Tuomet naujos paskolos dažniau buvo imamos eurais (dėl mažesnių palūkanų), vidutinė nauja paskola nesiekė 100 tūkst. litų, o paskolos terminas buvo trumpesnis nei 20 metų. Naujų paskolų palūkanos būstui įsigyti buvo apie 4,5 proc. už paskolas litais ir apie 3,8 proc. už paskolas eurais. Tada dažnas paskolos gavėjas garsiai kalbėjo, kad paskolos naštos nusikratyti, tai yra ją grąžinti, stengsis kuo greičiau.
Šiandien vidutinis paskolos likutis tų, kas skolinosi 2004 m., galėtų būti maždaug 85 tūkst. litų. Palūkanos, pradžioje mažėjusios, jau kuris laikas auga ir jau viršija buvusias prieš trejus metus. Dabar vidutinė palūkanų norma (kuri taikoma ir anksčiau gavusiems paskolas, ir pasirinkusiems kintamąsias palūkanas) viršija 5 procentus.
Ar dėl to pablogėjo anksčiau pasiskolinusiųjų padėtis? Vidutiniškai paskolos įmokos santykis su gyventojo pajamomis turėtų gerėti: ir dėl mažėjančio paskolos likučio, ir dėl padidėjusių šeimos pajamų. Aišku, galimi atvejai, kai paskolos našta išaugo: pavyzdžiui, žmonės pasiskolino papildomai arba pasikeitė asmeninės aplinkybės, dėl kurių galėjo sumažėti šeimos pajamos. Sklandų paskolos gražinimą rodo ir mažas vėluojamų grąžinti kreditų skaičius būsto paskolų portfelyje.
Ar tokia sklandi paskolos istorija ramina tuos, kas naujas paskolas ima šiemet? Paskolų imame daugiau. Per keturis šių metų mėnesius būsto paskolų portfelis Lietuvoje ūgtelėjo 1,4 mlrd. Lt (pertą patį laikotarpį prieš trejus metus – 640 mln.Lt). Vidutinė nauja paskola šiandien – beveik 200 tūkst. Lt, paskolos laikotarpis per trejus metus pailgėjo beveik 10-čia metų.
Palūkanos bent jau artimiausius pusantrų metų mažėti neturėtų, kita vertus – ir gyventojų pajamų augimo prognozės vis dar šviesios. Vis dėlto vidutinė paskolos suma ir mėnesio įmoka šiandien yra gerokai padidėjusi. Taigi dabartiniai paskolų gavėjai yra jautresni kokiems nors nepalankiems pokyčiams. Tačiau negalima sakyti, kad neria stačia galva į skolas negalvodami apie saugumą. Jau kurį laiką daugėja žmonių, besirenkančių pastovias palūkanas. SEB Vilniaus banko duomenimis pirmuosius 4 šių metų mėnesius išduodamų būsto paskolų su fiksuotomis palūkanomis dalis būsto paskolų portfelyje padidėjo iki 60 procentų. Tiesa, reikia pripažinti, kad palankiausias laikas per pastaruosius metus rinktis pastovias palūkanas jau praėjo. Tačiau nekintančios palūkanos ir kartu nedidėjanti paskolos įmoka svarbi tiems, kas paskolai skiria daugiau kaip 40 proc. pajamų ir nenumato, kad šis santykis pagerės (pavyzdžiui, padidėjus pajamoms).
Asmenines aplinkybes prognozuoti vieniems lengviau, kitiems sunkiau. Vienas galime planuoti, numatyti ir joms pasiruošti (pavyzdžiui, vaikelio gimimas, keičiamas darbas ir pan.), kitų, nors ir neplanuojame, vis vien turime numatyti (pavyzdžiui, laikinas darbo netekimas ar nelaimingas atsitikimas). Ir nors išvengti jų neįmanoma, galima sumažinti nelaukiamas, tačiau tikėtinas jų pasekmes sumažėjus pajamoms. Ar tam esame pasiruošę? SEB Vilniaus banko duomenimis, šiandien apie 25 proc. klientų, turinčių ilgalaikes paskolas, turi ir gyvybės draudimo sutartis. Prieš dvejus metus tokių tebuvo apie 5 procentus. Tai rodo, kad besiskolinančiųjų noras užsitikrinti ramesnę ateitį stiprėja.
Taigi nors šiandien paskolų sumos yra išaugusios, paskolų laikotarpis pailgėjęs, tačiau didesnius įsipareigojimus prisiimantys gyventojai, vis dažniau pasirūpina ir apsidraudimo priemonėmis galimų nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių atveju. Todėl galima tikėtis, kad didžioji dalis paskolų gavėjų ir dar po trejų metų didelių finansinių problemų neturės.