Buvęs sovietinis partizanas V.Kononovas buvo areštuotas Latvijoje 1998 metais pagal kaltinimą kariniais nusikaltimais ir išbuvo arešte iki 2000 metų, tada teismas jį nuteisė pusantrų metų laisvės atėmimu.
Iš karto po nuosprendžio paskelbimo jis buvo paleistas į laisvę, nes paskirtą bausmės terminą jau buvo atlikęs.
Po paleidimo veteranas, kuris per karą kovėsi Latvijos teritorijoje 1-ojoje Latvijos partizanų brigadoje, paprašė Rusijos pilietybės ir ją gavo.
Latvija kaltino buvusį partizanų būrio vadą devynių taikių gyventojų nužudymu šalies teritorijoje 1944 metais.
V.Kononovas teigė, kad jie išdavė vokiečiams partizanų grupę, kurią sunaikino naciai.
Siekdamas išteisinamojo nuosprendžio V.Kononovas, kuris per dvejus karo metus asmeniškai sunaikino 14 ešelonų su priešininko gyvąja jėga ir technika ir už kovinius nuopelnus apdovanotas V.Lenino ordinu ir medaliais, perėjo visas Latvijos teismo instancijas, o 2004 metais kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą.
2008 metų birželį Strasbūro teismas priėmė nutartį, kad Latvijos valdžia pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 7 str., ir davė nurodymą išieškoti iš Latvijos 30 tūkst. eurų moralinei žalai atlyginti.
Tų pačių metų spalį Latvijos vyriausybė padavė apeliaciją į EŽTT Didžiuosius rūmus, kuri buvo priimta.
2010 metų gegužę EŽTT Didieji rūmai stojo į Latvijos pusę ir pripažino teisėtu kaltinimą veteranui kariniais nusikaltimais.