Apie Maskvos tarybos žiniasklaidos ir reklamos departamento skelbimą anksčiau informavo rusų portalas RBK, remdamasis faksogramos, kurią gavo lauko reklamų platintojai, kopija.

Dokumente apie A. Navalno komandos iniciatyvą neužsimenama nė žodeliu. Draudimas, teigia RBK, kaip galima spręsti iš teksto, susijęs su „kibernetinių atakų ir įsilaužimų į informacines sistemas ir svetaines padažnėjimu“.

A. Navalno komanda gruodžio 7 dieną pranešė Rusijos miestuose išplatinusi lauko reklamas, agituojančias neberinkti šalies prezidentu Vladimiro Putino. Lauko reklamose buvo parašyta „Rusija, su Naujaisiais metais“ ir pateiktas QR kodas, vedantis į kampanijos „Rusija be Putino“ svetainę internete.

Portalas „Meduza“, remdamasis lauko reklamos operatoriaus atstovo žodžiais, rašo, kad iki tol, kol minimi plakatai pasirodė miesto gatvėse, šis QR kodas vedė į visos Rusijos kūrybinio konkurso „Rusija naujais metais“ svetainę.

Sprendžiant iš opozicionierių darytų vaizdo įrašų, tokios lauko reklamos pasirodė tokiuose miestuose kaip Maskva, Sankt Peterburgas ir Novosibirskas. Vos tik pasirodė informacijos, kad tai agitacija prieš V. Putiną, reklamos pradėtos demontuoti.

Pasirodžius plakatams, A. Navalno komanda paragino Rusijos miestuose piešti ir grafičius su tokiu pat šriftu, kas reikštų, kad tai yra prieš V. Putiną nukreipta žinia.

V. Putinas penktadienį paskelbė dalyvausiąs 2024 m. vyksiančiuose prezidento rinkimuose, kad pratęstų dešimtmečiais trukusį savo valdymą.

V. Putinas, kuriam dabar septyniasdešimt vieneri, Rusijai vadovavo nuo šio amžiaus pradžios: sistemoje, kurioje opozicija praktiškai neegzistuoja, jis keturiskart laimėjo prezidento rinkimus ir trumpą laiką ėjo ministro pirmininko pareigas.

Apie savo dalyvavimą jis paskelbė surežisuotame Kremliuje vykusiame renginyje, kurio metu buvo teikiami apdovanojimai kariams, tarp kurių būta ir tų, kurie kariavo praėjusių metų vasarį V. Putino nurodymu pradėtame kare Ukrainoje.

„Neslėpsiu, kartais mane apimdavo skirtingos mintys, tačiau dabar reikia apsispręsti“, – ceremonijos metu kalbėjo V. Putinas.

„Aš kandidatuosiu į Rusijos Federacijos prezidentus.“

Jis tai pasakė kalbėdamas su leitenantu pulkininku Artiomu Žoga, kuris vos prieš kelias akimirkas paragino jį balotiruotis.

„Dėl jūsų veiksmų, jūsų sprendimų, mes iškovojome laisvę“, – sakė A. Žoga, pridurdamas „Mums jūsų reikia, Rusijai jūsų reikia“.

Analitikų teigimu, V. Putinas stiprių konkurentų neturės ir greičiausiai sieks įgyti kaip galima didesnius įgaliojimus, kad nuslėptų šalies nepasitenkinimą dėl karo Ukrainoje.

Po 2020 m. įvykdytos prieštaringai vertinamos konstitucinės reformos, jis valdžioje galėtų likti mažiausiai iki 2036 m.

Žmogaus teisių grupės nurodo, kad pirmesnių rinkimų metu pastebėta daugybė neatitikimų ir kad prie šių rinkimų nepriklausomi stebėtojai greičiausiai bus neprileisti.

V. Putinas taip pat sugriežtino taisykles žiniasklaidai dėl reportažų apie 2024 m. rinkimus, kai kuriems nepriklausomiems žiniasklaidos kanalams uždrausdamas lankytis balsavimo apylinkėse.

Rinkimai vyks tris dienas – nuo kitų metų kovo 15 d. iki 17 d. Kremliaus kritikų teigimu, toks sprendimas neleidžia užtikrinti pakankamą skaidrumą.

Po kandidatą dalyvauti 2024 m. rinkimuose be parašų buvo leista iškelti ir penkioms didžiosioms partijoms, palaikančioms Kremlių ir jo vykdomą Ukrainos puolimą.

„Parodija“

Garsiausias V. Putino oponentas Aleksejus Navalnas šiuo metu yra kalėjime – jam skirta 19 metų laisvės atėmimo bausmė. Jo rėmėjų teigimu, jam pareikšti kaltinimai yra melagingi.

Pranešime, kurį ketvirtadienį išplatino jo komanda, A. Navalnas paragino rusus balsuoti už „bet kurį kitą kandidatą“, bet ne V. Putiną, o rinkimus pavadino rinkimų procedūros „parodija“.

Nuo praėjusių metų vasario, kai prasidėjo karas Ukrainoje, Kremlius prieš kitaminčius imasi vis griežtesnių priemonių, kurios, žmogaus teisių gynimo grupių teigimu, primena sovietmečio represijas.

Jau yra sulaikyta ir įkalinta tūkstančiai protestuotųjų, dar tūkstančiai žmonių paliko šalį, baimindamiesi, kad gali būti pašaukti kariauti.

Dėl Ukrainos puolimo Kremliaus vadas tapo atstumtuoju tarp Vakarų vadovų, o jo šaliai buvo įvesta precedento neturinčių sankcijų, kuriomis siekiama apriboti jos galimybes finansuoti konfliktą.

Tačiau, nors, paskelbus sankcijas, iš Rusijos ėmė trauktis minios Vakarų bendrovių, o šalies pramonėje kilo sumaištis, Rusijos ekonomika pasirodė esanti atspari ir V. Putino reitingai šalyje toliau liko aukšti.

Maskva nukreipė didžiąją dalį savo energijos išteklių eksporto srautų klientams iš Azijos šalių, įskaitant Kiniją, kad galėtų toliau kišti pinigus į jau 22 mėnesius besitęsiantį Ukrainos puolimą.

Analitikų teigimu, V. Putinas jaučia, kad sėkmė jam ima šypsotis, mat Vakarų pagalba Ukrainai stringa, o Kievo kontrpuolimas nepralaužė gerai įtvirtintų rusų gynybos linijų.

Siekdama paskatinti rinkėjus aktyviau dalyvauti paskutiniuose 2018 m. vykusiuose rinkimuose, per kuriuos V. Putinas pasiekė triuškinančią pergalė visuose regionuose, valdžia teigė, kad rinkimai nulems tolesnę mūšio prieš Vakarų vertybes eigą.

Atrodo, kad ir šį kartą Kremlius naudoja tą pačią strategiją: pavyzdžiui, plataus masto kare su Vakarų kultūra „tarptautinis LGBT judėjimas“ lapkritį teismo sprendimu pripažintas ekstremistiniu.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (10)