Pastarąsias savaites Europą krečiantis skandalas nusirito net iki Jungtinių Valstijų ir Australijos.
Bankai dangsto sukčius
Turtais su valstybe dalytis nenorintys turtuoliai pervesdavo pinigus į Lichtenšteino banko „Liechtenstein Global Trust“ (LGT) fondus ir patikėdavo juos tvarkyti įgaliotiesiems asmenims. Kadangi šios nykštukinės valstybės įstatymai leidžia bankams neatskleisti informacijos apie klientus net teisėsaugos tyrimų atvejais, apie turtuolius ir jų LGT laikomus pinigus bei pajamas niekas nežinojo. Šitaip gudruoliai išvengdavo mokesčių savo valstybei.
Analitikai sako, kad tokie fondai gali nuslėpti ir kitokio pobūdžio nelegalią veiklą. Pavyzdžiui, kyšį gavęs pareigūnas padeda pinigus į Lichtenšteino banko fondą. Įgaliotasis asmuo kitame „finansiniame rojuje“ – Kaimanų arba Didžiosios Britanijos Mergelių salose – įsteigia įmonę, kurią valdo minėtas fondas. Šį įmonė kyšio davėjui gali išrašyti sąskaitą faktūrą, sakykime, už konsultavimo paslaugas. Tokiu būdu gautas kyšis ima atrodyti kaip teisėta finansinė operacija, korumpuotas pareigūnas išvengia mokesčių ir nuslepia savo nelegalią veiklą.
Nuvilnijo kratų banga
Įtarimų apie tokį būdą išvengti mokesčių arba sukčiauti būta ir anksčiau. Tačiau Vokietijos žvalgyba buvo priversta pati imtis neteisėtų veiksmų, kad galėtų pagrįsti savo spėliones. Praėjusiais metais ji iš vieno buvusio LGT darbuotojo Heinzo Kieberio už 4,2 mln. eurų (14,5 mln. litų) nusipirko informacijos apie 1400 banko klientų ir jų sąskaitas. Už finansines machinacijas Ispanijos ieškomas duomenų pardavėjas dabar mėgaujasi ramiu gyvenimu Australijoje, o Vokietiją ir kitas šalis užplūdo policijos reidų banga.
Viena pirmųjų stambių jos aukų tapo Vokietijos pašto bendrovės „Deutsche Post“ vadovas Klausas Zumwinkelis, kuris prasidėjus tyrimui pasitraukė iš užimamo posto. Policija įtaria, kad jis nesumokėjo valstybei mažiausiai milijono eurų mokesčių. Tyrimas pradėtas ir dėl jo brolio, šis įtariamas dar didesnės sumos nuslėpimu.
Skandalą tiria ne tik Europa
Iš 1400 žmonių, esančių nupirktame sąraše, 600 yra vokiečiai. Jie pamėgo nesudėtingą būdą „sutaupyti“, nes savo šalyje priversti mokėti progresinius pajamų mokesčius, kurie svyruoja nuo 19 iki 53 proc.
Šimtai įtariamų vokiečių, nenorėdami didesnių nemalonumų, prisipažino vengę mokėti mokesčius ir sutiko susimokėti dabar. Į biudžetą jau grįžo apie 20 mln. eurų (69 mln. litų). O šalies teisėsauga pradėjo tyrimą dėl kito Lichtenšteino banko, priklausančio Šveicarijos grupei „Vontobel“.
Tyrimai dėl LGT klientų vyksta ir kitose šalyse: Švedijoje, Suomijoje, Norvegijoje, Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje, JAV, Kanadoje, Australijoje. Londonas taip pat nusipirko informacijos iš H.Kieberio apie maždaug 100 LGT klientų britų. O Vokietijos valdžia sutiko pasidalyti abejotinu būdu gautais duomenimis su kitomis valstybėmis.
Kunigaikštystė nepasiduoda
Vokietija, kasmet prarandanti apie 30 mlrd. eurų (103,5 mlrd. litų) mokesčių, piktinasi Lichten-šteino bankais ir ragina nykštukinę valstybę atsisakyti griežto bankų veiklos slaptumo. Kanclerė Angela Merkel netgi grasina nepriimti šios šalies į Šengeno zoną ir palikti ją izoliuotą. Tačiau Lichtenšteino valdžia kaltinimus atmeta ir nieko keisti neketina.
„Negalime vaidinti auklių ir nuolat klausinėti žmonių, ar jie sumokėjo mokesčius“, – sakė Lichtenšteino kunigaikštystės vadovas princas Aloisas, kurio šeimai priklauso skandalo epicentre atsidūręs LGT. Princas paragino Berlyną auklėti ne jį, o savo mokesčių mokėtojus, ir netgi ketina imtis teisinių veiksmų prieš Vokietiją, kuri, Aloiso teigimu, papirko buvusį banko tarnautoją ir privertė jį pažeisti įstatymus.
Seniau Lichtenšteinas nebuvo pasiturinti valstybė. XIX a. jis netgi turėjo atsisakyti 80 žmonių kariuomenės, kad sumažintų išlaidas. Tačiau per kelis pastaruosius dešimtmečius šalis stipriai suklestėjo, ir tam labai padėjo bankininkystės sektorius. Analitikai tvirtina, jeigu Lichtenšteinas atsisakys slaptos bankų veiklos, jo ekonomika patirs didžiulį smūgį.
Todėl nykštukinė valstybė yra griežtai nusiteikusi nepasiduoti tarptautiniam spaudimui ir nekeisti bankininkystės taisyklių. „Nusikaltėliai yra tie, kurie vengia mokėti mokesčius, o ne mes“, – amerikiečių žurnalui „Time“ savo šalies poziciją paaiškino viena Lichtenšteino mėsininkė Wendelin Schrädler.