Maskva atsakė „taip“. Tačiau rinkos nėra tuo taip tikros.
Kol Rusijos prezidentas V. Putinas prieš 10 mėnesių džiūgavo per Sočio žiemos olimpines žaidynes, patarėjai jį patikino, kad Rusija yra pakankamai turtinga, kad atlaikytų finansinę atatranką nuo galimo įsiveržimo į Ukrainą, teigė du pareigūnai, dalyvavę šiuose pokalbiuose.
Dabar tokia išvada atrodo kaip pražūtingas apsiskaičiavimas. Rusija nuvarė palūkanų normas iki baudžiančio lygio ir išleido mažiausiai 87 mlrd. dolerių (234,9 mlrd. Lt), arba 17 proc. savo užsienio valiutos rezervų, kad apsaugotų rublį nuo kritimo spirale žemyn. Tačiau šios priemonės iki šiol buvo neveiksmingos, rašo bloomberg.com.
Nepaisant patikinimų Sočyje, V. Putinui dabar gresia ekonominė krizė, kuri gali būti pati rimčiausia nuo 1998 metų, kai Rusijos devalvacija ir bankrotai aidu nusirito per visą pasaulį. Jungtinių Valstijų ir Europos sankcijos bei smunkančios naftos kainos tirpdo šalies rezervus, kurie padrąsino V. Putiną nepaisyti tarptautinio pasipiktinimo ir aneksuoti Krymą.
Rusijos užsienio valiutos rezervų istorija atspindi V. Putino valdžios trajektoriją, nuo 10-ojo dešimtmečio pabaigos kracho iki nafta persunktų turtų šio amžiaus pirmajame dešimtmetyje ir iki naujos baimės, kuri tvyro šiomis dienomis.
V. Putino pasididžiavimas
Trys vyriausybės pareigūnai minėtas vasario diskusijas pavadino kritinėmis V. Putino sprendimams Ukrainos atžvilgiu. Virtinė pokalbių vyko dar prieš tai, kai Rusija padėjo tuometiniam Ukrainos prezidentui ir V. Putino sąjungininkui Viktorui Janukovyčiui pabėgti nuo aršių protestų.
62 metų V. Putinas buvo patikintas, kad Rusija turi pakankamai rezervų užsienio valiuta, kad galėtų aneksuoti Krymą ir atlaikyti galimas sankcijas. Prezidentas galėjo nesiimti veiksmų, jeigu Rusija gerais laikais nebūtų pasiruošusi finansinės pagalvės, sakė trys pareigūnai, dėl jautrios temos nenorėję atskleisti savo pavardžių.
V. Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas ką nors komentuoti atsisakė.
„Nekontroliuojamas šokas“
Centrinis bankas neturėtų „neapgalvotai deginti“ savo rezervų, per savo kasmetinę spaudos konferenciją sakė V. Putinas. „Ačiū Dievui, jie per šiuos metus netgi padidėjo“, - pareiškė jis.
Gruodžio 12 dienos duomenimis, Rusija savo rezerve turėjo 415 mlrd. dolerių (1,120 trln. Lt). Maždaug 169 mlrd. dolerių (46 mlrd. Lt) yra paskirstyti per du specializuotus fondus. Tačiau rubliui smunkant, šios lėšos senka kur kas greičiau, negu buvo tikimasi. Tarp paprastų Rusijos gyventojų jau pradėjo sklisti panika.
„Mums gresia nekontroliuojamas šokas, kuris pakirs pasitikėjimą visu V. Putino ekonomikos modeliu, – sakė Gaidaro ekonominės politikos instituto analitikas Kirilas Rogovas, Maskvoje konsultavęs Rusijos vyriausybę. – Vien tik rezervų nepakanka“.
Politikai neturi lengvų atsakymų. Centrinis bankas praėjusį antradienį netikėtai padidino savo esminę palūkanų normą iki 17 proc. ir gali dar labiau padidinti kainas, toliau apsunkindamas augimą.
Rusija, norėdama stabilizuoti kursą, taip pat gali naudoti savo užsienio valiutą, pirkdama rublius atviroje rinkoje. Rusijos bankas veikiausiai išleis dar 70 mlrd. dolerių (189 mlrd. Lt), kad apsaugotų rublį, kurio vertė dolerio atžvilgiu per šiuos metus smuko beveik perpus, prognozuoja šeši ekonomistai, į kuriuos kreipėsi „Bloomberg“.
„Politinė galia“
Tačiau naudojantis rezervais, V. Putinui gali būti sudėtinga sušvelninti gresiančią recesiją. Pavojus gali iškilti ir Rusijos kredito reitingui.
„V. Putinui per 14 metų kaupti rezervai prilygo politinei galiai“, - per vieną interviu Maskvoje sakė Aleksejus Kudrinas, nuo 2000 iki 2011 metų tvarkęs šalies finansus.
Kai 1999 metais V. Putinas įžengė į Kremlių, Rusija buvo beveik žlugusi. Jis turėjo mažiau kaip 13 mlrd. dolerių ir 133 mlrd. dolerių skolų užsieniui, daugiausia susikaupusių per Sovietų Sąjungos laikmetį.
Per kitus aštuonerius metus išaugusios naftos kainos nulėmė, kad vidutinis metinis augimas padidėjo iki 7 proc. Jos padėjo pripildyti valstybės iždą ir paskatino reitingų bendroves padidinti savo vertinimus.
Rusijos pasitikėjimas
Tai suteikė drąsos ir pačiam V. Putinui. 2007 metais, kai Rusijos rezervai perkopė 300 mlrd. dolerių ribą, V. Putinas pradėjo atvirai kritikuoti Jungtines Valstijas. 2008 metais, kai pinigų sankaupos pasiekė rekordinius 598 mlrd. dolerių, Rusija pradėjo kariauti su Gruzija. 2009 metais dėl pasaulinės finansų krizės lėšos užsienio valiuta aptirpo iki 376 mlrd. dolerių.
V. Putinas rezervus regi kaip Rusijos stiprybės įgaliojimą ir pagal juos koreguoja užsienio politiką, sakė Tony Brentonas, nuo 2004 iki 2008 metų ėjęs Didžiosios Britanijos ambasadoriaus Rusijoje pareigas. Pavyzdžiui, Rusija būtų griežčiau reagavusi į 1999 metų NATO surengtą bombardavimą prieš jos sąjungininkę Serbiją, jei tuo metu nebūtų taip priklausiusi nuo Vakarų paramos, pažymėjo T. Brentonas.
„Dalis tarptautinio Rusijos pasitikėjimo savimi neabejotinai priklauso nuo rezervų“, - sakė T. Brentonas, šiuo metu konsultuojantis Rusijoje verslą turinčias įmones.
Gilėjant naujausiai rublio krizei, kai kurie Rusijos įstatymų leidėjai paragino V. Putiną įvesti kapitalo kontrolę, tačiau tokiam žingsniui viešai nepritaria tiek prezidentas, tiek Centrinis bankas. Finansų ministerija savo ruožtu ragina eksportuotojus didesnę dalį pajamų konvertuoti į rublius ir taip paremti nacionalinę valiutą.
„Šventas skaičius“
Jeigu sankcijos bus taikomos toliau, Rusija gali prarasti investicijoms tinkamą kredito reitingą, įspėjo „Deutsche Bank AG“. Toks įvykių posūkis taptu asmeniniu V. Putino nemalonumu, kaip ir tolesnis rezervų tirpimas, sakė buvęs Kremliaus patarėjas Glebas Pavlovskis.
„Rezervų lygis V. Putinui yra šventas skaičius“, - teigė G. Pavlovskis.
Sumažinus reitingą žemiau investicinio reitingo, kai kurie fondai būtų priversti parduoti turimus Rusijos vyriausybės įsiskolinimus. Tai į nuokalnę galėtų pastūmėti ir tokias stambias bendroves kaip „Gazprom“ bei „Lukoil“, o tai dar labiau padidintų spaudimą rinkai. Reitingų agentūra „Standard & Poor’s“ Rusiją šiuo metu vertina vienu lygiu aukščiau už spekuliacinį reitingą, o „Moody’s Investors Service“ ir „Fitch Ratings“ – dviem pakopomis aukščiau už spekuliacinį reitingą.
Pinigų spausdinimas
„Bloomberg“ surinktais duomenimis, Rusijos bendrovės turi apie 50 mlrd. dolerių (135 mlrd. Lt) siekiančių obligacijų ne rubliais ir paskolų, kurias reikia grąžinti iki 2015 metų pabaigos.
Vienas variantas būtų konvertuoti į rublius dalį iš 80 mlrd. dolerių (216 mlrd. Lt), saugomų Gerovės fonde, kuris buvo sukurtas pensijų sistemai apsaugoti, ir suteikti įmonėms skubias paskolas.
Finansų ministerija jau pareiškė pasinaudosianti kitu suvereniu fondu – 89 mlrd. dolerių (240 mlrd. Lt) turinčiu Rezervo fondu, kad padengtų bent pusę kitais metais planuojamo 1 trln. rublių biudžeto deficito.
Tačiau panaudojus šiuos pinigus vienai problemai išspręsti, kiltų kitos problemos.
Vienintelis būdas skolinti šiuo būdu yra Finansų ministerijai parduoti užsienio valiutą Centriniam bankui, kuris tuomet turėtų atspausdinti rublius, padidindamas pinigų kiekį, teigė „Citigroup Inc.“ ekonomistė Jekaterina Vlasova. Infliacija, šiuo metu siekianti 9 proc., veikiausiai paspartėtų, sakė ji.
Pareigūnai pripažįsta, kad rezervų naudojimas gali sukelti dar didesnį pavojų šalies santykiams su investuotojais.
„Gerovės fondų naudojimas kelia rimtą grėsmę Rusijos kredito reitingui, - Maskvoje sakė Finansų ministerijos skolų departamento vadovas Konstantinas Vyškovskis. – Mes tai suprantame“.
Tačiau mažai kas Maskvoje mano, kad V. Putinas puls į paniką.
„V. Putiną domina tik vienas dalykas: ar yra pinigų? – sakė buvęs Centrinio banko pirmininko pavaduotojas Sergejus Aleksašenka. – „Taip, yra. Taigi viso gero!“.