Maskvos invazijos į Ukrainą išgąsdintos Suomija ir Švedija atsisakė karinio neprisijungimo politikos, kurios laikėsi daugelį dešimtmečių, ir pernai gegužę pateikė prašymą įstoti į Šiaurės Atlanto sutarties organizaciją. Helsinkis, susidūręs su mažiau diplomatinių kliūčių nei Stokholmas, regis, nusiteikęs pajudėti į priekį dar prieš Suomijoje balandį numatytus visuotinius rinkimus. Šalies visuomenė taip pat remia narystę transatlantiniame kariniame Aljanse.
Abiejų šalių narystei NATO pritarė visos, išskyrus dvi, iš 30-ies NATO narių. Kol kas narystės procesą stabdo tik Vengrija ir ypač Turkija.
Suomijos parlamentarai siekia dar iki balandžio 2 d. numatytų rinkimų priimti įstatymą, kad Suomija sutinka su NATO sutarties sąlygomis. Antradienį Suomijos parlamente rengiami debatai dėl šio įstatymo projekto sutampa su NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo vizitu. Jis susitiks su ministre pirmininke Sanna Marin ir prezidentu Sauli Niinisto.
Balsavimas turėtų įvykti iki trečiadienio, o priėmus įstatymą Suomija galės veikti greitai, net jei ratifikacija įvyktų dar nesudarius naujos vyriausybės. Tikimasi, kad teisės aktas bus priimtas be didesnio pasipriešinimo, nes pirminiam narystės siūlymui gegužę pritarė 188 iš 200 parlamento narių.
Iki šiol Helsinkis pabrėžė, kad nori prisijungti prie Aljanso kartu su Švedija, tačiau kai kas įstatymo priėmimą interpretuoja kaip ženklą, jog Suomija pasirengusi judėti į priekį viena.
Turkija blokuoja šalių paraiškas kaltindama Švediją, kad ji suteikia saugų prieglobstį asmenims, kuriuos Ankara laiko „teroristais“, tai ypač pasakytina apie Kurdistano darbininkų partijos narius. Tačiau Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu pirmadienį pareiškė, kad Suomijos narystę Turkija vertina palankiai. „Galime atskirti Švedijos ir Suomijos narystės procesą“, – sakė jis.
Švedija neprieštarauja Suomijos pozicijai, tačiau ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas sakė, kad jei Suomija viena įstos į NATO, tai gali „komplikuoti“ glaudų Šiaurės šalių karinį bendradarbiavimą, nes Švedija liks be NATO apsaugos.
Dauguma suomių nori, kad šalis eitų į priekį ir įstotų į NATO, net jei Švedijos narystė vėluos, rodo anksčiau vasarį atlikta apklausa. Pirmadienį M. Cavusoglu taip pat paskelbė, kad derybos tarp trijų šalių bus atnaujintos kovo 9 dieną.
Vengrija žada surengti balsavimą dėl Šiaurės šalių paraiškų veikiausiai kovo mėnesį.