Teisę vadintis senoviniais automobiliais teoriškai gauna visi keturračiai, nuo kurių gimimo dienos prabėga daugiau nei 30 metų. Istorinių transporto priemonių mylėtojų restauravimo dirbtuvėse ir garažuose plušama prie gerokai vyresnių automobilių ir motociklų, kuriuos specialistai vadina tikrų tikriausiais technikos istorijos paminklais.
„Mūsų asociacijos ir keleto kitų tuos pačius tikslus puoselėjančių klubų tikslas – suburti, suvienyti senovinių transporto priemonių savininkus, mylėtojus ir kitus joms neabejingus žmones, rūpintis senovinės technikos restauravimu, tvarkymu ir išsaugojimu, kad ji netaptų beverčiu metalo laužu. Populiarinti istorines transporto priemones organizuojame įvairius renginius, leidžiame specialius leidinius, palaikome ryšius su bendraminčiais užsienio šalyse, keičiamės informacija, patirtimi, rengiame konferencijas, seminarus, nes dažnai nemažai senovinės technikos mylėtojų vien dėl žinių trūkumo netinkamai rūpinasi šio istorinio paveldo išsaugojimu.
Visa tai atliekama antikvarinę techniką puoselėjančių visuomeninių organizacijų narių lėšomis“, – sakoma „Retromobile“ laiške, adresuotame Lietuvos premjerui, Susisiekimo ir Kultūros ministerijų bei Kultūros paveldo departamento vadovams.
Asociacijos vadovai teigė, kad bene vienintelis atpildas, kurį jie gauna – moralinis pasitenkinimas ir geri atsiliepimai apie antikvarinės technikos paradus ir parodas, sulaukiančias didžiulio žmonių susidomėjimo ir Lietuvos bei užsienio žiniasklaidos dėmesio.
„Tokie renginiai tampa stimulu įvairaus amžiaus žmonėms pradėti domėtis senovine technika, o su ja – ir valstybės istorija. Istorijos pažinimas ugdo meilę tėvynei, o susidomėjimas technikos istorija, jos restauravimu didina jaunų žmonių užimtumą. Visuomenė skatinama ne barbariškai naikinti, o puoselėti senovinę techniką, saugoti istorinį paveldą“, – tvirtina laiško autoriai.
Požiūriai skiriasi
Pasak vieno „Retromobile“ asociacijos lyderių Ramūno Kardelio, bendraudami su senovinių automobilių mylėtojais užsienyje, jie jau senokai įsitikino, kad mūsų valstybės ir valdžios požiūris į technikos paveldą dažnai gana smarkiai skiriasi nuo įprasto Europos Sąjungoje.
„Tenka tik apgailestauti, kad Lietuvoje vis dar nėra teisės aktų, reglamentuojančių antikvarinių transporto priemonių registravimą, apskaitos vykdymą, draudimo, techninės apžiūros ypatumus ir kt. Paradoksalu, tačiau joms taikomi tie patys reikalavimai, kaip ir kasdien naudojamoms transporto priemonėms: draudimas, techninė būklė, techninė apžiūra kartą per dvejus metus ir pan.
Asmuo, įsigijęs restauruotiną nevažiuojančią transporto priemonę, yra priverstas registracijos metu ją apdrausti, nors realiai ji išvažiuos į gatvę po daugelio mėnesių ar net metų. Reikalaujama nepagrįstai didelių draudimo įmokų už transporto priemonę, kuri nėra eksploatuojama. O juk senovinių transporto priemonių savininkai savo egzempliorius prižiūri ypač kruopščiai, laikydami juos greičiau istorine relikvija nei transporto priemone.
Tokie ir panašūs reikalavimai neskatina siekti išsaugoti senovinės technikos, net jei tai vienintelis, unikalus egzempliorius. Kasdienio poreikio transporto priemonei keliami reikalavimai negali būti taikomi transporto priemonei, kuri iš garažo išvažiuoja vieną ar du kartus per metus – dalyvauti senovinės technikos parade, ir tai neretai lydima policijos eskorto“, – dėstė R.Kardelis.
Jo teigimu, ypač didelį susirūpinimą istorinių automobilių savininkams kelia Susisiekimo ministerijoje pradėtas svarstyti įsakymo „Dėl kelių transporto priemonių valstybinės techninės apžiūros atlikimo taisyklių“ pakeitimo projektas. Pagal jį numatyta, jog senesnėms nei 10 metų transporto priemonėms techninę apžiūrą bus privaloma atlikti kasmet. Teisės akto projektas nustatyta tvarka nėra paskelbtas, visuomenė su juo nėra supažindinta, todėl suinteresuotos visuomeninės organizacijos negali teikti šių taisyklių pakeitimų ar papildymų.
„Jaučiame pareigą pareikšti savo poziciją šiuo klausimu, nes tai tiesiogiai susiję su mūsų veikla ir puoselėjamais tikslais. Esame priversti konstatuoti, jog reikalavimas istoriniams, kultūrinę reikšmę turintiems automobiliams ir motociklams techninę apžiūrą atlikti kasmet yra nelogiškas.
Didžioji dalis tokios technikos yra tvarkinga, nuolat prižiūrima, ji viso labo dalyvauja paraduose, ekspozicijose. Eksploatuojami senoviniai automobiliai tik sausuoju metų laikotarpiu – nuo vėlyvo pavasario iki ankstyvo rudens. Per šį sezoną labai retai kada įveikiama daugiau nei 1000 km.
Savaime suprantama, jog ir senovinei technikai turi būti keliami tam tikri reikalavimai, tačiau turi būti atsižvelgiama į realią jos paskirtį. Be jokios abejonės, turi būti atliekama ir šios technikos techninė apžiūra, tačiau ar kasmet?“ – retoriškai klausė R.Kardelis.
Asociacijos „Retromobile“ nariai mano, kad techninę apžiūrą pakaktų atlikti tik vieną kartą – baigus istorinį automobilį restauruoti.
Mokesčių vėzdas
Antikvarinių automobilių puoselėtojams didelį nerimą kelia prieš keletą savaičių Vyriausybės posėdyje premjero Gedimino Kirkilo pareikšta nuomonė dėl transporto priemonių savininkų apmokestinimo, įvedant didesnį mokestį senosioms.
„Susidarė įspūdis, kad tarp senų ir istorinių transporto priemonių dedamas lygybės ženklas. Nesigilindami į tai, kad Vyriausybė „užmiršo“, jog šį mokestį gyventojai jau seniai moka, pirkdami degalus, esame priversti konstatuoti, kad jo įvedimas būtų dar vienas įrodymas, jog technikos paveldas Lietuvoje, kitaip nei kitose išsivysčiusiose šalyse, valstybiniu lygmeniu ne puoselėjamas, o priešingai – kryptingai naikinamas.
Juk kai kurie asociacijos nariai yra restauravę ir naujam gyvenimui prikėlę net po keliolika senovinių automobilių, įkūrę nedidelius muziejus. Papildomi mokesčiai jiems būtų tikras antausis“, – sakė R.Kardelis.
Pašnekovas patikino, kad senovinę techniką puoselėjančios visuomeninės organizacijos yra pasirengusios pradėti aktyvias diskusijas ir dalyvauti darbo grupėse šiems aktualiems klausimams spręsti.
„Kaip suinteresuoti visuomenės atstovai esame pasiruošę dalyvauti tobulinant minėtąjį teisės aktą ir rengiant naujus, reglamentuojančius istorinio technikos paveldo išsaugojimo klausimus.
Siūlome suvienyti valstybės ir visuomenės pastangas sprendžiant šiuos opius klausimus ir valstybės institucijų lygmeniu įteisinti istorinės transporto priemonės sąvoką ir priskyrimo šiai kategorijai metodiką. Tai padarius, būtų galima keisti valstybės požiūrį į istorinę techniką kaip reikšmingą istorinio paveldo dalį, atitinkamai pertvarkant įvairius teisės aktus ar rengiant naujus“, – teigiama laiške valdžios institucijoms.
Beje, „Retromobile“ asociacijos nariai tikino, kad jie nesiekia draudimo ar kitų su senovinės technikos išlaikymu susijusių sąnaudų perkelti ant valstybės pečių.
„Mes viso labo norime, kad valstybė prisidėtų prie technikos paveldo išsaugojimo ir įstatymiškai gintų Lietuvoje esančius senovinius automobilius. Kol kas nieko panašaus nėra, o šalių kaimynių kolekcionieriai tuo sėkmingai naudojasi. Tarkim Šiaurės Lietuvos rajonuose kone visus antikvarinius automobilius supirko latviai. Jei mūsų šalyje būtų sukurtas senovinių automobilių registras, kaip yra Lenkijoje, apsaugoti technikos paminklus būtų kur kas lengviau“, – samprotavo R.Kardelis.
