„Socialine-ekonomine prasme dviženklė infliacija gali sukelti labai panašų efektą kaip ir 1995 metų bankų krizė, - kalbėjo parlamentaras. – Skirtumas tas, kad dabar nukentės ne tik indėlininkai, bet ir visi kiti Lietuvos žmonės, nes algos nekyla taip sparčiai kaip visų produktų ir paslaugų kainos.
Dalis gyventojų yra savotiškai baudžiami kainų didėjimu, kuris nėra numatytas Baudžiamajame kodekse“.
Anot liberalo, premjero Gedimino Kirkilo prieš kelias dienas ištarta frazė, esą infliacijai sumažinti naudojamos visos gamtoje esančios priemonės, verčia abejoti, ar Vyriausybė suvokia visus ekonomikai ir gyventojams gresiančius pavojus.
Išliekant Baltijos šalių ekonomikos perkaitimui, nesiimant veiksmų Lietuva esą neilgai gali išsilaikyti geriausioje pozicijoje.
Infliacijos šuolio aiškinimas augančiomis energetikos išteklių kainomis ir globalizacijos poveikiu, K. Glavecko tikinimu, ne visai atitinka tikrovę. Mat dujos ir nafta visiems brangsta vienodai, tačiau ES šalių infliacijos lygio vidurkis siekia tik 3,5 proc., o Slovėnijos – 3,1 proc.
Politikas priminė praėjusio amžiaus 8-ąjį dešimtmetį, kai JAV naftos kainos pabrango dešimt kartų, o infliacija nesiekė 10 proc. Naftos kainų augimas infliacijoje esą sudaro vos 1-2 procentinius punktus.
K. Glaveckas apgailestavo, kad investicinis kapitalas neišlaisvinamas nuo didelių mokesčių, nedidinamas energijos išteklių naudojimo efektyvumas, pavyzdžiui, renovuojant senus daugiabučius.
Infliaciją esą padidino ir didžiulis pinigų kiekis, kuris į rinką pateko pardavus „Mažeikių naftos“ akcijas ir gautą maždaug 1 mlrd. litų skubiai grąžinus indėlininkams.
Pasak parlamentaro, kadangi Fiskalinės drausmės įstatymas buvo priimtas tik praėjusią savaitę, o ne metų pradžioje, jo nepavyko taikyti jau kitų metų biudžetui. Valdžia esą praleido progą apriboti įvairių institucijų apetitą.
„Visi kalba, kad Baltijos šalių nacionalinės valiutos yra pervertintos. Bene labiausiai pervertinta – litas, - kalbėjo K. Glaveckas. – Jei infliacija prišuoliuos prie 10 proc., tikėtina, kad valiutų valdybos modelį bus sunku išlaikyti. Jei nebus imtasi priemonių, bus sunkumų ne tik su fiksuoto kurso palaikymu, bet ir su euro įvedimu“.
Pakankamai spartų ekonomikos augimą artimiausiais metais, liberalo teigimu, palaikys nebent ES parama, o ne realus ūkio augimas.
