Statybos kainos šiemet didėja dėl augančių statybinių medžiagų kainų ir darbo užmokesčio. Be to, įtakos turi ir milžiniška statybinių medžiagų paklausa, paskui ją pasiūla kartais nespėja, todėl gamintojai ima diktuoti savo sąlygas.
Milijardais litų skaičiuojama Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama šalies verslui statybų rinkai neleis atsipūsti mažiausiai iki 2013 metų. Alyvos į lietuviška kainų katilą šliukštelėjo ir britai –– garsi Didžiosios Britanijos konsultacijų firmos „King Sturge“ paskelbė, kad per artimiausius dešimt metų Lietuva, Latvija ir Estija bus geriausios šalys investuoti į komercinės paskirties nekilnojamąjį turtą.
Viską įvertinusios statybos bendrovės jau skelbia, kad 2007 metais statybų kainą šoktelės 10–15 procentų. Kai kurie ekspertai teigia, kad kainos augs ir dar daugiau – iki 20 procentų. Kol kas kainas prilaiko statybos bendrovių ir statybinių medžiagų tiekėjų dar pernai sudarytos ilgalaikės prekybos sutartys ir puspilniai statybininkų sandėliai. 2004 –2006 metais statybos kainos kasmet vidutiniškai augo 8 procentais.
Ne viskas pagrįsta
Viena iš sėkmingiausiai šiaurės ir vidurio Lietuvos rinkose dirbančių statybos bendrovių „Iglus“ patvirtina, kad statybos brangs.
„Kol kas verčiamės sukauptu statybos medžiagų rezervu, be to, vis dar perkame medžiagas pagal anksčiau sudarytas ilgalaikes sutartis. Tačiau netrukus atsargos išseks ir pasibaigs kontraktų su medžiagų pardavėjais galiojimo terminai, – „Verslo vartams“ prsipažino „Iglus“ pirkimų direktorius Alfonsas Grabažius. – Kai kurių statybinių medžiagų brangimą jau dabar stipriai jaučiame“.
Ypač, anot pašnekovo, nuo metų pradžios brango silikatinės plytos –10 proc., dujų silikato blokeliai –20 proc., tinko mišiniai, gipsas ir gipso gaminiai, šiltinamosios medžiagos –18 proc. Kovą ir balandį statybininkams teks gerokai brangiau pirkti betoną, kalkinius skiedinius ir gelžbetonio gaminius.
„Ar brangmetį lėmė tik augančios žaliavų ir energijos kainos – nesu tikras. Kai kurios statybinės medžiagos gaminamos ES šalyse, jose infliacija yra valdoma, todėl galima įtarti, kad kai kurie gamintojai tiesiog naudojasi statybų bumu Lietuvoje, – sako A.Grabažius. – Nuojauta dėl galimų kartelinių susitarimų ypač kyla, kai kalbama apie šiltinamąsias medžiagas ir gipskartonį“.
Kai kurių statybinių medžiagų pardavėjų šalyje nuostata vengti ilgalaikių sutarčių iš dalies lyg ir patvirtintų įtarimus, kad to jiems neleidžia daryti statybų bumą kainoms didinti pasikinkę užsienio statybinių medžiagų gamintojai.
Bendrovės „Iglus“ pirkimo direktorius mano, kad situacija statybų rinkoje klostosi taip, kad metų pabaigoje statybos kainos bus išaugusios 20 procentų. Pasak jo, ypač brangs pramonės objektų statyba.
Peržiūri kainininkus
Bendrovė „Panevėžio gelžbetonis“ 2007-uosius taip pat jau įvardija didžiausių per pastaruosius 10 metų kainų pokyčių rinkoje metais.
Šalies šiaurės regiono lyderio pozicijoje įsitvirtinusi bendrovė „Panevėžio gelžbetonis“ dėl šiltos žiemos užsitęsus statybos sezonui darbo turi dvigubai daugiau nei įprastai būdavo tokiu metu. Tiesa, rinkos poreikiai gali būti tokie dideli ne tik dėl statybos darbų apimčių Panevėžio apskrityje, bet ir dėl to, kad bendrovės stengiasi sukaupti statybinių medžiagų atsargų.
Statybininkų neatbaido nuo pirkimo ir tai, kad vos tik prasidėjus metams bendrovė produkciją vidutiniškai pabrangino 5 procentais. Gelžbetonio gaminių populiarumą lemia kainų prognozė visiems 2007 metams.
„Mes jau patvirtinome 2007 metų bendrovės biudžetą, todėl galiu drąsiai teigti, kad mūsų produkcija šiais metais dar brangs. Preliminariai kainos per metus šoktelės vidutiniškai dar 10 procentų, – „Verslo vartams“ sakė „Panevėžio gelžbetonio“ direktorius Alvydas Liulevičius. – Labiausiai šiemet brangs kalkiniai skiediniai – net 25 procentais“.
Statybos žaliavų tiekėjai ir šilumos energijos pardavėjai jau yra pranešę gamintojams apie savo ketinimus šiais metais branginti savo prekes ir paslaugas. Gamybos didės ir dėl numatyto „Panevėžio gelžbetonyje“ darbo užmokesčio augimo.
„Panevėžio gelžbetonio“ derybų su žaliavų tiekėjais metu paaiškėjo, kad cementas bendrovei bus parduotas 15 procentų, žvyras ir smėlis – 13 procentų, kalkės – 40 procentų brangiau nei pernai. Be to, dėl numatomos infliacijos bendrovė rengiasi 10 procentų didinti darbo užmokesčio fondą. Vis dėlto metų pradžioje sudaryti bendrovės gamybos ir prekybos planai gali dar kartą keistis, tačiau jeigu taip ir atsitiktų – laimėtų ne pirkėjai.
„Mūsų kainodarai didžiulę įtaką turi ir dyzelinas, nes žaliavos yra už kelių dešimčių ar net šimto kilometrų ir jas tenka atsivežti. Daugeliui konkurentų lengviau –– jie smėlį ir žvyrą turi pašonėje, – tvirtina „Panevėžio gelžbetonio“ direktorius. – Kuro kainoms pradėjus kopti į viršų, tektų dar kartą koreguoti produkcijos kainas“.
Paklausa neregėta
„2007 metų gelžbetonio gaminių kainų pokytis bus pats didžiausias per pastaruosius 10 metų, –mano A.Liulevičius. – Nieko nuostabaus – statybinių medžiagų paklausa milžiniška: Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama pagreitino pramonės modernizavimo, miestų infrastruktūros atnaujinimo ir kitus procesus“.
2004-2006 metais tiesioginė ir netiesioginė ES struktūrinių fondų parama Lietuvos verslui siekė 1,2 milijardo litų. Vien tik Panevėžio apskrityje pernai statybose buvo sunaudota apie 70 tūkstančių kubinių metrų betono.
Auganti gaminių paklausa ir ES struktūrinių fondų parama 2007-2013 metais verčia bendrovę „Panevėžio gelžbetonis“ planuoti dideles investicijas kitam įmonės modernizavimo etapui. „Gamybos modernizavimas prasidės 2008-aisiais ir tikimės, kad iki metų pabaigos užbaigtas, – vylėsi A.Liulevičius. – Dabartiniai gamybos pajėgumai beveik išnaudojami visu 100 procentų“.
