E. Macrono vizitas buvo surengtas per intensyvios Vakarų šalių diplomatijos savaitę, Rusijai sutelkus stiprias pajėgas prie savo pietvakarinės sienos, kurios, kaip baiminamasi, gali greitai būti pasiųstos įsiveržti į Ukrainą.
Po ilgiau kaip penkias valandas Kremliuje trukusių derybų V. Putinas sakė E. Macronui, kad Maskva „padarys viską, kad surastų visus tenkinantį kompromisą“, užsimindamas apie galimybę deeskaluoti įtemptą padėtį.
V. Putinas sakė, kad keletas E. Macrono pateiktų pasiūlymų gali tapti pagrindu ieškant sprendimo Ukrainos krizei.
„Keletas jo idėjų, pasiūlymų... visiškai gali būti panaudotos kaip pagrindas mūsų tolesniems žingsniams“, – pareiškė Kremliaus vadovas.
Jis nepateikė jokių detalių, bet nurodė, kad dar kartą pasikalbės su E. Macronu po antradienį Kijeve įvyksiančių Prancūzijos lyderio derybų su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
E. Macronas savo ruožtu sakė pateikęs V. Putinui „konkrečias saugumo garantijas“.
„Prezidentas Putinas patikino mane dėl savo pasiruošimo šia prasme bendradarbiauti ir jo troškimo palaikyti Ukrainos stabilumą ir teritorinį vientisumą, – kalbėjo Prancūzijos vadovas. – Europiečiai nebus saugūs, jeigu nebus saugi Rusija.“
Prancūzijos prezidentūra nurodė, kad tarp pateiktų pasiūlymų buvo abiejų pusių įsipareigojimas nesiimti jokių karinių veiksmų, pradėti naują strateginį dialogą ir stengtis atgaivinti taikos procesą, kad būtų užbaigtas Kijevo konfliktas su prorusiškais separatistais Ukrainos rytuose.
Didėjant įtampai tarp Maskvos ir Ukrainos bei jos sąjungininkų, E. Macronas tapo pirmuoju Vakarų šalių lyderiu, susitikusiu su V. Putinu nuo šios krizės pradžios gruodį.
Besitęsiantis konfliktas
V. Putinas neigė, kad Rusija elgiasi agresyviai Ukrainos arba Vakarų atžvilgiu.
„Juk ne mes judame link NATO, o NATO juda mūsų link. Taigi, kalbėti, kad Rusija agresyviai elgiasi, mažų mažiausiai neatitinka sveikos logikos“, – teigė Rusijos vadovas.
Jeigu Ukrainai būtų leista įstoti į Vakarų karinį blogą, Rusija gali būti įtraukta į konfliktą su Europos valstybėmis, pridūrė jis.
„Ar Prancūzija nori kariauti su Rusija? – klausė V. Putinas. – Suprantame, kad Rusija – viena iš pagrindinių branduolinių galybių, o pagal kai kuriuos šiuolaikinius [ginkluotės] komponentus daugelį netgi lenkia. Nugalėtojų nebus. Jūs būtumėte įtraukti į šį konfliktą prieš savo valią.“
Ukraina reiškė pageidavimus užmegzti glaudesnius ryšius su Vakarais ir įstoti į NATO.
V. Putinas skundėsi, kad Vakarų karinio aljanso plėtra į rytus nuo Šaltojo karo pabaigos pakenkė Rusijos saugumui.
Rusijos lyderis kaltino Kijevo vyriausybę dėl besitęsiančio konflikto Rytų Ukrainoje, kur yra įsitvirtinę Maskvos palaikomi separatistai. Šis konfliktas nuo 2014 metų nusinešė daugiau kaip per 13 tūkst. gyvybių.
„Kijevas iki šiol atmeta kiekvieną galimybę taikiai atkurti jo teritorinį vientisumą“, – teigė V. Putinas.
Kijevo pajėgų ir separatistų karas prasidėjo Rusijai užgrobus Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį ir jį aneksavus.
Macronas: ateinančios dienos – lemtingos
Rusijos ir Prancūzijos prezidentai sutarė mažinti įtampą dėl situacijos prie Ukrainos, tačiau Kremlius vis dar laukia jo keliamų sąlygų patvirtinimo iš Jungtinių Valstijų. Apie tai, remdamasis šaltiniais, rašo „The Financial Times“.
V. Putinas ir E. Macronas pasiekė susitarimą, kad Rusija neketina imtis naujų „karinių iniciatyvų“, rašo „The Financial Times“, remdamasis oficialiais Prancūzijos pareigūnais. Be to, Maskva sutiko dalyvauti dialoge dėl savų karinių pajėgų vystymo.
Kaip teigia „The Financial Times“ šaltiniai, taip pat Maskva sutiko iš Baltarusijos išvesti iki 30 tūkst. Rusijos karių, skirtų kartu su Minsku dalyvauti jungtiniuose kariniuose mokymuose „Sąjunginis ryžtas 2022“. Šis klausimas esą bus aptartas kituose susitikimuose, kur planuojama pasiekti susitarimą ir dėl „struktūrinio dialogo kolektyvinio saugumo klausimais“, rašo leidinys.
Kol kas Rusija tokio pasiekto susitarimo fakto nepatvirtina.
„Visi šie klausimai reikalauja Prancūzijos sąjungininkų iš Europos Sąjungos ir NATO, o pirmiausia Jungtinių Valstijų, pritarimo. Kol kas dar per anksti kalbėti apie kažką tikro“, – tikino Rusijos prezidento V. Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Po susitkimo surengtoje spaudos konferencijoje nei V. Putinas, nei E. Macronas apie kokį nors pasiektą susitarimą neužsiminė.
Tačiau E. Macronas pareiškė, kad artėjančios kelios dienos sprendžiant krizę dėl Ukrainos bus lemiamos. Jis leido suprasti neva susitikimo metu progreso būta.
„Ateinančios kelios dienos bus lemtingos, prireiks intensyvių diskusijų, kuriuose kartu dalyvausime“, – žurnalistams teigė E. Macronas.