Nuo šių metų sausio 1-osios Europos Sąjungoje (ES) ir G7 šalyse pagaliau įsigaliojo bendras sprendimas, apie kurį kalbėta beveik dvejus metus nuo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą pradžios. Viena iš naujausio Rusijai taikomų ES sankcijų paketo dalių tapo karo mašiną finansavusios prekybos „kruvinaisiais deimantais“ apribojimai.
Deimantai – iki šiol buvusi pelningiausia Vladimiro Putino valdomos šalies eksporto prekė, kurios nepaveikė sankcijos. Tačiau kiek realu, kad šį itin pelningą rusų verslą iš tikrųjų pavyks apriboti? Apie kokius prekybos mastus sukasi kalba, ir kodėl belgai tik dabar įsiklausė į jautrius bei tiesiai jiems skirtus Volodymyro Zelenskio žodžius?
Per metus Rusijai būtent deimantai atnešdavo apie 4,5 mlrd. eurų pelną, bet nuo sausio 1-osios G7 šalyse (JAV, Kanada, Prancūzija, Italija, Vokietija, Jungtinė Karalystė, Japonija) ir visoje ES yra leidžiama pirkti, parduoti ir apdoroti tik ne Rusijos ženklu pažymėtus deimantus.
Galų gale sankcijoms pritarė ir ilgai į jas skeptiškai žiūrėjusi Belgija, kurios uostamiestis Antverpenas nuo pat XVI a. yra laikomas Europos deimantų sostine ir vienu svarbiausių šių prabangos prekių centrų pasaulyje.
Vaikydamasis pelningų sandorių, Antverpenas solidžiai prisidėjo ir prie to, kad pasaulinėje rinkoje tvirtai šaknis suleistų Rusijos deimantų gavybos bendrovė „Alrosa“ – V. Putinui lojalios klikos vadovaujama valstybinė gigantė, tiekianti beveik trečdalį planetos neapdorotų deimantų.
„Kruvinų deimantų iš Rusijos prekyba turi būti sustabdyta tokiu būdu, kad būtų sustabdytas ir per ją vykęs karo pramonės finansavimas. Radome būdą, kuris užtikrina, kad tai liausis, o Antverpenas išlaikys svarbų vaidmenį rinkoje“, – gruodžio pradžioje viešai konstatavo Belgijos premjeras Alexanderis De Croo, metęs žvilgsnį į Briuselyje šį rudenį viešėjusį V. Zelenskį.
