Per mažiau nei tris minutes lėktuvas „Boeing 737-800“ krito tūkstančius metrų. Jam įsirėžus į šlaitą kilo didelis gaisras.
Iš Kunmingo į Guangdžou šalies pietuose skridęs lėktuvas pirmadienį po pietų „prarado ryšį virš Udžou“ Guangsi regione, pranešė Kinijos civilinės aviacijos administracija (CAAC).
Lėktuvu skrido 123 keleiviai ir devyni įgulos nariai.
Į katastrofą neįprastai greitai viešai sureagavo prezidentas Xi Jinpingas. Jis sakė buvęs šokiruotas ir nurodė nedelsiant ištirti katastrofos priežastis.
„China Eastern“ patvirtino, kad sudužus lėktuvui žuvo žmonių, bet tikslaus aukų skaičiaus nenurodė.
„Kompanija reiškia nuoširdžią užuojautą dėl keleivių ir įgulos narių, žuvusių sudužus lėktuvui“, – sakoma „China Eastern“ dokumente Šanchajaus vertybinių popierių biržai.
Katastrofos priežastis „vis dar tiriama“, pridūrė kompanija.
Šimtai ugniagesių buvo išsiųsti į įvykio vietą Tengsiano apygardoje netoli Udžou miesto, pranešė valstybinė žiniasklaida. Padėti gelbėtojams atskubėjo netoliese esančių kaimų gyventojai.
„Visi išėjo į kalnus“, – telefonu naujienų agentūrai AFP sakė Tang Minas, laikantis restoranėlį už kelių kilometrų nuo katastrofos vietos.
Dėl lėktuvo sunerimta pirmadienį popiet, kai reisu MU5735 skridęs lėktuvas, kelios minutės po 13 val. vietos (7 val. Lietuvos) laiku pakilęs iš Kunmingo, neatskrido į Guangdžou, pranešė vietos žiniasklaida.
Skrydžių stebėjimo interneto svetainėje „FlightRadar24“ po 14 val. 22 min. nebuvo jokių duomenų apie šį skrydį. Anksčiau paskelbti duomenys rodo, kad lėktuvas per tris minutes iš 8 870 m aukščio nukrito iki 982 m aukščio, o nuo tada informacijos apie skrydį nebėra.
Valstybinis transliuotojas CCTV pranešė, kad lėktuvui sudužus „kalnuose kilo gaisras“. Vėliau jis buvo užgesintas.
Vieno kaimo gyventojas vietos naujienų svetainei sakė, kad lėktuvas atsitrenkęs į šlaitą „visiškai subyrėjo“, ir pridūrė matęs ugnies sunaikintų miško plotų.
„China Eastern“ pirmadienį po pietų savo interneto svetainėje paliko tik baltą ir juodą spalvas, atidarė skubios pagalbos telefono liniją.
Kompanijos sausio ataskaitoje nurodyta, kad „China Eastern“ turi 289 „Boeing 737“ serijos lėktuvus, o iš viso – 751 lėktuvą.
CCTV pranešė sužinojęs, kad „China Eastern“ atsargumo dėlei sustabdys visų savo „Boeing 737-800“ eksploatavimą.
„Boeing“ pareiškime nurodė, kad „žino apie pradinius žiniasklaidos pranešimus ir renka daugiau informacijos“.
„Šokas“
Xi Jinpingas paragino dėti „visas pastangas“, kad būtų išgelbėti žmonės ir „kuo greičiau“ nustatyta „šios nelaimės priežastis“, pranešė CCTV.
„Mes šokiruoti žinių apie „China Eastern“ [reisu] MU5735 [skridusio lėktuvo] nelaimę“, – sakė prezidentas ir paragino užtikrinti „absoliutų šio sektoriaus ir žmonių gyvybių saugumą“.
Guangdžou oro uosto atvykimo lentoje informacija apie skrydį matėsi kelias valandas po sudužimo, o darbuotojai su visomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis laikė ženklus, nukreipiančius nevilties apimtus giminaičius į jiems paskirtą atskirą zoną.
Sutemus vis dar buvo labai mažai informacijos apie keleivių tapatybę ar būklę.
Netoli sudužimo vietos gyvenantis vyras pavarde Liu valstybinei Kinijos naujienų agentūrai CNS sakė, kad išgirdęs didelį sprogimą nuvažiavo ten motociklu.
Jis sakė matęs ant žemės nuolaužų, įskaitant lėktuvo sparną, ir ant medžių kabančių drabužių skiaučių.
Aviacijos saugumas Kinijoje pastaraisiais metais buvo pavydėtinas, visoje šalyje buvo pastatyta daug naujų oro uostų, įsteigta naujų oro bendrovių stengiantis atitikti didžiulį pastarųjų kelių dešimtmečių augimą.
2010 metais šalies rytuose esančioje Heilongdziango provincijoje sudužus „Henan Airlines“ lėktuvui žuvo mažiausiai 42 iš 92 jame buvusių žmonių. Galutinis aukų skaičius niekada nebuvo patvirtintas. Tai buvo vėliausia Kinijos komercinio keleivinio lėktuvo katastrofa, pareikalavusi civilių aukų.
Daugiausiai aukų pareikalavusi Kinijos komercinio lėktuvo katastrofa buvo „China Northwest Airlines“ lėktuvo sudužimas 1994-aisiais, kai žuvo visi 160 lėktuve buvusių žmonių.