Lietuvoje daugiausiai investuojama į statybas

Lietuvos bankas, parengęs Finansinio stabilumo apžvalgą 2006 metais, atkreipia dėmesį, kad jeigu Lietuva visą dėmesį ir investicijas ir toliau koncentruos į statybas, nekilnojamąjį turtą ir su tuo susijusius sektorius, kaip daro dabar, mūsų ekonomikos plėtra lėtės. Tai atsilieps ir gyventojams, kurių pajamų augimas taip pat stabtels, o vis didėjant būsto paskolų palūkanoms gali tekti dar laibiau veržtis diržus.

Lietuvos banko ekonomikos departamento Finansinio stabilumo skyriaus viršininkas Mindaugas Leika DELFI aiškino, kad pinigų investicijoms į nekilnojamąjį turtą, statybų sektorių mes skolinamės iš savo bankų, kurie savo ruožtu pinigus skolinasi iš savininkų užsienyje ir juos perskolina Lietuvos investuotojams.

„Šitie projektai ateityje neduos grąžos ekonomikai – pajamų iš eksporto. Tokiu atveju mes ir susiduriame su klausimu, iš ko mes tas skolas švedams (Lietuvos bankų savininkams – DELFI) grąžinsime“, – sakė M. Leika.

„Kol švedai duos pinigus, kol tie pinigai bus pumpuojami į šalies ekonomiką, tol ir mūsų ekonomika taip pat labai sparčiai augs. Jeigu jie suabejos ir pagalvos, kad gali surasti pelningesnių rinkų, tokiu atveju mūsų ekonomika pradės stagnuoti. Tai yra natūralus verslo ciklas“, – pridūrė jis.

Lietuvos banko analitikas pastebi, kad namų ūkių pajamos Lietuvoje taip pat auga iš dalies dėl sparčios nekilnojamojo turto sektoriaus plėtros, taigi stabtelėjus jo augimo tempams, tai iškart pajus ir patys gyventojai. Lietuvos banko duomenimis, gerėjant gyventojų lūkesčiams šių paskolų portfelis pastaruoju metu augo itin sparčiai (74 procentai 2007 m. kovo mėn. duomenimis).

„Mes ir akcentuojame, kad galbūt žmonės pernelyg optimistiškai vertina savo galimybes, o bankai ne visada tinkamai išaiškina žmonėms tas rizikas. Žinot, visi labai nori užimti didesnę rinkos dalį, konkurencija yra didelė ir jie labai lengvai duoda kreditus“, – sako M. Leika.

„Reikėtų šiek tiek konservatyviau skolintis, nors didelės rizikos, kad bankai patirs nuostolius, nematome, čia yra daugiau makroekonominės plėtros rizika“, – rekomenduoja jis.

Pašnekovas tvirtina, kad tol, kol žmonių pajamos augs greičiau nei didėja palūkanos ir būtiniausių produktų kainos, problemų kilti neturėtų, tačiau situacijai pasikeitus greičiausiai nukentėtų „ribiniai“ bankų klientai, kuriems po būsto paskolos grąžinimo kas mėnesį pragyvenimui lieka 400-500 Lt.

Statistikos departamento duomenimis, 2006 metais investicijos į nekilnojamąjį turtą ir kitą su juo susijusią veiklą sudarė 22 proc., į statybas – 3,8 proc., apdirbamąją gamybą – 15,2 proc., didmeninę ir mažmeninę prekybą – 10,3 proc.

Lietuvos banko duomenimis, iki šių metų balandžio namų ūkiams bankai buvo suteikę 17,622 mlrd. litų paskolų iš jų 11,641 mlrd. Lt sudarė būsto paskolos.

Lietuvos bankas prognozuoja, kad Lietuvos bendrojo vidaus produkto augimas ims lėtėti šių metų pabaigoje- kitais metais. Pernai šalies BVP didėjo 7,5 proc.