Mergina taip pat patikino daugiau nenorinti dirbti parduotuvėje, nors turinti kasininkės specialybę ir jau aštuonerius metus dirbanti tokį darbą. „Iki“ parduotuvėje ji įsidarbino sugrįžusi iš Airijos.
Kiek laiko dirbai „Iki“ parduotuvėje?
Dirbau ten pusantrų metų. Iš pradžių man labai patiko, buvo geras kolektyvas, norėjosi eiti į darbą. Viskas pasikeitė, kai viena iš mūsų merginų buvo paaukštinta pareigose ir tapo parduotuvės direktore. Žmogus labai pasikeitė, nesisveikino su mumis. Valdžia su mumis elgėsi kaip su vergėmis.
Ar todėl nusprendėte streikuoti?
Mes streikavome todėl, kad pasikeitė atlyginimų skaičiavimo sistema ir mes pradėjome mažiau uždirbti. Mums paaiškino taip: didesnė apyvarta – didesnės algos, mažesnė apyvarta – mažesnės algos. Tokia buvo nauja valdžios idėja. Po to merginoms alga sumažėjo per pusę. Beje, man ji sumažėjo mažiausiai iš visų. Ar tai reiškia, kad kitos kasininkės nešė maistą iš parduotuvės „lentynomis“? Neįsivaizduoju, ką padaryti, kad į parduotuvę ateitų daugiau žmonių, padidėtų apyvarta.
Ar tiesa, kad valgei parduotuvės maistą ir už jį nesumokėjai?
Aš nieko nevogiau. Pietų pertraukai turėdamos labai mažai laiko kasininkės valgo parduotuvėje nusipirktus maisto produktus. Vienoje kasoje išmušame vieną čekį, kurį vėliau visos apmokame. Jeigu mes nesumokėtume, toje kasoje būtų trūkumas, o to niekada nėra buvę.
Taip, tą kartą aš rašiau pasiaiškinimą, bet į juos niekas nekreipia dėmesio, kas nors iš mūsų vyriausiųjų perskaito ir išmeta. Tikrai negirdėjau, kad man už tai būtų skirta nuobauda.
„Iki“ generalinis direktorius A. Mackevičius teigia, kad liepos mėn. jums buvo padidinti atlyginimai.
Taip, liepą buvo padidintas atlyginimas, bet realiai mes vis tiek gavome mažiau. Parduotuvėje galioja taisyklės, už kurių nesilaikymą gali būti nemokami priedai. Kasininkė turi šypsotis nuo darbo pradžios iki pabaigos. Tegul pabando nors vienas iš jų, kas rašė tas taisykles, pastovėti prieš veidrodį ir kartoti „labą dieną“ bei visą dieną šypsotis.
Jei nesišypsai, reiškia, blogai dirbi. Už tai gali negauti priedo. O mus dar stebi vadinamieji „slapti pirkėjai“. Kartą tokia stebėtoja pamatė, kaip aš vienai poniai įdėjau į maišelį miltus ir pieną. Pasirodo, siūlyti maišelio dabar negalima, jei pirkėjas pats neprašo. Taip yra todėl, kad „Iki“ tinklas nusprendė saugoti gamtą, nors mums apie tai nieko nepranešė. Aš tik žinau, kad taisyklės nurodo birius ir šlapius produktus dėti į maišelį.
Be to, turime mokėti kalbas: su lenkais sveikintis lenkiškai, su vokiečiais – vokiškai.
Kiek laiko trunka darbo diena parduotuvėje?
Jei dirbame dvi dienas iš eilės po 12 valandų, po to turime dvi išeigines, o jei visą savaitę po septynias valandas, tuomet priklauso viena laisva diena. Kai dirbame visą dieną, mums priklauso valandą papietauti, tačiau realiai mes jos nepanaudojam, nes reikia aptarnauti klientus. Jei daug žmonių, iš kasos išeiti praktiškai neįmanoma. Pietaujame pakaitomis ir būna taip, kad paskutinė kasininkė pertraukos sulaukia tik apie septintą valandą vakaro.
Kodėl neperspėjote parduotuvės vadovybės apie streiką?
Bandėme aiškinti valdžiai, sakėme, kad nedirbsime. Perspėjome dar prieš dvi savaites, kai paskelbė, kad mažins atlyginimus, nors nepaaiškino nei kiek, nei kodėl. Dar iki mūsų streiko, net nesulaukę atlyginimo, parduotuvę paliko trys žmonės.
Aš net nebuvau to streiko iniciatorė. Gal tik šiek tiek pastūmėjau merginas, nes jos norėjo šnekėti, norėjo pasakyti apie savo problemas. Vienintelė mūsų klaida, kad apie šį streiką neįspėjome raštiškai, tačiau daug kartų apie tai kalbėjome, sakėme, kad nedirbsime, tačiau parduotuvė valdžia netikėjo, manė, kad juokaujame.
Ir netiesa, kad sulaukėme, kol iš parduotuvės išvažiuos direktorė. Jau atėjusios į darbą žinojome, kad tą dieną nedirbsime, nes išvakarėse gavome mažesnius atlyginimus. Ryte sulaukėme, kol visos merginos susėdo į visas devynias kasas. Jos visos pradeda dirbti tik 10 val., kai padaugėja klientų.
Kodėl po streiko sugrįžote į kasas?
Mus pasikvietė valdžia, išklausė, „užmetė makaronų“, kad atlyginimai padidės, paragino stengtis ir mes patikėję sugrįžome.
Kodėl jau tą pačią dieną išėjai iš darbo?
Aš nenorėjau išeiti. Mane ir dar vieną kasininkę pasikvietė parduotuvės vadovai ir pareiškė – jeigu nerašysime pareiškimų, turėsime atlyginti didžiulius nuostolius, kuriuos įmonė patyrė dėl prastovos. Manęs dar paklausė: ar tu turi tą sumą? Aišku, jeigu dirbu parduotuvėje kasininke, iš kur aš turėsiu. O jie paskaičiavo tikrai didelę sumą.
Jie mane atleido, nes suprato, kad aš netylėsiu. Šeštadienį į darbą turėjo ateiti jau kita pamaina ir jie bijojo, kad aš ir tų merginų nesukurstyčiau streikui. Kartu atsikratė ir antros kasininkės, nors ji tikrai gerai dirbo, tačiau taip pat nebuvo valdžios mėgiama.
Beje, man vienas iš vadovų pasakė: „Matau, kad tu ryžtinga, eini iki tikslo tiesiu keliu, todėl norėčiau tokį žmogų turėti savo komandoje, tačiau suprask, kažkas turi atsakyti už tai, kas čia įvyko“. Tai mane labai nustebino. Jiems pasakiau: „Aš išeisiu, bet jūs nelaimėjote, laimėjome mes“.
Kaip jautiesi dabar?
Netikiu, kad toje parduotuvėje kas nors pasikeis. Gaila. Tačiau man labai patiko žmonių reakcija: visi sako, kad mes teisios. Galbūt ne iki galo teisiškai viską padarėme, tačiau jei žinotume, kaip reikia elgtis, būtume taip ir padariusios. Profsąjungos? Manau, galima būtų įkurti, bet vienas žmogus to nepadarys.
