Idėja sujungti Mažeikius ir Klaipėdą vamzdynu, kuriuo naftos perdirbimo įmonė galėtų eksportuoti savo produkciją ir apsirūpintų žaliavomis, kilo beveik prieš dešimtmetį, kai „Mažeikių naftą“ privatizavo „Williams“.

Kalbos pritilo įmonę perpirkus „Jukos“ ir nebelikus naftos tiekimo problemų.

Rusijai nutraukus naftos tiekimą vamzdžiu, idėją gaivina naujieji šeimininkai lenkai. Jie planuoja produktotiekį į Klaipėdą nutiesti per porą metų. Vamzdynas leistų žaliavą ir produktus gabenti gerokai pigiau.

„Mažeikių naftos“ generalinis direktorius Marekas Miročkovskis teigia, kad numatyti keli variantai. Du realiausi – kad vamzdynas eitų į Būtingę arba į „Klaipėdos naftą“.

Tačiau prieš pradėdami šimtamilijoninį projektą „Mažeikių naftos“ savininkai spaudžia Lietuvos valdžią leisti įsigyti dalį valstybinės bendrovės „Klaipėdos nafta“, kurią pasiektų vamzdynas.

M. Miroškovskis „Panoramai“ patvirtino, kad yra tariamasi, svarstomi įvairūs variantai.

„Ilgalaike sutartimi galėtume susitarti. Mes tam tikras garantijas suteiktume, jie irgi tam tikras garantijas suteiktų Lietuvai. Tada būtų garantuotos tos investicijos, kurias jie turi padaryti plėtodami visą infrastruktūrą“, – sakė Ūkio ministerijos sekretorius Anicetas Ignotas.

Lietuvos valdžia labiau linkusi akcijų neparduoti, o toliau taikyti krovos lengvatas „Mažeikių naftos“ įmonei. Lenkų valdomos įmonės produktai „Klaipėdos naftoje“ kraunami maždaug 20 proc. pigiau.

Tačiau Premjeras neatmeta, kad Seimui sutikus dalis strateginės įmonės akcijų gali būti ir parduota lenkams.

„Bet kokiu atveju „Klaipėdos naftoje“ turi išlikti valstybės kontrolė. Man atrodo, kad jų pozicija dabar minkštėja – jie norėtų dalyvauti valdant įmonę. Galbūt tai ir būtų priimtina, bet be Seimo tokio sprendimo priimti negalėsime“, – teigia Premjeras Gediminas Kirkilas.

„Mažeikių nafta“ turi parengusi keturias galimas vamzdyno trasas. Dvi iš jų eitų į Klaipėdą sausuma. Kitos dvi sujungtų Mažeikius su Būtinge, o toliau – jūrą su „Klaipėdos nafta“.