Anot komisarės, 2004 metais Lietuva pirmavo, 2005 metais buvo per vidurį, o praėjusiais metais atsidūrė kone sąrašo pabaigoje. Pagal Sanglaudos fondo lėšų įsisavinimą Lietuva buvo 8 vietoje, o struktūrinių fondų – 6-oje, taigi bendrai Lietuva užima 7 vietą iš keturiolikos ją gavusių valstybių.
„Lietuva kasmet ritasi žemyn. Būtina papildomą dėmesį skirti gamtos apsaugos įsisavinimo sričiai, užimtumo skatinimo, žinių ekonomikos ir kitoms sritims, kurios liečia investicijas į žmogų ir investicijas į švietimą ir mokslą. Šios sritys atsilieka labiausiai, be abejo, tai yra nekokia žinia", – sakė D. Grybauskaitė.
Premjeras taip pat pripažino, kad paramos įsisavinimo tempai netenkina.
„Kalta yra biurokratija, kai kurios mūsų žinybos per daug apsidraudžia, nors, aišku, reikia, kad viskas būtų pasisavinama skaidriai", – po susitikimo su komisare sakė G. Kirkilas.
Jis sakė paskirsiantis koordinatorių, kuris papildomai kuruosiąs ES lėšų įsisavinimą.
„Manau, kad tendencija tikrai pagerės, nes mes įdėmiai kontroliuosime šį procesą", – tvirtino premjeras.
G. Kirkilas sakė, kad daugiausiai problemų įsisavinant ES lėšas kyla Aplinkos, Socialinės apsaugos ir darbo, Švietimo ministerijų kuruojamose sferose.
2007–2013 m. struktūrinė parama Lietuvai sudaro 23 mlrd. Lt , o visa Lietuvai skirta ES parama – apie 36 mlrd. Lt.
