Beje, galima pastebėti gana įdomų dėsningumą - labai dažnai net ir pasišaipantys iš prietaringųjų patys tampa prietaringais, kai... atsisėda prie automobilio vairo.

Klasika. Juodi katinai

Tikra klasika tarp visų vairuotojų prietarų - per kelią perbėgusios juodos katės baimė. Teko matyti ne vieną situaciją, kai vairuotojas, pamatęs prieš mašiną skersai kelio bėgantį gyvūnėlį, apsisukdavo ir savo kelionės tikslo link patraukdavo aplinkiniais keliais. Tiesa, kai kurie vairuotojai tokią pagarbią baimę pagrindžia vos ne fatališkais sutapimais.

Vilnietis Albertas S. mums pasakojo, kad niekuomet nepasižymėjo perdėtu prietaringumu. Šių metų balandį jis tiesiog pastebėjo, kad kurį laiką itin sekasi atsidurti juodų katinų kelyje - visą savaitę prieš Alberto mašiną kaip išprotėję lakstė juodi katinai. Ir ką jūs manote, po kelių dienų Alberto VW Passat paslydo ant gana nekalto posūkio (vėliau išaiškėjo, kad iš pravažiuojančio savivarčio čia buvo išbyrėję nemažai žvyro) ir tris kartus vertėsi. Automobilio vairuotojas atsipirko tik išgąsčiu, tačiau jo mašina remontuoti jau nebuvo tinkama. Tokių pasakojimų apie susitikimų su juodais katinais ir avarijų sutapimus teko girdėti ne vieną ir ne du. Ir kaipgi tuomet netikėti prietarais?

Grynai automobiliniai

Juodi katinai - tai tik klasikinių prietarų automobilinė evoliucija. Tačiau yra jau automobilių eroje gimusių prietarų. Pvz., teko girdėti sakant: “jei į stiklą pataikė akmuo ir jei nesi užsisegęs, tai būtinai užsisek saugos diržą. Taip išvengsi būsimos avarijos”. Dar vienas keistas prietaras nerekomenduoja švilpauti mašinoje. Sako, kad švilpaujančius dažniau nei kitus baudžia kelių policijos pareigūnai.

Laimingos ir nelaimingos mašinos

Apie “laimingas” ir “nelaimingas” mašinas turbūt jau girdėjo visi važinėjantys. Sakoma, kad jei į savo automobilį įdėsite detalę iš su tragiškomis pasėkmėmis daužtos, t.y. nelaimingos mašinos, tokia detalė nelaimės ženklu paženklins ir jūsų automobilį. Tuomet paskutinis tokio automobilio sustojimas iškart tampa aiškus - pakelės griovys, nušviestas specialiųjų tarnybų automobilių švyturėlių mirkčiojimo.

Jei pabandytume į šį prietarą pažvelgti su šypsena, turbūt sugebėtume paaiškinti net didelį avaringumą Lietuvos keliuose - juk daugelyje pagyvenusių automobilių mes naudojame pigesnes senas detales, išimtas būtent iš sudaužytų mašinų. Štai taip, pasirodo koks nors senas generatorius taip ir taikosi nukreipti jūsų mašiną į pakelės stulpą.

Moterys

Taksistai ir feministės, panašu, niekuomet nesusidraugaus. Bent jau dėl taksistų prietarų. Mielos ponios, ar teko kuriai nors iš jūsų ryte, stabdant taksi, pasipiktinti, kai tuščias automobilis ramiausiai pravažiavo pro gailiai lietuje iškeltą rankelę. Jei taip, žinokite, kad taksistui tą rytą jūs buvote pirmas potencialus klientas. Mūsų šnekinti sostinės taksistai minėjo, kad, jei ryte į automobilį pirma atsisės moteris, normalaus uždarbio tą dieną tikrai nebus. Beje, tai kosmopolitinis prietaras - moteriškių rytais vienodai vengia Vilniaus, Maskvos, Varšuvos ar Berlyno taksistai.

Feministės gali ne be pagrindo piktintis, tačiau kai kalba sukasi apie pinigus, žmonės prietarais tiki labiau, nei lyčių lygių galimybių įstatymais. Todėl dabartinė galimybė taksi automobilius išsikviesti telefonu yra puiki proga užbėgti šiems prietarams už akių.

Įžeidūs sunkiasvoriai

O štai tolimųjų reisų vairuotojai prieš moteris nieko prieš neturi. Pasak jų, daug didesnę nelaimę gali prišaukti nepagarbus elgesys su savo mašina. Skersai išilgai Europos greitkelius vagojantys vyrai jokiu būdu... nesišlapina ant savo sunkvežimio. Baisiausias įžeidimas sunkiasvoriui - nusišlapinti ant priekinių jo ratų. Tokio pažeminimo neiškentęs sunkvežimis būtinai atkeršys savo akiplėšai šeimininkui pačiu atsakingiausiu momentu.

Vairuotojas Valdas R. papasakojo panašią istoriją. Pasak jo, pramoniniame Berlyno priemiestyje prispirtas tokio gamtinio reikalo, nuo smalsių akių jis pasislėpė už savo Volvo kabinos, kaip tik prie priekinio rato. Tą pačią dieną, tik išvažiavus į greitkelį, sprogo priekinė vilkiko padanga. Nuo didelės nelaimės išgelbėjo tik tai, kad greitis buvo dar nedidelis, o ir gudri šiuolaikinio vilkiko elektronika padėjo išlaikyti autotraukinį kelyje... Beveik mistika...

Tikėti ar ne automobiliniais prietarais - kiekvieno skęstančio, t.y. vairuojančio, asmeninis reikalas. Visgi, žmogaus sąmonės vingius perprasti gerokai sunkiau, nei kokio nors geležies gabalo su varikliu ir ratais sandarą. Todėl manome, kad čia išvardinome tik mažąją visų automobilinių prietarų dalį.

Beje, kokiais automobiliniais prietarais tikite jūs?

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją