Nors koronavirusas nėra laboratorijoje sukurtas virusas, jis parodo pavojus, kuriuos gali kelti biologinių kovinių medžiagų panaudojimas, interviu naujienų agentūrai dpa Briuselyje sakė Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. Todėl, anot jo, NATO turi stiprinti apsaugą nuo pavojų. Aljansas jau tobulina keitimąsi žvalgybiniais duomenimis, kad užkirstų kelią galimoms atakoms panaudojant biologinį ginklą.
„Šie ginklai, kaip ir cheminiai ginklai, tarptautinės teisės požiūriu yra uždrausti, tačiau mes turime būti pasirengę jų panaudojimui, nes žinome, kad šių ginklų vis dar yra“, - kalbėjo J. Stoltenbergas. Juos esą gali panaudoti ir valstybės, ir teroristai.
NATO vadovas neatmetė galimybės, kad į plataus masto biologinio ginklo ataką, per kurią žūtų šimtai tūkstančių žmonių, būtų reaguota įprastiniais ar branduoliniais ginklais. „NATO neturi uždraustų ginklų, tačiau mes turime visą spektrą pajėgumų, kad į tai duotume deramą atsaką“, - sakė J. Stoltenbergas. Jei po biologinio ginklo atakos būtų aktyvuotas 5 straipsnis dėl kolektyvinės gynybos, NATO visus šiuos pajėgumus galėtų panaudoti.
Galimais biologiniais ginklais jau daug metų be raupų ir juodligės sukėlėjų laikomi ir gripo virusai bei koronavirusai. Mokslininkai ne kartą yra įrodę, kad virusus laboratorijoje įmanoma dirbtinai padaryti pavojingesnius. Iš tikrųjų šių eksperimentų tikslas yra geriau pasirengti natūralioms virusų mutacijoms. Tačiau kartu jie parodo, kokie padariniai gali laukti, jei, pavyzdžiui, tokius gebėjimus įvaldytų teroristai.
Vienas iš siaubo scenarijų būtų, jei virusai būtų modifikuoti taip, kad taptų mirtini tik tam tikroms žmonių grupėms, pavyzdžiui, tik juodaodžiams ar tik baltaodžiams. Kitas siaubo scenarijus – jei biologines kovines medžiagas panaudotų, pavyzdžiui, fanatikai, manantys, kad pasaulį nuo pabaigos gali išgelbėti tik drastiškas gyventojų skaičiaus sumažinimas.