Bus siekiama iš Lenkijos išpešti kuo daugiau naudos, o pagrindinis Lietuvos noras - Lenkija turi leisti tiesti elektros tiltą iš Lietuvos, trečiadienį rašo dienraštis "Lietuvos rytas".
Kalbama, kad "PKN Orlen" jau turi Lenkijos valdžios paramą investicijoms Lietuvoje, apie šį projektą šnekėta ir neseniai vykusiame Lenkijos ir Lietuvos prezidentų susitikime. Bet Lenkijos žiniasklaidoje nėra oficialių valdžios pareiškimų, kuriuose būtų reiškiama parama šiai bendrovei.
Jei iš tiesų A.Brazauskas sutiko "Mažeikių naftą" parduoti lenkams, dar neaišku, ar jis laikysis tokio pažado, nes premjeras poziciją per ilgą "Mažeikių naftos" pardavimo istoriją keitė kelis kartus.
Vienas A.Brazausko aplinkos žmonių prasitarė, kad kol "Mažeikių naftos" reikalai neaptarti Vyriausybėje, nėra teikimo Seimui, kalbėti apie galutinį sprendimą tikrai nevertėtų, reikalai dar gali pakrypti neaiškia linkme. Juolab valdžia kol kas nenupirko akcijų iš bankrutuojančio Rusijos koncerno "Jukos".
"Jukos" artimas šaltinis "Lietuvos rytui" prasitarė, kad Vyriausybė gali nuspręsti ką tik nori, bet kol ji neturi kontrolinio "Mažeikių naftos" akcijų paketo, "Jukos" jį gali parduoti kam tinkamas.
Šaltinio teigimu, "Jukos" savininkų įgaliotiniai palaiko gerus ryšius su "Kazmunaigaz" atstovais, todėl "Mažeikių naftos" akcijos gali būti tiesiogiai parduotos kazachams.
Apie tiesioginį akcijų pardavimą apeinant Vyriausybę "Lietuvos rytas" rašė praėjusią savaitę. Kazachai įsigytų "Mažeikių naftos" akcijų iš "Jukos", tačiau sutiktų atsisakyti Vyriausybei nepalankių susitarimų su "Mažeikių naftos" strateginiu investuotoju.
Tai, kad "Jukos" linkusi kalbėtis su kazachais, įrodo ir nesenas "Jukos" prezidento Steveno Theede'o kritiškas pareiškimas "PKN Orlen" atžvilgiu. Jis teigė, kad ši bendrovė už akcijas siūlo daug, tačiau ji negali garantuoti naftos tiekimo.
Beje, premjero A.Brazausko atstumta "Kazmunaigaz" nesirengia nuleisti rankų. Ketvirtadienį jos atstovai turėtų pasirodyti Vilniuje.
Oficialiai nepatvirtintais duomenimis, kazachai už 53,7 proc. "Mažeikių naftos" akcijų jau pasirengę mokėti net 1,425 mlrd. JAV dolerių (3,8 mlrd. litų) - lygiai tiek pat, kiek už akcijas siūlo Vyriausybė koncernui "Jukos". Kazachai garantuoja ir naftos tiekimą.
Prieš porą mėnesių A.Brazauskas buvo karštas "Kazmunaigaz" rėmėjas. Jis buvo apsisprendęs ir nedideliame pažįstamų rate prasitarė, kad nei Rusijos "LUKoil", nei "PKN Orlen" "Mažeikių naftos" negaus.
Kaip jau nekart skelbta, Lenkijos ir Lietuvos verslo bendradarbiavimas nusisekė prastai. Lenkai daugiau negu 10 metų blokuoja vieną svarbiausių Lietuvos strateginių planų - sujungti savo elektros tinklus su Vidurio ir Vakarų Europa.
Vos prieš porą mėnesių Lenkijos vyriausybė patvirtino elektros ūkio programą, kurioje nurodyti pagrindiniai energetikos ūkio veiklos prioritetai. Jungties su Lietuva statyba, kainuosianti 1,05 mlrd. litų, ir toliau - paskutinėje vietoje, iškelta sąlyga, kad projektas atsipirktų bei jį finansuotų ES fondai.
Lenkijai svarbiausia plėsti elektros jungtis su Vokietija ir šalies viduje bei nutiesti 750 kilovoltų įtampos elektros tiekimo liniją į Ukrainą.