Anot Rusijos diplomatijos vadovo, tokie Vašingtono reikalavimai – nepriimtini.

„Jau kalba ne tik apie tai, kad turime atitraukti dalinius nuo sienos su Ukraina, kaip kad jie įvardija, bet ir apie tai, kad tuos karius reikia grąžinti į kareivines, Sherman būtent taip ir sakė, viešai, per spaudos konferenciją. Nemanau, kad reikia aiškinti, jog tokie reikalavimai absoliučiai nepriimtini, mes tikrai neketiname jų svarstyti“, – pareiškė S. Lavrovas.

Maža to, anot diplomato, grasinimai, kad Jungtinės Valstijos Rusijai pritaikys sankcijų, yra absurdiški.

„Man atrodo, kad tai savaime suprantama kiekvienam. Būtent tokio pobūdžio absurdiškų sprendimų Kongresas priėmė ne kartą, nieko neišskiriu“, – pareiškė S. Lavrovas.

Grasina dislokuoti karius Kuboje ir Venesueloje

Rusija neatmeta galimybės dislokuoti savo karius Kuboje ir Venesueloje, jei žlugs pokalbiai dėl Maskvos reikalaujamų saugumo garantijų.

„Nenorėčiau nieko nei patvirtinti, nei atmesti“, – sakė Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas, stotyje RTVi atsakydamas į atitinkamą klausimą. „Viskas priklauso nuo amerikiečių kolegų veiksmų“, – pridūrė jis.

Rusija tikina, kad JAV karinis buvimas Europoje kelia grėsmę jos saugumui. Neseniai jau prezidentas Vladimiras Putinas iškėlė klausimą, kaip Vašingtonas reaguotų, jei rusų kariai būtų dislokuoti netoli JAV sienos.

Trečiadienį 30 NATO valstybių ir Rusijos atstovai pirmą kartą per pustrečių metų susitiko pokalbių – apie Ukrainos konfliktą ir saugumo garantijas. Ketvirtadienį vyko pokalbiai ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) formate. Pirmadienį Rusijos ir JAV atstovai kalbėjosi Ženevoje.

Maskva buvo nusivylusi derybomis. S. Riabkovas, anot agentūros „Interfax“, sakė, kad kol kas naujų pokalbių su JAV nebus.

Užsienio reikalų ministras S. Lavrovas kalbėjo apie „rimtą konfrontaciją pasaulio scenoje“ ir kaltino Vakarus „arogantiška“ laikysena.

Kiti Rusijos žingsniai esą priklausys nuo Vakarų reakcijos į Maskvos pasiūlymus. „Mes jos palauksime. Ir tada spręsime dėl tolesnių savo žingsnių“, – teigė S. Lavrovas.

Kiek anksčiau ketvirtadienį Kremlius pareiškė, kad bet kokios JAV sankcijos asmeniškai Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui būtų ribos peržengimas ir galėtų „nutraukti ryšius“.

JAV senatoriai iš prezidento Joe Bideno Demokratų partijos trečiadienį pagrasino didelėmis pasekmėmis, jei Rusija įsiveržtų į Ukrainą, įskaitant sankcijas prezidentui Vladimirui Putinui ir rusų bankams, taip pat 500 mln. dolerių (439,75 mln. eurų) vertės papildomą karinę pagalbą Kijevui.

„Sankcijomis valstybės vadovui peržengiama riba, tai galima palyginti su ryšių nutrūkimu“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Šią savaitę JAV ir jų sąjungininkės NATO surengė derybas su Rusija siekdamos mažinti įtampą dėl Ukrainos. Prie šios savo kaimynės sienų Rusija yra sutelkusi dešimtis tūkstančių karių.

Po dviejų derybų raundų – pirmadienio susitikimo Ženevoje ir trečiadienio pokalbio Briuselyje – jokių proveržio ženklų nematyti.

D. Peskovas ketvirtadienį sakė, kad Kremlius „itin neigiamai“ vertina JAV sankcijų projektą, ypač dar vykstant „nesėkmingoms“ deryboms.

Pasak jo, diskusija apie sankcijas nepadeda sudaryti „konstruktyvios atmosferos“.

Trečias derybų raundas ketvirtadienį surengtas Vienoje – vyksta didžiausios pasaulyje saugumo grupės, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO), susitikimas. Didelio proveržio šiose derybose taip pat nesitikima.

Pasak D. Peskovo, Rusijai „netrūksta politinės valios“ tęsti susitikimus, bet jai reikia matyti konkrečius rezultatus.

Kremliaus atstovas pridūrė, jog Maskva tikisi artimiausiomis dienomis sulaukti „konkrečių“ rašytinių atsakymų į savo saugumo reikalavimus.

Derybos, kuriose ant kortos pastatyta labai daug, vyksta baiminantis Rusijos invazijos į provakarietišką Ukrainą. Maskva pareikalavo iš Vašingtono ir jo sąjungininkių NATO didelių nuolaidų, o Vakarai savo ruožtu grasina Ukrainos užpuolimo atveju paskelbti skaudžių sankcijų.

Rusija sako nematanti prasmės artimiausiu metu rengti naujo derybų su Vakarais rato

Rusija nemato prasmės artimiausiomis dienomis rengti naujo saugumo derybų su Vakarais rato, nes šios savaitės diskusijose nepadaryta didelės pažangos, ketvirtadienį pareiškė rusų aukšto rango diplomatas.

„Nematau priežasčių artimiausiomis dienomis susėsti, vėl susirinkti ir pradėti tas pačias diskusijas“, – interviu rusų kalba transliuojančiam kanalui RTVI sakė Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas.

Jis apkaltino Vakarų kolegas neturint jokio „lankstumo“ vesti derybas „rimtomis temomis“.

Jungtinės Valstijos ir jų NATO sąjungininkės šią savaitę surengė derybas su Rusija, siekdamos sumažinti įtampą dėl Ukrainos, kurios pasienyje sutelkti dešimtys tūkstančių Rusijos karių.

Po dviejų derybų raundų – pirmadienio susitikimo Ženevoje ir trečiadienio pokalbio Briuselyje – jokių proveržio ženklų nematyti.

Trečias derybų raundas ketvirtadienį surengtas Vienoje – vyksta didžiausios pasaulyje saugumo grupės, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO), susitikimas. Didelio proveržio šiose derybose taip pat nesitikima.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino vyriausybė praeitą mėnesį Vakarams pateikė virtinę reikalavimų – be kita ko, nepriimti naujų narių, tokių kaip Ukraina ar Sakartvelas, taip pat apriboti pajėgų dislokavimą buvusių sovietinio bloko šalių, įstojusių į NATO po Šaltojo karo, teritorijoje.

Tuo metu Vakarai gina NATO „atvirų durų politiką“ potencialių būsimų narių atžvilgiu, nors Maskva reikalauja tvirtų garantijų, kad Aljansas toliau nesiplės jos teritorijos link.

„Siūlome nagrinėti tekstą papunkčiui“, kad būtume pasirengę pasirašyti teisiškai įpareigojančius susitarimus, sakė S. Riabkovas.

„Šiandien tai neįmanoma, nes dėl pagrindinių šių tekstų elementų JAV ir jų sąjungininkės iš tikrųjų mums sako „ne“, – tvirtino jis.

S. Riabkovas, kuris pirmadienį vadovavo Rusijos delegacijai derybose su JAV pareigūnais Ženevoje, sakė, kad sunku pasitikėti NATO šalimis.

Itin svarbios derybos vyksta baiminantis, kad Rusija gali įsiveržti į savo provakarietišką kaimynę Ukrainą.

JAV senatoriai iš prezidento Joe Bideno Demokratų partijos trečiadienį pagrasino didelėmis pasekmėmis, jei Rusija įsiveržtų į Ukrainą, įskaitant sankcijas prezidentui V. Putinui ir rusų bankams, taip pat 500 mln. dolerių (439,75 mln. eurų) vertės papildomą karinę pagalbą Kijevui.

S. Riabkovas sakė, kad Rusija prisitaikė prie sankcijų, pirmą kartą įvestų 2014 metais dėl Maskvos įvykdytos Krymo aneksijos ir karo Rytų Ukrainoje kurstymo, ir dėl spaudimo nepalūš.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (237)