoriui ir siurbliukams sukti. Be to, jokių dūmų, dulkių, jokios oro taršos.“
Beje, bendraudamas su rajono ūkininkais, Jonas Norvaišas juos įspėjo, kad tie, kas rengsis geoterminį šildymą, būtų labai atidūs, sudarydami sutartis su tai atliekančiomis firmomis. Jų Lietuvoje – ne viena ir ne visos iš jų patikimos. Svarbiausia, pasak Jono Norvaišo, kad, darbą užbaigus, būtų pasirašytas pridavimo-perėmimo aktas ir gauta garantija, kiek laiko sistema turėtų veikti. Kitaip gali iškilti įvairių bėdų, o jei reikalas prieitų iki teismo, ieškinio, neturint minėtų dokumentų, joks teismas nė nepriimtų nagrinėti.