Norėdami uždirbti milijoną turite, pavyzdžiui, septyniasdešimt metų dirbti naktiniu sargu ir nieko nevalgyti – šmaikščiai į klausimą, kaip tapti turtuoliu, yra atsakęs aktorius Rolandas Kazlas. Pastarasis jo patarimas Lietuvoje pasekėjų nesulaukė. Nieko keista: parodykite tą kvailį, kuris ryžtųsi tikslo siekti iki gilios senatvės – būtų įdomus personažas, galbūt vertas net atskiro išsamaus rašinio žurnale.
Realybė kitokia: žmonės savo pirmąjį milijoną susikrauti svajoja per gerokai trupesnį laiką. Dėl šios priežasties Lietuvoje itin populiarios tapo knygos apie finansinę sėkmę. „Vienuolis, kuris pardavė Ferrarį“, „Šventasis, banglentininkas ir vadovas“, „Manis, arba Pinigų abėcėlė“, „Nugalėtojų principai“, „Kelias į finansinę laisvę“, „Turtingiausias Babilono žmogus“, „Milijonierius automatiškai“, „Kaip tapti turtingu“ – tai tik keletas pavadinimų knygų, šiuo metu labiausiai perkamų knygynuose. Visos jos pasakoja apie tą patį: kaip taupyti, sėkmingai investuoti, įtaigiai pristatyti save, tapti geriausiu, pagarbos vertu lyderiu, skatina rūpintis sveikata, moko atsirinkti tikrus draugus. Tokio pobūdžio literatūra anotacijose dažniausiai pristatoma kaip motyvaciją ugdančios knygos.
Ką jau ten R.Kazlo patarimai, kai garsusis Vokietijos finansų guru Bodo Schäferis savo knygose pateikia receptą, kaip milijonieriumi tapti per septynerius metus. Paties B.Schäferio gyvenimo istorija skamba pribloškiamai: būdamas šešiolikos jis apsigyveno JAV, 26-erių patyrė bankrotą, bet nepasidavė ir trisdešimties tapo milijonieriumi. Šiandien jis savo milijoną padidino dešimteriopai, rašo bestseleriais tampančias knygas, skaito pranešimus tarptautinėse konferencijose, vadovauja aštuonioms įmonėms.
Įkvepiančios mintys
„Sekdamas B.Schäferio rekomendacijomis, savo pirmąjį milijoną užsidirbau per trejus metus“, – „Panoramai“ prisipažino dabar jau pats sėkmės treneriu prisistatantis (success coach – angl.) Algirdas Karalius. Jo asmeninėje bibliotekoje sukaupta apie 4 tūkst. knygų apie motyvaciją. Visos jos esą siunčią vieną pagrindinę žinią: žmogus yra visagalis, todėl jis turi suprasti, kad įmanoma įgyvendinti visas savo svajones. „Motyvuojamoji literatūra – tai didžiulis pozityvių minčių ir emocijų užtaisas“, – įsitikinęs A.Karalius.
Finansų maklerio įmonėje „Finasta“ verslo valdymo sistemų vadovu dirbantis Tadas Kvedaras pastaruoju metu itin susidomėjo populiariosios psichologijos literatūra. „Galima sakyti, ji pakeitė mano pasaulėžiūrą ir mąstymą. Skaitydamas motyvacines knygas ėmiau sau kelti ambicingesnius tikslus ir per pastarąjį pusmetį karjeros srityje pasiekiau kur kas daugiau nei kada nors anksčiau. Tokio pobūdžio knygose dėstomos mintys įkvepia, o tas įkvėpimas duoda apčiuopiamų rezultatų. Vadinasi, rinkdamasis bestselerius nesuklydau“, – džiaugėsi 25 metų vaikinas.
Paskaityti motyvuojamųjų knygų jam rekomendavo finansiniais pasiekimais jau galintys pasigirti bičiuliai. „Sako, ši literatūra padės suprasti, kad pinigai nėra viskas. Finansinė laisvė nereiškia materialinio saugumo. Tai yra mąstymo būdas, kai žmogus nebijo prarasti darbo, nes žino, kad visas problemas galima išspręsti“, – aiškino T.Kvedaras.
Internetinio portalo „Mokslo festivalis“ redaktorius Tomas Knabikas buvo dar atviresnis. „Pasirinkau tokio pobūdžio literatūrą, kad gaučiau vertingų žinių ir sutvirtinčiau ryžtą neiti keliu, kuriuo pasuka daugelis. Perskaitytos idėjos kardinaliai pakeitė mano požiūrį į darbą: užuot ieškojęs pinigų, dairausi veiklos, kuri man iš tikrųjų patiktų. Taip aš ne tik labiau džiaugiuosi diena, bet ir atlieku darbą kūrybiškiau nei mano kolegos, kurie tiesiog vykdo užduotis. Entuziazmas šiais laikais yra retas bruožas, kuris savaime vertas didelių pinigų“, – „Panoramai“ kalbėjo jis.
Klesti grafomanija
Nors motyvacinės literatūros gerbėjai negaili jai liaupsių, dažniausiai jie mąsto gana kritiškai, kad blaiviai įvertintų tokių knygų turinio kokybę. „Pasitaiko, kad knygą skaitau pirmą kartą, tačiau neapleidžia jausmas, kad visa tai, kas ten parašyta, jau esu skaitęs, – patirtimi dalijosi T.Kvedaras. – Tos pačios tiesos, tie patys lėkštoki, Lietuvos realijų neatitinkantys, todėl vargiai praktiškai pritaikomi pavyzdžiai.“ „Finastos“ projektų vadovas neretai pasigenda minčių raiškos tikslumo ir vertimų kokybės. Esą verčiant iš originalo į lietuvių kalbą dažnai prarandama knygos pagrindinė mintis, jos turinys pasidaro klampus ir sunkiai suvokiamas.
„Daugeliui žinomas Paulo Coelho „Alchemikas“ ar Robino Sharmos „Vienuolis, kuris pardavė „Ferrarį“ yra klasikiniai pavyzdžiai, kai autoriaus asmeninė patirtis įvelkama į grožinės literatūros rūbą. Tokie kūriniai įkvepia, tačiau realus jų poveikis ginčytinas. Juk visi žinome daug išmintingų sentencijų, bet ar gyvename pagal jas? Žmonės, kurie siekia tikrų pokyčių savo gyvenime, anksčiau ar vėliau atranda knygas, kuriose pateikiamos mokslu paremtos žinios. Vieni susidomi savihipnoze, antri – neurolingvistiniu programavimu (Neuro Linguistic Programming, NLP – angl.), treti – meditacija ar dar kitomis technikomis. Tokios knygos labai orientuotos į praktinį žinių pritaikymą, todėl jose meninės vertės seniai neieškau – tam skirti romanai“, – dėstė T.Knabikas.
Daug populiariosios psichologijos knygų skaitantys žmonės sutinka: tokio pobūdžio literatūra leidėjams tapo pelningu verslu. Todėl knygynų lentynos mirga nuo įvairiausių viršelių, raginančių mokytis būti lyderiais, patariančių, kaip įtikti „bosui“ ar kaip išgyventi kontoroje. Tarp jų esą apstu menkaverčių knygiūkščių, kurias T.Kvedaras drąsiai vadina šlamštu. „Toli gražu ne visos knygos yra geros. Dabar kaip tik skaitau tokią, kuri iš tikrųjų yra absoliutus niekalas. Perskaitęs R.Sharmos knygą „Vienuolis, kuris pardavė „Ferrarį“, likau sužavėtas, todėl netrukau įsigyti ir kitą šio autoriaus veikalą „Šventasis, banglentininkas ir vadovas“. Visiška nesėkmė. Tas pats ir su B.Schäferio kūryba: „Kelią į finansinę sėkmę“ siūlyčiau paskaityti kiekvienam, o „Nugalėtojų principus“ nebent tiems, kurie nėra skaitę panašių knygų. Akivaizdu, kad autoriai nukopijuoja citatas, į akis krinta minčių pasikartojimai“, – kritikos negailėjo T.Kvedaras.
Pirmosios interneto dienoraštį susikūrusios politikės, Kauno miesto savivaldybės tarybos narės Loretos Kudarienės, sūnus Petras Kudaras savo interneto dienoraštyje pateikia dar ekspresyvesnę R.Sharmos knygos recenziją. „Knygos pasakojimas man pasirodė kaip pusiau iškepti ir blogai išminkyti blynai su miltų grumzuliukais, kuriuos valgant jaučiasi tešlos skonis: copy-paste citatų rinkinys ir bandymas tą kratinį sudėti į vieną istoriją“, – asmenraštyje rašo P.Kudaras. Anot autoriaus, skaitytojus stengiamasi pakabinti ant to paties kabliuko. „Pirmos knygos sulaukia didžiulio populiarumo, o visos kitos leidžiamos tik pinigėliams susisemti. Verslo planas, ir tiek“, – piktinosi jis.
Nekokybiški vertimai
Leidyklų atstovai atviri: populiariosios psichologijos knygos ypač paklausios, todėl ateityje planuojama jų leisti dar daugiau. Pavyzdžiui, bendrovės leidykla VAGA atstovas sakė galintis pradžiuginti verslo psichologijos mėgėjus – netrukus knygynų lentynas pasieks „Kodėl žlunga šaunūs vadovai“.
Sėkmės treneris A.Karalius tame nemato nieko bloga. Šiuo atveju kiekybė geriau už kokybę, įsitikinęs jis. „Kartojimas – mokslo motina“, – šmaikščiai priminė seminarus apie sėkmę rengiantis specialistas. Jo manymu, visada lengva apkaltinti autorių, tačiau bėda ta, kad Lietuvoje deramai neišvystyta skaitymo kultūra. „Populiariausi autoriai dažniausiai yra vienos kurios nors srities profesionalai, todėl tą pačią temą jie nagrinėja įvairiose savo knygose. Dėl to ir pristinga originalių pavyzdžių ar metodų. Tačiau skirtumas tas, kad Vakaruose žmonės motyvuojamąją literatūrą skaito kaip Bibliją – nuolat grįžta prie jau perskaitytos knygos ir ieško joje naujų prasmių“ – pasakojo A.Karalius. – Lietuviai mąsto kitaip. Jie perkaito knygą, pasisemia įkvėpimo, tačiau, dar patarimų nepritaikę praktiškai, jau griebiasi naujos knygos. Motyvuojamoji literatūra tuo ir ypatinga, kad perskaitytas idėjas būtina taikyti realiame gyvenime, o ne persirašyti į sąsiuvinį kaip sentencijas.“
Jis išskiria dvi pagrindines leidyklų daromas klaidas. Pirmoji – nepatrauklus knygų vizualinis apipavidalinimas, kai originalus viršelis pakeičiamas lietuvišku stilizuotu piešiniu. Antroji – skurdus ir nuo originalo atitrūkęs knygų vertimas. „Akivaizdu, kad kartais vertėjai neįsigilina į knygos temą, todėl nukenčia pagrindinė jos mintis – pati esmė. Mano manymu, per daug orientuojamasi į kalbos taisyklingumą, todėl ji tampa pernelyg suliteratūrinta, atsisakoma slengo, kuris yra būtinas motyvuojamųjų knygų atributas. Be to, kai vertėjas pats netiki tuo, ką verčia, neįsijaučia į turinį, vertimas būna prastas“, – aiškino A.Karalius.
Nusivylimo banga
Su viena didžiausių Lietuvos leidyklų bendradarbiaujanti, anonime likti norėjusi vertėja „Panoramai“ prisipažino apgailestaujanti, kad verslo populiariosios psichologijos knygų paklausa tolydžio didėja. Tai rodo ne tik puikus tokio pobūdžio literatūros pardavimas, bet ir vertimo mastai. „Per pastaruosius metus išverčiau penkias knygas apie tai, kaip būti geru vadovu, kaip investuoti, kaip ugdyti lyderio savybes. Tiesą sakant, nesuprantu, kam iš viso leisti tokias knygas. Jos yra banalios ir pasakoja elementarius dalykus. Skaityti tokias – laiko švaistymas, nes jos visos kaip viena“, – skeptiškai nusiteikusi vertėja.
Vis dėlto versti jas į lietuvių kalbą nėra paprasta. Pavyzdžiui, anglų kalba posakis skamba įtaigiai, trumpai ir aiškiai, bet lietuvišką atitikmenį jam rasti sudėtinga. Esą tenka nemažai interpretuoti, o dėl to nukenčia knygos stilius, autentiškumas, kartais net struktūra. „Pavyzdžiui, knygą sudaro trisdešimt skyrių, kurių kiekvienas prasideda žodžiais, prasidedančiais raidėmis pagal abėcėlę – pirmasis – raide A, antrasis B ir taip toliau. Išvertus tuos žodžius, ši autoriaus sumanyta struktūra sugriūna, ir kūrinys gali prarasti savo formą. Tas pats ir su slengu. Jei žmogus gali knygą skaityti originalo kalba, siūlyčiau rinktis būtent ją“, – darbo subtilybes atskleidė vertėja.
Ji neabejoja: populiariosios psichologijos knygų leidyba apogėjaus dar nepasiekė – ateityje jų daugės. „O po to neišvengiamai seks nusivylimo banga“, – įsitikinęs psichoanalitikas Raimundas Milašiūnas. – Žmonės, skaitydami tokią literatūrą, įtiki, kad dabar viskas pasikeis ir jiems tikrai pradės sektis. Bet realybė kitokia: kiek vėliau paaiškėja, kad neužtenka vien perskaityti, viską tenka daryti savo jėgomis. Kai žmogus siekia tikslo ir jo niekaip negali pasiekti, nors knygoje jam tai tarsi buvo žadėta, kai lūkesčiai pranoksta tikrovę, tada dažniausiai ištinka krizė. Atvirai kalbant, mane šiurpina visokie sėkmės mokytojai. Jie žmonėms kartais leidžia patikėti jokio pagrindo neturinčiais dalykais.“
Sėkmės treneris A.Karalius neneigia: visame pasaulyje yra kvaištelėjusių žmonių, kurie tarsi narkomanai skaito motyvuojamąją literatūrą ir gyvena užsisklendę savo fantazijose. „Jie skaito, bet jų euforija netampa veiksmu. Procentiškai pasiskirstymas toks: 80 procentų skaitytojų iš esmės yra nesėkmingi. Ar jiems knygas duok, ar seminarus skaityk, jie susižavės idėjomis, bet visada ras pasiteisinimų, kodėl negali įgyvendinti savo svajonių. 17 procentų skaitytojų dažniausiai pasinaudoja viena kita idėja ir pasiekia neblogų rezultatų. Vadinasi, vos 3 procentai žmonių uždirbs savo milijoną“, – proporcijas pateikė A.Karalius.
Vis dėlto, jo pastebėjimu, dažniausiai žmonės veikti pradeda ne perskaitę knygą, bet sudalyvavę jos autoriaus skaitomose paskaitose – gyvąja kalba perteiktos žinios esą priimamos efektyviau nei perskaityta informacija.
Į Lietuvoje rengiamus finansinės sėkmės guru B.Schäferio seminarus bilietai būna išgraibstomi prieš pusmetį. Tendencijos byloja, kad populiarumo sulaukusių knygų su verslo sėkmės receptais autorių viešnagių Lietuvoje daugės. Kitaip tariant, rašytinio žodžio industrijai prasiskynus kelią, netruks įsisukti ir sakytinės kalbos meistrų karuselė.