Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba antradienį lankysis Kinijoje, kur aptars trečius metus besitęsiančios Rusijos invazijos užbaigimą, pranešė jo ministerija.

„Pagrindinė diskusijų tema bus būdų sustabdyti Rusijos agresiją paieška ir galimas Kinijos vaidmuo siekiant ilgalaikės ir teisingos taikos“, – pirmadienį pranešime nurodė užsienio reikalų ministerija, paskelbdama apie dviejų dienų trukmės vizitą.

07:052024 07 22

Ukrainos Donecko srityje rusai pražudė vieną civilį, o dar penkis žmones sužeidė

Per pastarąsias 24 val., liepos 21 d., Rusijos kariai pražudė vieną Donecko srities gyventoją, o dar penkis žmones sužeidė.

Apie tai feisbuke pranešė šio Ukrainos regiono valstybinės administracijos vadovas Vadymas Filaškinas.

Pasak jo, vyras žuvo Nelipivkoje.

V. Filaškinas pažymėjo, kad bendras nuo įsibrovėlių rusų Donecko srityje nukentėjusių žmonių skaičius (2 100 žuvusiųjų ir 5 469 sužeistieji) pateikiamas neatsižvelgiant į Mariupolį ir Volnovachą.

05:302024 07 22

Rusija teigia numušusi 75 ukrainiečių dronus

Rusija pirmadienį pranešė, kad jos pajėgos praėjusią naktį numušė 75 ukrainiečių dronus, iš kurių beveik 50 buvo sunaikinta virš pietinės Rostovo srities.

Oro gynybos sistemos perėmė 47 dronus virš Rostovo, 17 – virš Juodosios ir Azovo jūrų ir 11 – kitose vietovėse, įskaitant vieną virš pasienyje esančios Belgorodo srities, pranešė Gynybos ministerija.

Krasnodaro srities Tuapsės miesto prie Juodosios jūros vietos valdžios institucijos pranešė, kad numušto drono nuolaužos sukėlė gaisrą naftos perdirbimo gamykloje.

„Kyjivo režimas vėl bandė dronais atakuoti civilinę infrastruktūrą Tuapsėje“, – „Telegrame“ pranešė regiono valdžia, pridurdama, kad gesinti gaisro buvo pasitelkta beveik 100 ugniagesių.

Preliminariais duomenimis, nukentėjusiųjų nebuvo.

Rusija beveik kasdien skelbia perimanti Ukrainos dronus, kurie, pasak Kyjivo, yra atsakas į Rusijos atakas prieš karinius ir civilinius taikinius nuo tada, kai Maskva 2022 metų vasarį pradėjo savo „specialiąją karinę operaciją“.

05:122024 07 22

Rusijos kariuomenės nuostoliai Ukrainoje per pastarąją parą išaugo dar 1 050 žmonių

Nuo 2022 metų vasario 24 iki 2024 metų liepos 22 dienos Rusijos kariuomenės nuostoliai Ukrainoje sudarė 567 760 karių, įskaitant dar 1 050 žuvusiųjų ir sužeistųjų per pastarąją parą. Taip teigia Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Ukrainos gynybos pajėgos taip pat sunaikino 8 284 Rusijos pagrindinius kovinius tankus (+18 per praėjusią parą), 15 980 (+17) šarvuotų kovos mašinų, 15 637 (+51) artilerijos sistemas, 1 123 (+2) daugkartinius raketų paleidimo įrenginius, 900 (+4) oro gynybos sistemų, 362 karo lėktuvus, 326 sraigtasparnius, 12 475 (+73) bepiločius orlaivius, 2 401 sparnuotąją raketą, 28 karo laivus / katerius, povandeninį laivą, 21 138 (+102) transporto priemones bei degalų cisternas ir 2 637 (+21) specializuotos įrangos vienetus.

Gaunami pranešimai apie priešo nuostolius tikrinami.

Kaip pranešė „Ukrinform“, liepos 21 dieną, iki 22.00 val. Kyjivo laiku tarp Ukrainos gynybos pajėgų ir Rusijos invazinių pajėgų fronto linijose įvyko 77 koviniai susirėmimai, daugiausia jų užfiksuota Pokrovsko kryptimi.

03:542024 07 22

Ukrainą pasiekė trečioji Vokietijos „Patriot“ sistema

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį pranešė, kad Ukraina sustiprino savo oro gynybą nuo Rusijos atakų dar viena vokiška sistema „Patriot“.

„Vokiečių „Patriot“ atvyko“, – sakė V. Zelenskis savo naktiniame vaizdo kreipimesi.

Jo komentarai nuskambėjo tuo pat metu, kai pasirodė pranešimų apie Rusijos kariuomenės pastiprinimą šiaurės rytų Ukrainoje, Maskvai toliau stumiantis į rytinius regionus.

Vokietija šiuo metu yra suteikusi Ukrainai tris oro gynybos sistemas „Patriot“, ir, pasak V. Zelenskio, trečioji sistema tikriausiai pranešė apie pasirengimą darbui.

„Galėsime daugiau nuveikti danguje, – pridūrė V. Zelenskis. – Žinoma, dar daug reikia nuveikti, o apsauga anaiptol nėra garantuota, tačiau vis dėlto tai yra Ukrainos laimėjimas.“

Pastarosiomis savaitėmis V. Zelenskis ne kartą pabrėžė, kad Ukrainai reikia papildomų oro gynybos sistemų, kad būtų pasiekta visuotinė jos oro erdvės apsauga.

Jis nurodė nuo šešių iki 25 reikalingų „Patriot“ sistemų skaičių. Tiksliai neaišku, kiek sistemų jau pristatyta ir ar visos jos tebeveikia.

Nauji Rusijos kariai Charkive

Šiaurės rytų Ukrainoje kariškiai pastebi Rusijos kariuomenės pastiprinimą – nauji daliniai dislokuoti Charkivo srities Hlubokoje vietovėje, sekmadienį pranešė regiono karinės valdžios atstovas Nazaras Vološinas.

Tarp jų yra Rusijos Ramiojo vandenyno laivyno jūrų pėstininkų šturmo pajėgos ir šaulių divizijos dalys, sakė N. Vološinas.

Gegužės pradžioje Rusijos kariuomenė pradėjo didelę operaciją, nukreiptą į Charkivą.

Tačiau puolimo tikslas buvo ne užimti miestą, o išplėsti buferinę zoną tarp Ukrainos pozicijų ir netoliese esančios Rusijos sienos.

Maskva siekė sustabdyti nuolatines Ukrainos artilerijos atakas prieš Rusijos teritoriją.

17:372024 07 21

Rusijos kariuomenė apšaudė Nikopolį ir gyvenvietes Dniepropetrovsko srityje, sužeista moteris

Liepos 21 dieną Rusijos kariuomenė apšaudė Nikopolį ir keturias gyvenvietes Dniepropetrovsko srityje. Sužeista 89 metų moteris.

Kaip teigia „Ukrinform“, apie tai socialiniame tinkle pranešė Dniepropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas.

„Šiandien per dieną Nikopolio rajonas patyrė penkias artilerijos atakas. Ir dar šešis kartus agresorius taikėsi į rajoną dronais-kamikadzėmis. Nikopolio, Pokrovo, Marhaneco, Červonohryhorivkos ir Myrovės bendruomenės patyrė priešiškus išpuolius“, – sakoma pareiškime.

Pažymima, kad per apšaudymą skeveldros sužeidė 89 metų moterį. Moteris paguldyta į ligoninę.

Anot S. Lysako, priešo išpuoliai apgadino infrastruktūrą, kilo keli gaisrai, sunaikinti keturi privatūs namai bei ūkinis pastatas.

Taip pat apgadinta poilsio bazė, elektros linijos, dujotiekis.

16:452024 07 21

Ukraina: Rusijos kariuomenė siunčia pastiprinimą į šiaurės rytų Ukrainą

Ukrainos kariuomenė pastebi Rusijos kariuomenės pastiprinimą šiaurės rytų Ukrainoje, nauji daliniai dislokuoti Hlubokoje Charkivo srityje, sekmadienį pranešė Ukrainos karių, ginančių šią sritį, atstovas Nazaras Vološinas.

Be kitų, į regioną buvo atgabentos Rusijos Ramiojo vandenyno laivyno karinio jūrų laivyno pėstininkų smogiamosios pajėgos ir šaulių divizijos dalys, patikslino N. Vološinas.

Daugiau dėmesio skirti Charkivui Rusijos kariuomenė pradėjo gegužės pradžioje.

Tačiau išpuolių tikslas buvo ne miesto užkariavimas, o buferinės zonos tarp Ukrainos pozicijų ir šalia esančios Rusijos sienos išplėtimas.

Šitaip Maskva siekė sustabdyti nuolatinius Ukrainos artilerijos antskrydžius Rusijos teritorijoje.

16:242024 07 21

Rusijos kariams apšaudžius Chersono apylinkes, buvo sužeistas 52 metų vyras

Rusijos kariams apšaudžius Chersono Korabelnyj rajoną, 52 metų vyras buvo sužeistas ir paguldytas į ligoninę.

Pasak „Ukrinform“, apie tai „Telegram“ pranešė Chersono miesto karinės administracijos vadovas Romanas Mročko.

Priešo apšaudymas įvyko apie 16 val. sekmadienį. Nukentėjusysis tuo metu buvo automobilyje.

Vyrui, be kitų sužalojimų, buvo diagnozuoti galvos smegenų sužalojimai bei kontūzija.

Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, keturi Chersono gyventojai buvo sužeisti viena diena anksčiau, kai Rusijos kariai apšaudė miestą.

15:302024 07 21

Klyčko: Zelenskio laukia labai sunkūs mėnesiai

Kyjivo meras Vitalijus Klyčko pareiškė, kad Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui galiausiai gali tekti surengti referendumą dėl bet kokio plano užbaigti karą.

Sekmadienį duodamas interviu Italijos dienraščiui „Corriere della Sera“ V. Klyčko sakė, kad V. Zelenskis privalės parodyti, kad dauguma ukrainiečių pritaria taikos sutarties sąlygoms, įskaitant galimai karčias teritorines nuolaidas.

„Zelenskiui tikriausiai teks griebtis referendumo, nemanau, kad jis pats gali pasiekti tokių skausmingų ir svarbių susitarimų be visuomenės pritarimo“, – kalbėjo V. Klyčko.

Jis sakė, kad bet koks taikos sutarties su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu scenarijus prezidentui sukeltų didžiulių iššūkių.

„Keli ateinantys mėnesiai Volodymyrui Zelenskiui bus labai sunkūs. Ar jis tęs karą, atnešiantį naujas mirtis ir naikinimą, ar svarstys teritorinį kompromisą su Putinu? Ir šiuo atveju koks spaudimas bus iš Amerikos, jei [Donaldas] Trumpas laimės? Ir kaip paaiškinti šaliai, kad reikia atsisakyti savo teritorijos gabalėlių, kainavusių tūkstančių mūsų herojų gyvybes?“

„Kad ir kokį žingsnį jis imtųsi, mūsų prezidentas rizikuoja politine savižudybe.“, – teigė V. Klyčko.

13:302024 07 21

Popiežius ragina nutraukti karus per Olimpines žaidynes

Popiežius Pranciškus sekmadienį pasidžiaugė vienijančia Olimpinių ir Parolimpinių žaidynių galia, ir pakartojo savo raginimą visam pasauliui susitarti dėl paliaubų žaidynių metu, praneša AFP.

„Sportas turi nuostabią socialinę galią, sugebančią taikiai suvienyti skirtingų kultūrų žmones“, – jis sakė piligrimams Šv. Petro aikštėje Vatikane po „Viešpaties Angelo“ maldos.

Paryžiaus olimpinių žaidynių atidarymo ceremonija įvyks ateinantį penktadienį.

„Tikiuosi, kad šis renginys gali tapti įtraukaus pasaulio ženklu, kurį mes norime sukurti. O sportininkai taps žinios apie taiką nešėjais ir pavyzdžiu jauniems žmonėms“, – sakė 87-erių pontifikas.

„Pagal senovės tradiciją, Olimpiada dažnai yra proga pasiekti paliaubas karuose, išreiškiant nuoširdų taikos troškimą“, – sakė popiežius.

Paryžiaus Olimpinės žaidynės vyks liepos 26–rugpjūčio 11 d., o Parolimpinės – rugpjūčio 28–rugsėjo 8 d.

13:152024 07 21

Zelenskis paaiškino, kodėl stipriai skiriasi žuvusiųjų ir sužeistųjų ukrainiečių ir rusų skaičius

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė žinantis, kiek Ukrainos ginkluotosios pajėgos kasdien netenka žmonių.

„Man tai labai skaudus ir labai svarbus klausimas. Deja, kiekvieną dieną matau pokyčius, o jie – ne į gerąją pusę. Mažiau netampa. Dabar negaliu pateikti jums šios informacijos, nes <...> mes nenorime, kad rusai žinotų visą informaciją“, – sakė jis interviu BBC.

Į klausimą, kiek laiko Kyjivas galės patirti tokius nuostolius, kokie yra dabar, V. Zelenskis pabrėžė, kad reikia kiek įmanoma mažinti nuostolius.

„Todėl ir toks didelis skirtumas tarp mūsų ir rusų žuvusiųjų bei sužeistųjų. Mūsų vienas žuvusysis tenka 6–8 sužeistiesiems, o jų – kas antram, kas trečiam. T. y. tai rodo, kad jie nekovoja už savo žmogaus išgyvenimą, jie palieka jį mūšio lauke. Todėl negaliu sulyginti šio proceso su „kiek mes dar galime“, – sakė Ukrainos lyderis.

12:532024 07 21

Zelenskis: niekas negali priversti manęs atiduoti Ukrainos teritoriją Rusijai

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis interviu BBC teigė, kad pasaulyje nėra nei vieno žmogaus, kuris galėtų priversti jį atiduoti Ukrainos teritoriją Rusijai tam, kad greičiau pasibaigtų karas, praneša „Ukrinform“.

Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas, kuris vėl siekia šio posto, aiškina, kad jis galėtų užbaigti karą Ukrainoje per parą.

Pasak V. Zelenskio, Ukrainai tektų brangiai sumokėti tam, kad karas baigtųsi per dieną ir turėtų atsisakyti teritorijos, kurią okupavo Rusija. Jis mano, kad tokiu atveju Vladimiras Putinas užimtų Ukrainos žemę ir sukurtų nugalėtojo įvaizdį Rusijos visuomenės ir pasaulio akyse. V. Zelenskis sako, kad nors tai ir būtų labai paprastas kelias į taiką, bet Ukraina niekada tam nepritars.

Kalbėdamas apie D. Trumpo pasirinkto kandidato į viceprezidentus J.D. Vance‘o teiginius, kad jam nerūpi, kas nutiks su Ukrainai, V. Zelenskis suabejojo ar pastarasis suvokia, kas darosi Ukrainoje.

„Mums reikia dirbti su Jungtinėmis Valstijomis. Jei ateis nauja komanda, turėsime dirbti su jais“, – sakė Ukrainos prezidentas.

Paklaustas, ar būtų sunku įtikinti D. Trumpo komandą tęsti JAV paramą Ukrainai, V. Zelenskis pritarė, kad būtų nelengva, bet, anot jo, ukrainiečiai nesibaimina sunkaus darbo.

Tuo metu buvęs JAV prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Johnas Boltonas žiniasklaidai sakė, kad D. Trumpas net nenutuokia, kaip galima būtų užbaigti karą Ukrainoje.

Kalbėdamas apie Rusijos prezidentą, V. Zelenskis sakė BBC, kad V. Putinas mėgaujasi valdžia, nėra itin protingas, bet užtat negailestingas, o dėl to – pavojingas.

Jis priminė, kad prieš įsiverždama į Ukrainą Rusija kariavo Čečėnijoje, Sakartvele, Abchazijoje ir buvo įsivėlusi į daugeli kitų karų.

Anot V. Zelenskio, tam, kad būtų valdžioje V. Putinas ėmėsi masinių žudynių ir kankinimų.

„Jeigu nori išlikti valdžioje, reikia mokėti tai padaryti be aukų. Todėl manau, kad jis nėra labai protingas. Jis negailestingas. Todėl manau, kad jis pavojingas“, – sakė Ukrainos lyderis.

Anot jo, nors V. Putinas pats savo rankomis nieko ir nedaro, bet duoda įsakymus, todėl tai jo neatleidžia nuo atsakomybės.

Paklaustas, kaip apibūdintu V. Putiną, V. Zelenskis sakė, kad tai pragmatinis žudikas.

11:402024 07 21

Vokietijos užsienio reikalų ministrė perspėja dėl Putino Rusijos keliamos grėsmės

Vokietijoje trijų partijų koalicija diskutuoja apie planus šalyje dislokuoti JAV raketas, kurios gali gabenti branduolinį ginklą. Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock pritaria ilgojo nuotolio raketų dislokavimui tam, kad būtų atgrasyta Rusija, praneša dpa.

Ministrė pabrėžia, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nuolat didina ginklų arsenalą, kuriais grasina laisvei Europoje. Tai ji sakė duodama interviu žiniasklaidos priemonių grupei „Funke Media Group“.

„Turime gintis nuo šito ir ginti mūsų partnerius – Baltijos valstybes – pasitelkdami sustiprintas atgrasymo priemones ir papildomus ilgojo nuotolio ginklus“, – sakė ministrė, Žaliųjų partijos narė.

Tuo metu Rolfas Mützenichas, Socialdemokratų (SPD) frakcijos pirmininkas Vokietijos parlamente, anksčiau pasisakė apie rizikas susijusias su šiais ginklais dėl „itin trumpo įspėjimo laiko juos panaudojant“. Pasak jo, gali kilti didelė rizika dėl nenumatytos karinės eskalacijos.

Nors jis ir pripažista, kad reikia gerinti gynybos pajėgumus, tačiau mano, kad NATO savo arsenale jau turi visapusiškų atgrasymo priemonių. Jis taip pat nesupranta, kodėl raketos „Tomahawk“ turėtų būti dislokuotos vien Vokietijoje.

Baltieji rūmai ir Vokietijos vyriausybė per NATO viršūnių susitikimą Vašingtone liepos 9-11 d. paskelbė, kad JAV vėl atsiųs raketas galinčias pasiekti Rusiją. Tarp jų būtų ir sparnuotosios raketos „Tomahawk“, galinčios smogti taikiniams už 2 500 km ir gabenti branduolinį užtaisą, taip pat SM-6 priešlėktuvinės raketos ir naujai sukurtos hipergarsinės raketos.

Užsienio reikalų ministrė A. Baerbock primena, kad V. Putino valdoma Rusija pasitraukė iš susitarimų dėl nusiginklavimo.

„Jis siekia mus įbauginti, daryti spaudimą ir suskaldyti mūsų visuomenes“, – sako ji.

Anot ministrės, nors Vokietija ir tikėjosi kitokių santykių su Rusija, tačiau V. Putino Rusija pasirodė esanti didžiausia grėsmė Vokietijos saugumui ir taikai Europoje, o ukrainiečiai kasdien narsiai gina šią taiką.

11:302024 07 21

Rusija skelbia užėmusi du kaimus Ukrainos rytuose

Sekmadienį Rusija paskelbė užėmusi du kaimus Ukrainos rytuose – Andrijivką Luhansko srityje ir Piščianę Charkivo srityje, remdamasi Rusijos gynybos ministerijos informacija pranešė AFP.

Abu kaimai nutolę mažiau nei 20 km vienas nuo kito ir yra fronto linijoje, kur pastarosiomis savaitėmis Rusijos pajėgos lėtai stūmėsi į priekį.

Andrijivka, mažiau nei 20 gyventojų turintis kaimas, buvo viena iš paskutinių Ukrainos kontroliuojamų gyvenviečių Luhansko srityje ir svarbus taikinys Maskvai.

Anot Karo studijų instituto (ISW), Piščianė Kremliui svarbi nes užėmusi ją Rusija gali pasiekti maždaug už 10 km esančią Oskilo upę.

Pastarosiomis savaitėmis Maskva skelbė užėmusi keletą kaimų ir gyvenviečių, bet jos teturi vos keletą gatvių ir kelis apleistus pastatus.

Nei Rusija, nei Ukraina nesugeba pasiekti lemiamo prasiveržimo, bet abi kariaujančios šalys tikina, kad kita pusė patiria didžiulius nuostolius.

10:232024 07 21

Trumpas žada užkirsti kelią Trečiajam pasauliniam karui

Buvęs JAV prezidentas, dabartinis respublikonų kandidatas į prezidentus Donaldas Trumpas susitikime su rinkėjais negailėjo pažadų – net ir dėl karo Ukrainoje. Negana to, jis teigė esąs vienintelis, galintis sureguliuoti karą tarp Rusijos ir Ukrainos.

Susitikime su rinkėjais D. Trumpas pažadėjo, kad, laimėjęs rinkimus ir tapęs prezidentu, jis sureguliuos karą tarp Ukrainos ir Rusijos.

Rinkimų renginyje politikas pareiškė, kad „visi labai arti Trečiojo pasaulinio karo“ ir pažadėjo užkirsti kelią pasauliniam konfliktui.

„Dar neįsikėlęs į Ovalųjį kabinetą, greitai po to, kai laimėsime prezidento rinkimus, aš sureguliuosiu šį siaubingą karą tarp Rusijos ir Ukrainos. Aš vienintelis galiu skalbti tokį pareiškimą. Aš užkirsiu kelią Trečiajam pasauliniam karui“, – pareiškė D. Trumpas.

09:392024 07 21

Rinkimų kampaniją tęsiantis Trumpas pavadino Putiną ir Jinpingą – sumaniais ir tvirtais lyderiais

Buvęs JAV prezidentas, dabartinis respublikonų kandidatas į prezidentus Donaldas Trumpas rinkimų kampanijos renginyje Mičigano valstijoje liepos 20 d. negailėjo Rusijos ir Kinijos lyderiams pagyrimų.

Tęsdamas rinkimų kampaniją po pasikėsinimo nužudyti liepos 14-osios rinkimų renginyje Pensilvanijos valstijoje ir sakydamas kalbą Grand Rapidso mieste, D. Trumpas pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Kinijos prezidentas Xi Jinpingas yra „sumanūs, tvirti“ lyderiai, kurie myli savo šalį.

Šie komentarai panašūs į D. Trumpo išsakytus teiginius neilgai trukus po Rusijos invazijos į Ukrainą, rašoma „Kyivindependent“. 2022 m. kovą vykusiame renginyje jis gyrė V. Putiną už protingumą. „Manęs paklausė, ar V. Putinas protingas. Taip, V. Putinas protingas“, – sakė jis.

Liepos 20-osios rinkimų renginyje respublikonų kandidatas į prezidentus pareiškė, kad Xi Jinpingas atsiuntė jam palaikymo žinutę po pasikėsinimo nužudyti.

„Xi Jinpingas parašė man gražią žinutę, sužinojęs, kas atsitiko“, – teigė d. Trumpas. Jis taip pat pavadino Kinijos lyderį „nuostabiu“ ir gyrė už „1,4 mlrd. žmonių kontrolę geležiniu kumščiu“.

08:412024 07 21

Rusija skelbia Arktyje perėmusi du JAV bombonešius

Rusijos gynybos ministerija sekmadienį paskelbė pakėlusi naikintuvus, kad JAV strateginiai bombonešiai neįskristų į Rusijos oro erdvę, praneša „Newsweek“.

Gynybos ministerija socialinėje žiniasklaidoje rašė, kad Rusijos naikintuvai MiG-29 ir MiG-31 identifikavo du JAV karinių oro pajėgų bombonešius B-52H, kurie buvo užfiksuoti virš Barenco jūros ir artėjo prie Rusijos sienos.

Barenco jūra yra į šiaurę nuo Suomijos, Švedijos ir Norvegijos, bei prie šiaurės vakarinės Rusijos dalies.

Pasak Maskvos, naikintuvams artėjant JAV strateginiai bombonešiai pakeitė kursą ir nutolo nuo Rusijos Federacijos sienos. Po to naikintuvai saugiai grįžo į savo bazę.

08:282024 07 21

Ukraina numušė visus Rusijos į Kyjivą paleistus dronus

Sekmadienio naktį Ukrainos oro gynyba numušė visus dronus-kamikadzes, kuriuos Rusija paleido į Kyjivą, praneša „Ukrinform“.

Informaciją apie tai paskelbė Ukrainos sostinės karinė administracija.

„Oro pavojaus sirenos Kyjive skambėjo dėl dronų grėsmės. Per pastarąsias dvi savaites tai buvo mažiausiai penktas kartas iš eilės kai priešas bandė atakuoti sostinę panaudodamas dronus“, – Socialiniuose tinkluose rašė Kyjivo miesto karinės administracijos vadovas Serhijus Popko

Jis pabrėžė, kad pranešimų apie žalą ar aukas Kyjive nebuvo, bet operaciniai pranešimai yra atnaujinami ir tikrinami.

S. Popko pridėjo, kad sistematiškos priešo dronų atakos rodo, jog agresorius aktyviai ieško galimybės smogti Kyjivui, išbando naują taktiką ir dronų maršrutus, tikrina Ukrainos oro gynybos galimybes. Todėl Kyjivo gyventojai raginami nepamiršti apie pavojų ir neignoruoti sirenų, o vos tik joms suskambus ieškoti priedangos.

Kyjivo srities karinės administracijos vadovas Ruslanas Kravčenko taip pat patvirtino, kad oro gynyba numušė visus dronus, kuriuos link Ukrainos sostinės paleido Rusija.

Jis teigė, kad bepilotės skraidyklės į gyvenamuosius pastatus ar kritinės infrastruktūros objektus Kyjivo srityje nepataikė. Taip pat nebuvo aukų.

Vis dėlto dronų nuolaužos nukrito dviejose srities rajonuose ir nežymiai apgadino dviejų nuosavų gyvenamųjų pastatų fasadus, langus ir automobilį. Nuo krintančių nuolaužų užsidegė žolės danga, bet gaisras buvo greitai užgesintas.

Iš viso naktį iš šeštadienio į sekmadienį ukrainiečiai sunaikino 35 iš 39 Rusijos dronų „Shahed“.

Tuo metu Mykolajivo srities Baštankos rajone du žmonės buvo sužaloti šeštadienio vakarą sprogus Rusijos raketai. Sprogimo banga apgadino du nuosavus namus. Po to užsidegė sausa žolė ir žemės ūkio bendrovei priklausantis sandėlis. Liepsnos buvo greitai užgesintos.

Naktį Mykolajivo srityje buvo numuštas vienas dronas-kamikadzė „Shahed 131-136“.

Sumų srityje rusai smogė kritinės infrastruktūros objektams Konotopo rajone.

07:432024 07 21

Lenkiški naikintuvai MiG-29 gali pasirodyti Ukrainoje po pusmečio

Lenkija savo turimus naikintuvus MiG-29 gali perduoti Ukrainai po pusmečio, priklausomai nuo to, kada Lenkija gaus modernių naikintuvų iš JAV. Apie tai naujienų agentūrai „Ukrinform“ komentavo buvęs Lenkijos gynybos ministras Januszas Onyszkiewiczius.

Pasak jo, likusių lenkiškų naikintuvų MiG-29 perdavimas Ukrainai priklausys nuo to, kada Lenkijos karinėms oro pajėgoms bus pristatyti JAV naikintuvai F-35. Jis mano, kad tai galėtų užtrukti apie pusę metų.

Kalbėdamas apie neseniai Varšuvoje pasirašytą Lenkijos ir Ukrainos saugumo susitarimą, ekspertas jį įvertino kaip gerą ir turintį „svarbią praktinę ir politinę reikšmę“.

Gegužės mėnesį Lenkijos generalinio štabo vadas Wieslawas Kukula paskelbė, kad pirmieji amerikietiški naikintuvai F-35 Lenkijoje pasirodys rugpjūčio mėnesį.

Liepos 8 d. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas Varšuvoje pasirašė saugumo susitarimą pagal kurį Lenkija svarstytų perduoti Ukrainai MiG-29 naikintuvus nepažeisdama savo saugumo ir Karinių oro pajėgų operacinio pajėgumo.

V. Zelenskis tuomet per spaudos konferenciją pabrėžė, kad Ukrainai reikalingi tokie postsovietiniai karo lėktuvai, kurie buvo modernizuoti iki NATO standartų.

D. Tuskas sakė negalįs įvardinti datos, kada lėktuvai bus tiekiami Ukrainai, nes jie vis dar naudojami vykdant misijas NATO oro erdvėje.

06:062024 07 21

„Ukrinform“: Rusija Ukrainoje per parą neteko 1 100 karių

Pastarąją parą Ukrainoje žuvo ar buvo sužeista apie 1 100 Rusijos kareivių, praneša „Ukrinform“.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas sekmadienį paskelbė, kad nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2024 m. liepos 21 d. Rusija iš viso prarado 566 710 kareivių.

Per šį laikotarpį Ukrainos pajėgos iš viso sunaikino 8 266 Rusijos tankus (+9 per parą), 15 963 šarvuočius (+46), 15 586 artilerijos sistemas (+44), 1 121 reaktyvinės salvinės ugnies sistemą (+1), 896 oro gynybos sistemas (+1), 362 karo lėktuvus, 326 sraigtasparnius, 12 402 dronus (+52), 2 401 sparnuotąją raketą, 28 laivus ir katerius, vieną povandeninį laivą, 21 036 transporto priemones ir benzovežius (+68) ir 2 616 specialiosios technikos vienetų (+9).

Per parą fronto linijoje buvo užfiksuoti 126 susirėmimai, daugiausiai ties Pokrovsko kryptimi.

17:302024 07 20

Odesoje lankėsi Šventojo Sosto valstybės sekretorius

Odesoje Šventojo Sosto valstybės sekretorius kardinolas Pietro Parolinas apžiūrėjo Rusijos raketos sunaikintą Atsimainymo katedrą bei susipažino su grūdų koridoriaus darbu.

Pasak „Ukrinform“, apie tai „Telegram“ pranešė Odesos regiono valstybės administracijos vadovas Olehas Kiperis.

„Odesos regione lankosi Šventojo Sosto valstybės sekretorius kardinolas Pietro Parolinas, Odesoje kardinolas Parolinas susitiko su katalikų bendruomenės atstovais, susipažino su Ukrainos grūdų koridoriaus, užtikrinančio pasaulinį aprūpinimo maistu saugumą, darbu, taip pat apžiūrėjo Atsimainymo katedrą, kuri buvo sugriauta dėl Rusijos puolimo“, – sakė O. Kiperis.

Jis pažymėjo, kad tai pirmasis Šventojo Sosto valstybės sekretoriaus vizitas Ukrainoje nuo plataus masto Rusijos invazijos pradžios.

„Esame dėkingi už dėmesį, kurį Šventasis Tėvas ir toliau skiria Ukrainai ir už teisingos taikos sukūrimą“, – pridūrė O. Kiperis.

Kaip pranešė „Ukrinform“, Šventojo Sosto valstybės sekretorius kardinolas P. Parolinas lankosi Ukrainoje, siekdamas suteikti Ukrainos šventovei, visos Ukrainos Švč. Mergelės Marijos šventovei Berdyčiove, mažosios bazilikos statusą ir pabrėžti, kad Popiežiui Pranciškui rūpi padėtis Ukrainoje.

17:242024 07 20

Priešas per vieną dieną bepiločiais orlaiviais ir artilerija 15 kartų atakavo Nikopolio rajoną

Okupantai Nikopolio rajoną per dieną bepiločiais orlaiviais ir artilerija atakavo 15 kartų. Buvo užpultos Nikopolio, Marhaneckos, Pokrovsko ir Myrivskos bendruomenės.

Apie tai „Telegram“ informavo Dnipro regioninės karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas, praneša „Ukrinform“.

„Per dieną priešas Nikopolio sritį atakavo bepiločiais orlaiviais ir kamikadzėmis. Buvo puolamos Nikopolio, Marhaneckos, Pokrovsko ir Myrivskos bendruomenės", – sakė A. Lysakas.

Anot jo, priešas apgadino daugiabutį ir 17 privačių namų.

„Apgadinti aštuoni ūkiniai pastatai. Dar vienas užsidegė – gaisras užgesintas. Gaisras kilo ir gimnazijoje. Jis taip pat buvo užgesintas", – pridūrė A. Lysakas.

Apšaudymo metu taip pat apgadinti keli lengvieji automobiliai ir sunkvežimis, 3 šiltnamiai, nukentėjo elektros laidai ir dujotiekiai.

Kaip agentūra pranešė anksčiau, rusai Nikopolį apšaudė artilerija, žuvo žmogus.

15:442024 07 20

Nuo metų pradžios okupantai iš Mariupolio uosto eksportavo 165,000 tonų krovinių

Nuo metų pradžios okupantai iš Mariupolio uosto eksportavo 165,000 tonų krovinių, iš jų daugiau nei 84,000 tonų žemės ūkio produkcijos.

Pasak „Ukrinform“, apie tai „Telegram“ pranešė Nacionalinis pasipriešinimo centras.

„Nuo metų pradžios krovinių, kuriuos priešas be ceremonijų vagia ir siunčia už Ukrainos ribų, perkrovimo apimtys Mariupolio uoste jau viršijo 165 tūkst. tonų“, – teigiama pareiškime.

Pažymima, kad Rusijos okupantai pranešė apie norą didinti Mariupolio uosto pajėgumą.

„Priešas aiškiai įgyvendina Putino planą „demilitarizuoti Ukrainą“, iš mūsų žemės pirmiausia išgabendamas duoną ir įrangą iš kadaise didžiausių Europos pramonės gigantų, tokių kaip „Avdiivka Coke“ ir „Azovstal“ Mariupolyje“, – priduria Nacionalinis pasipriešinimo centras.

Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, įsibrovėliai verbuoja moksleivius iš laikinai okupuotų teritorijų į užgrobtame Mariupolyje statomą Nachimovo karinio jūrų laivyno mokyklos filialą.

14:202024 07 20

Charkivo srityje rusų dronas pataikė į parduotuvę ir sužeidė keturis žmones

Charkivo srityje okupantai dronu užpuolė Ivaškų kaimą, dronas pataikė į parduotuvę ir sužeidė keturis žmones.

Pasak „Ukrinform“, apie tai „Telegram“ pranešė Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olehas Syniehubovas

„15.40 val. okupantai FPV dronu užpuolė Ivaškų kaimą. Jam atsitrenkus į parduotuvę, keturi civiliai patyrė įvairaus sunkumo sužalojimų. Šiuo metu jie yra gydymo įstaigoje“, – pažymėjo O. Syniehubovas.

Anot jo, į ligoninę paguldyti du 48 ir 33 metų vyrai bei dvi 62 ir 44 metų moterys.

Kaip pranešė agentūra, Rusijos kariuomenė Charkivo srityje taip pat atakavo geležinkelį, keturi žmonės buvo sužeisti.

13:112024 07 20

Ispanija sulaikė tris asmenis dėl kibernetinių atakų prieš proukrainietiškas šalis

Ispanijos policija šeštadienį pranešė sulaikiusi tris asmenis, kaltinamus dalyvavus prorusiškos grupės kibernetinėse atakose, nukreiptose prieš Ispanijos ir kitų NATO šalių valstybines institucijas bei strateginius sektorius.

Atakų taikinyje atsidūrė šalys, parėmusios Ukrainą jos kovoje su Rusijos invazija.

Du įtariamieji buvo sulaikyti Huelvoje ir Sevilijoje Ispanijos pietuose, o trečiasis – Balearų salose, sakoma policijos pranešime.

Jie buvo sulaikyti už „su kompiuteriais susijusius nusikaltimus su teroristiniais kėslais“ dėl virtinės paskirstytų paslaugų trikdymo (DDoS) atakų, dėl kurių tinklalapiai ar tinklo ištekliai tampa neprieinami, nes jie užtvindomi kenkėjišku srautu. Šias atakas „organizavo su Rusija siejama programišių grupė „NoName057(16)“, pažymima pranešime, kuriame nepateikiama daugiau detalių apie taikinius ar poveikį.

„Atakos buvo nukreiptos prieš valstybines institucijas bei įmones strateginiuose sektoriuose tose šalyse, kurios užėmė Ukrainą remiančią poziciją“, – teigiama pranešime.

Policijos pranešime, kuriame remiamasi „NoName“ manifestu, nurodoma, kad programišių grupės misija yra reaguoti į „priešiškus ir atvirai antirusiškus Vakarų rusofobų veiksmus“.

Birželio viduryje prieš viršūnių susitikimą dėl taikos Ukrainoje Šveicarijos vyriausybės tinklalapiai tapo DDoS atakų taikiniu. Atsakomybę už šią operaciją prisiėmė „NoName057(16)“. Pasak Berno, taikytasi į tinklalapius, priklausančius federalinei vyriausybei ir organizacijoms, dalyvavusioms viršūnių susitikime dėl taikos.

10:272024 07 20

Analitikai: Kremlius baiminasi iš Ukrainos grįžtančių veteranų smurto

Kremlius jaučiasi sunerimęs dėl ilgalaikių socialinių ir politinių padarinių, su kuriais teks susidurti šalies pajėgų kariams masiškai grįžtant iš karo Ukrainoje.

Kaip liepos 19 d. pranešė Rusijos opozicijai atstovaujantis žiniasklaidos kanalas „Meduza“, iš Ukrainoje sugrįžę Rusijos karo veteranai sunkiai įsitraukia į civilinį gyvenimą, o daugelis užverbuotų nuteistųjų yra linkę į smurtą ir grįžę namo įvykdo nusikaltimus. Apie susidariusią padėtį 2024 m. liepos 20 d. vykusiame susitikime su Rusijos pareigūnais informavo Rusijos prezidento administracijos vadovo pirmasis pavaduotojas Sergejus Kirijenka, nurodė „Meduza“ šaltinis iš Kremliaus ir dar du susitikime dalyvavę asmenys.

Pasak vieno iš susitikimo dalyvių, S. Kirijenka aiškiai pasakė, kad reikia nusiteikti masiniam veteranų grįžimui ir tam, kad išaugęs nusikalstamumas sukels Rusijos piliečių nepasitenkinimą, baimę ir priešiškumą veteranų atžvilgiu.

S. Kirijenka akcentavo, kad nusimatantis veteranų grįžimas iš Ukrainos labai skirsis nuo to, kas vyko po Sovietų Sąjungos karo su Afganistanu arba po Antrojo pasaulinio karo, kadangi Afganistane žuvo mažiau sovietų karių, o Antrojo pasaulinio karo metu visuomenė buvo labiau susitelkusi negu dabar.

Anot S. Kirijenkos, šiandieninė Rusijos visuomenė karą Ukrainoje mato tiktai per televizorių ir nėra pasirengusi „suprasti ir priimti“ veteranų.

„Meduza“ šaltinio teigimu, Rusijos pareigūnai išreiškė susirūpinimą, kad grįžę iš fronto veteranai gali pasijusti nusivylę ir imti burtis į nusikalstamas grupuotes. Vis dėlto konkrečių sprendimų, kaip būtų galima spręsti gresiančias problemas, S. Kirijenka nepasiūlė.

S. Kirijenka išreiškė mintį, kad „buferiu“ tarp civilių ir grįžtančių karių galėtų tapti Kremliaus inicijuota programa „Didvyrių metas“ („Vremia gerojev“), tačiau vargu ar tai įmanoma, nes programoje vienu metu gali dalyvauti tik 100 karininkų, bet jokiu būdų ne gausi veteranų kohorta.

„Meduza“ šaltiniai suabejojo, ar Kremliaus ratas iki galo suvokia, kokio masto pavojų grįžtantys veteranai gali sukelti Rusijos stabilumui. Prielaida, kad grėsmė yra didesnė negu jie įtaria, atitinka nuolatinius ISW teiginius apie tai, kad Kremlius tinkamai neįvertino ilgalaikių socialinių pasekmių, kurias sukels plataus masto invazija į Ukrainą.

Atrodo, kad Kremliui jau dabar sunkiai sekasi malšinti etniniu ir religiniu pagrindu įsiplieskiančius konfliktus šalies viduje, o 2023 metų birželį įvykęs „Wagner“ maištas labai aiškiai parodė, kad rusų karių nusivylimas ir nepasitenkinimas gali sukelti rimtų pavojų režimo stabilumui.

09:572024 07 20

Zelenskio atstovas spaudai: su Trumpu buvo aptartos susitikimo perspektyvos

Volodymyro Zelenksio atstovas spaudai Serhijus Nikiforovas atskleidė keletą vakarykščio Ukrainos prezidento pokalbio su Donaldu Trumpu detalių.

Per interviu Ukrainos žiniasklaidai S. Nikiforovas pabrėžė, kad politikai susitarė dėl susitikimo, tačiau kada ir kur jis galėtų įvykti, kol kas neaišku. Visgi dėl susitikimo būtinumo, anot S. Nikiforovo, V. Zelenskio ir D. Trumpo nuomonės sutapo, rašo zn.ua.

„Buvo tariamas ir dėl laiko, dėl to, kada toks susitikimas galėtų įvykti, bet grafikus ir kitas detales turės suderinti komandos“, – paaiškino S. Nikiforovas.

Apie D. Trumpo vizitą į Ukrainą kalbėti kol kas anksti, įspėjo S. Nikiforovas ir pridūrė, kad nieko konkretaus apie galimą įvykį, t. y. apie susitikimo datą ir vietą, pasakyti dar negali.

Per telefoninį pokalbį Ukrainos prezidentas paragino JAV respublikonų lyderį nepasitikėti šalimis, pateisinančiomis Rusijos prezidento Vladimiro Putino valia vykdomą agresiją, ir papasakojo apie vakarykštį raketų smūgį Mykolajive ir išpuolį prieš vaikų ligoninę „Ochmatdyt“.

„D. Trumpas, pavartodamas firminę savo frazę, patarė netikėti melagingomis naujienomis, esą jo pergalė rinkimuose gali būti palanki Rusijai. Tokias kalbas jis pavadino melagingomis naujienomis ir paragino jomis netikėti“, – pridūrė S. Nikiforovas.

09:462024 07 20

Per naktinius smūgius Ukrainoje žuvo du žmonės

Per naktinį Rusijos antskrydį Ukrainos šiaurės rytinėje Charkivo srityje žuvo mažiausiai du žmonės, o dar keturi buvo sužeisti, šeštadienį pranešė regiono prokuratūra.

„Apie 3.15 val. ryto priešas surengė raketų ataką prieš Barvinkovės miestą Iziumo rajone“, – pranešime nurodė prokuratūra.

Kaip teigiama, žuvo du 48-erių ir 69-erių metų amžiaus vyrai, o per smūgį, kuriam, regis, buvo pasitelktos trys raketos „Iskander“, buvo apgadinta apie 50 pastatų.

Per kitą smūgį Oleksijivkos kaime nukentėjo žemės ūkio įmonė, tačiau apie aukas nepranešta.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pastaruoju metu ragina savo šalies sąjungininkus išplėsti paramą oro gynybos srityje, kad būtų galima perimti kasdien skriejančias Rusijos raketas ir dronus.

Penktadienį per Rusijos smūgį į žaidimų aikštelę pietiniame Mykolajivo mieste žuvusių žmonių skaičius padidėjo iki keturių, įskaitant vieną vaiką, o dar 24 žmonės buvo sužeisti, tinkle „Telegram“ pranešė meras Oleksandras Senkevičius.

08:512024 07 20

Naktinė dronų ataka Ukrainoje: rusai trijuose regionuose smogė į energetikos objektus

Liepos 20-osios naktį Ukrainos Poltavos, Sumų ir Černihivo srityse Rusijos dronai atakavo elektros perdavimo sistemos operatoriaus objektus.

Tai feisbuke pranešė energetikos bendrovė „Ukrenergo“.

Kaip teigiama, kai kuriuose Poltavos ir Černihivo sričių rajonuose vartotojai liko be elektros.

Ryte tiekimas buvo atkurtas daugumai vartotojų.

„Ukrenergo“ pažymėjo, kad vykdomi avariniai remonto darbai.

08:472024 07 20

ISW analitikai: Orbanas prisideda prie Rusijos informacinių atakų

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas, ir toliau siekiantis tarpininko tarp Rusijos ir Ukrainos vaidmens, veikiausiai prisideda Rusijai vykdant informacinės įtakos operacijas. Liepos 18 d. V. Orbanas išplatino pranešimą, kuriame išsamiai aprašė neseniai vykdytą „taikos palaikymo misiją“ ir vizitus į Ukrainą, Rusiją, Kiniją, Turkiją ir Jungtines Valstijas.

V. Orbanas pripažino, kad Rusija, kaip kariaujanti šalis, nėra suinteresuota paliaubomis arba taikos derybomis su Ukraina. Šis pareiškimas prieštarauja Kremliaus pastangoms vaizduoti Rusiją kaip palankiai taikos derybų atžvilgiu nusiteikusią šalį. Suabejoti Rusijos pastangomis siekti taikos Kremlius privertė ir demonstruodamas nenorą dalyvauti derybose, jeigu jų rezultatas būtų kitoks, nei visiška Ukrainos kapituliacija.

V. Orbano sprendimą pripažinti, kad derybos neatitinka pagrindinių Rusijos interesų, veikiausiai nulėmė jo noras atrodyti nešališku, nes būtent tokią poziciją turėtų priimti galimas tarpininkas. V. Orbanas leido suprasti, kad didesnę atsakomybę dėl derybų turėtų prisiimti Ukraina, be to, jis suabejojo Jungtinių Valstijų ir Europos paramos Ukrainai tęstinumu. Tokia jo mąstysena atitinka Rusijos vykdomas informacinės įtakos operacijas, kuriomis siekiama susilpninti Vakarų paramą Ukrainai ir nušalinti Rusiją nuo atsakomybės už pradėtą plataus masto invaziją.

V. Orbanas taip pat paragino Europos Sąjungą normalizuoti diplomatinius santykius ir atnaujinti ryšius su Rusija. Pasinaudodamas diplomatiniais susitikimais, įskaitant ir susitikimus su Vengrijos lyderiu, Kremlius bando sudaryti įspūdį, esą Rusijos santykiai su Vakarais įgauna normalų pobūdį, nors Vakarai pernelyg saikingai palaiko geranorišką Rusijos iniciatyvą. V. Orbano išsakyta rekomendacija neabejotinai atitinka Kremliaus tikslus ir prieštarauja kelerius metus ES vykdytai politikai, kuria siekiama spręsti Rusijos karo nusikaltimų ir agresijos Ukrainoje problemą.

Liepos 19 d. V. Orbanas pareiškė, kad tęs „taikos misiją“, neatsižvelgdamas į ES vadovybės kritiką ir aiškų pademonstravimą, kad ES nepritaria V. Orbano požiūriui į Ukrainą ir taikos derybas.

06:432024 07 20

Dronų ataka Rostovo srityje: pranešimai apie smūgius į aerodromą ir naftos saugyklą

Šiandien regione Rostovo srityje (Rusija) esančio Milerovo karinio aerodromo teritorijoje girdėjosi sprogimai, o po dronų atakos regione kilo gaisrai. Taip pat buvo smogta naftos saugyklai, praneša „Telegram“ kanalas „Krymo vėjas“.

Stebėsenos grupė praneša apie smūgius šiam kariniam aerodromui Rostovo srityje.

Be to, internete pranešama apie sprogimus netoli Dolotinkos kaimo ir naftos bazės rajone.

Vietos gyventojai minėjo bepiločius orlaivius ir suskaičiavo daugiau kaip 16 sprogimų šiose trijose vietovėse, teigiama „Telegram“ kanalo pranešime.

Be to, „Krymo vėjas“ pranešė apie gaisrus prie Rusijos lėktuvų kilimo ir tūpimo tako ir stovėjimo aikštelių Milerove.

Pažymėtina, kad Millerovo karinis aerodromas yra už 5 km į šiaurės vakarus nuo Millerovo miesto, kuris priklauso Dolotinkos kaimui. Atvirų šaltinių duomenimis, šiame aerodrome bazuojasi Rusijos oro ir kosmoso pajėgų 1-osios mišrios aviacijos divizijos 31-asis naikintuvų aviacijos pulkas.

Verta pažymėti, kad šiai priešo aviacijos bazei buvo smogta ir anksčiau. Anksčiau būta pranešimų apie aerodromo puolimus naudojant raketas „Tochka-U“ ir bepiločius lėktuvus.

Anksčiau šiandien Rostovo srities valdžia pranešė apie „masinę“ oro ataką naudojant bepiločius orlaivius. Iš pradžių srities gubernatorius teigė, kad neva buvo numušta daugiau kaip 10 bepiločių orlaivių, o ryte jis pranešė, kad oro gynybos sistemos per naktį „sunaikino ir perėmė“ 26 nepilotuojamus orlaivius.

Rusijos pareigūnas tvirtino, kad niekas nenukentėjo ir kad „į vietas, kur nukrito bepiločių orlaivių nuolaužos, buvo išsiųstos gelbėjimo tarnybos“.

06:052024 07 20

Ukrainos duomenimis, nuo plataus masto karo pradžios Rusija jau neteko maždaug 565 610 karių

Rusija nuo visapusiškos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasario 24 d. iki 2024 m. liepos 20 d. šioje šalyje jau neteko maždaug 565 610 karių, įskaitant dar 990 kariškių, kurie buvo eliminuoti per pastarąją parą, feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.

Be to, Ukrainos gynėjai sunaikino 8 257 (+7) Rusijos tankus, 15 917 (+15) šarvuotųjų kovos mašinų, 15 542 (+22) artilerijos sistemas, 1 121 (+1) daugkartinio paleidimo raketų sistemą, 895 (+1) oro gynybos sistemas, 362 (+1) lėktuvus, 326 sraigtasparnius, 20 968 (+59) automobilius, 28 laivus, 1 povandeninį laivą, 12 350 (+34) dronų, 2 607 (+14) specialiosios technikos vienetus ir 2 401 sparnuotąją raketą.

Kaip pažymi štabas, šie duomenys tikslinami. Jų rinkimą sunkina besitęsiantys intensyvūs mūšiai.

05:392024 07 20

Zelenskis: galima užbaigti karštąjį karo su Rusija etapą iki šių metų pabaigos

Remiama partnerių, Ukraina galėtų pabandyti užbaigti karštąjį karo su Rusija etapą iki šių metų pabaigos, interviu BBC skė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Anot Ukrainos prezidento, tai būtų įmanoma, jei Ukraina ir partneriai bus vieningi ir laikysis taikos aukščiausiojo lygio susitikimo formato.

„Rusija nebuvo pakviesta į birželį Šveicarijoje vykusį pasaulinį taikos aukščiausiojo lygio susitikimą, tačiau Kyjivas pareiškė, kad norėtų pakviesti Rusijos atstovą į kitą būsimą konferenciją. Ukraina tikisi pateikti Maskvai taikos planą, kurį bendrai parengė aukščiausiojo lygio susitikimo dalyviai“, – sakė V. Zelenskis.

Pažadėjęs, kad toks „planas bus parengtas“, V. Zelenskis neatskleidė jokių praktinių detalių, ką jis galėtų apimti.

Prezidentas pridūrė, kad susilpninus Rusiją mūšio lauke, Ukraina derybose įgytų palankesnę poziciją.

05:222024 07 20

Gubernatorius: Rusija Rostovo regione numušė 26 Ukrainos dronus

Rusija naktį pietiniame Rostovo regione numušė 26 Ukrainos dronus, šeštadienį pareiškė regiono gubernatorius.

„Praėjusią naktį oro gynybos pajėgos Rostovo regione perėmė ir sunaikino iš viso 26 bepiločius orlaivius. Per ataką niekas nenukentėjo“, – tinkle „Telegram“ teigė gubernatorius Vasilijus Golubevas.

„Avarinės tarnybos vyksta į vietą, kur nukrito bepiločio orlaivio nuolaužos“, – pažymėjo jis.

Praėjusį šeštadienį Rostovo regione po Ukrainos dronų atakos užsiliepsnojo naftos saugykla.

Ukraina šįmet suintensyvino atakas Rusijos teritorijoje, taikydamasi tiek į energetikos objektus Rusijos gilumoje, kurie, anot jos, padeda aprūpinti Rusijos kariuomenę, tiek miestus ir kaimus prie pat sienos bei Kryme.

Nuo karo pradžios 2022 m. vasarį abi pusės plačiai pasitelkia dronus.

05:022024 07 20

Zelenskis kalbėjosi su Trumpu apie galimybę kurti ilgalaikę taiką

Respublikonų partijos kandidatas į JAV prezidentus Donaldas Trumpas penktadienį pranešė, kad telefonu kalbėjosi su Ukrainos lyderiu Volodymyru Zelenskiu, ir pažadėjo nutraukti Rusijos pradėtą karą.

„Vertinu tai, kad prezidentas V. Zelenskis norėjo susisiekti, nes aš, kaip kitas Jungtinių Valstijų prezidentas, atnešiu taiką pasauliui ir nutrauksiu karą, kuris nusinešė tiek daug gyvybių ir sugriovė daugybę nekaltų šeimų“, – savo socialiniame tinkle „Truth Social“ pareiškė D. Trumpas.

„Abi pusės galės susitelkti ir suderėti susitarimą, kuris užbaigs smurtą ir atvers kelią klestėjimo link“, – pridūrė jis.

Nuo Rusijos visapusiškos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasarį Jungtinės Valstijos suteikė Kyjivui dešimčių milijardų dolerių vertės karinę pagalbą, tačiau D. Trumpo pergalė lapkričio mėnesį vyksiančiuose rinkimuose gali sukelti abejonių dėl tolesnės Vašingtono paramos.

V. Zelenskis patvirtino pranešimus apie skambutį, kurio metu jis pasveikino D. Trumpą oficialiai tapus Respublikonų partijos kandidatu į prezidentus ir palinkėjo jam stiprybės po pasikėsinimo į jo gyvybę prieš savaitę.

„Su prezidentu D. Trumpu susitarėme asmeniniame susitikime aptarti, kokie žingsniai galėtų užtikrinti, kad taika būtų teisinga ir tikrai ilgalaikė“, – tinkle „X“ pažymėjo V. Zelenskis.

„Atkreipiau dėmesį į gyvybiškai svarbią abiejų partijų ir abiejų rūmų amerikiečių paramą ginant mūsų tautos laisvę ir nepriklausomybę“, – tvirtino jis.

D. Trumpo ir V. Orbano susitikimas

D. Trumpas yra ne kartą pareiškęs, kad nutrauktų karą labai greitai, tačiau nepateikė detalių, kaip tai padarytų.

Praėjusią savaitę buvęs prezidentas savo rezidencijoje Floridoje priėmė Vengrijos ministrą pirmininką Viktorą Orbaną, kuris anksčiau šį mėnesį buvo susitikęs su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

Dažnos D. Trumpo liaupsės V. Putinui ir nenoras atvirai kritikuoti Rusijos invaziją pakurstė susirūpinimą Ukrainos sąjungininkų gretose, kad jis priverstų Kyjivą sutikti su daliniu pralaimėjimu.

Jis taip pat ne kartą užsiminė apie galimą atsitraukimą nuo NATO ir pareiškė, kad skatins Rusiją pulti tas šalis nares, kurios nevykdo savo finansinių įsipareigojimų.

D. Trumpo kandidatas į viceprezidentus J. D. Vance‘as vadovauja izoliacionistiniam Kongreso respublikonų sparnui, kuris tvirtina, kad JAV turėtų atsisakyti paramos Ukrainai.

D. Trumpas nacionaliniame Respublikonų partijos suvažiavime Milvokyje ketvirtadienį patikino, kad padarys galą tarptautinėms krizėms, sakydamas, jog gali „sustabdyti karus telefoniniu skambučiu“.

„Užbaigsiu kiekvieną tarptautinę krizę, kurią sukūrė dabartinė administracija, įskaitant siaubingą Rusijos ir Ukrainos karą“, – teigė D. Trumpas.

V. Zelenskis anksčiau šią savaitę sakė, kad bendradarbiautų su D. Trumpu, jei šis laimėtų lenktynes dėl Baltųjų rūmų. „Dėl to nesijaudinu“, – spaudos konferencijoje nurodė jis.

18:022024 07 19

Charkivo srityje atstatytas tiltas, kuris buvo sugriautas Rusijos invazijos pradžioje

Charkivo srityje buvo atidarytas eismas atstatytu greitkelio R-79 tiltu, kuris 2022 metais buvo sugriautas siekiant sustabdyti okupacinės kariuomenės veržimąsi.

Apie tai feisbuke paskelbė Charkivo srities infrastruktūros atkūrimo ir plėtros tarnyba.

„Tiltas greitkelyje R-79 buvo sugriautas, siekiant sulėtinti priešo veržimąsi plataus masto invazijos pradžioje. Po to, kai Ukrainos kariuomenė atmušė rusus, iš karto prasidėjo tilto atstatymo darbai, nes šiuo keliu eina vienas svarbiausių logistikos maršrutų“, – rašoma tarnybos pranešime.

Tarnybos teigimu, kelias R-79 jungia keturis Charkivo srities rajonus. Specialistai, norėdami tiltą atstatyti kuo greičiau, nusprendė atsisakyti klasikinių monolitinių konstrukcijų ir panaudojo du gofruoto metalo vamzdžius, o tai gerokai sutrumpino statybos procesą ir sumažino projekto kainą.

„Tokių vamzdžių tarnavimo laikas nė kiek nenusileidžia sustiprintoms gelžbetoninėms konstrukcijoms – jis netgi ilgesnis. Šiai dienai beveik baigti visi kapitalinio remonto darbai, belieka pastatyti kelio ženklus ir sutvarkyti aplinką“, – sakė tarnyba.

Kaip pranešta anksčiau, dėl karo veiksmų sugriautas tiltas buvo atstatytas greitkelyje Kyjivas-Charkivas-Dovžanskis, o eismas juo bus atidarytas rudenį.
Kelininkai tvarko privažiavimus prie estakados, o po to bus atliktas kelio dangos žymėjimas ir įrengti kelio ženklai.

16:052024 07 19

Zelenskis: per rusų smūgį vaikų žaidimų aikštelei žuvo mažiausiai 3 žmonės

Į vaikų žaidimų aikštelę Ukrainos Mykolajivo mieste pataikiusi rusų raketa nusinešė trijų žmonių gyvybes, vienas iš žuvusiųjų – vaikas, penktadienį pranešė prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Raketa „pataikė į žaidimų aikštelę“ netoli gyvenamojo namo, pasakė V. Zelenskis, paragindamas pasaulį padėti sustabdyti rusų „terorą“.

„Turimais duomenimis, sužeisti penki žmonės. Per smūgį žuvo trys asmenys, vienas iš jų – vaikas“, – platformoje „Telegram“ rašė jis.

Jis paskelbė nuotraukų, kuriose matyti mažiausi du žuvusiųjų kūnai – vienas gulintis netoli pastato durų, kitas – kieme.

Vienas žmogus buvo nešamas ant neštuvų, buvo matyti išdaužyti daugiabučio langai.

„Gyvybių naikinimas turi liautis“, – pasakė V. Zelenskis.

„Reikia naujų sprendimų mūsų gynybai sustiprinti. Rusija privalo pajusti pasaulio galią“, – pridūrė jis, plačiau šių savo žodžių nepaaiškindamas.

Ukrainos vadovas ne kartą prašė Kyjivo pagalbininkų Vakaruose suteikti daugiau oro gynybos sistemų, kad šalis galėtų apsaugoti savo padangę nuo rusų atakų iš oro krušos.

15:562024 07 19

Žuvusiųjų ir sužeistųjų skaičius Mykolajive išaugo

Mero Aleksandro Sienkiewicziaus teigimu , Mykolajive per rusų ataką žuvo trys žmonės, tarp jų ir vaikas.

Mero pavaduotojas Vitalijus Lukovas komentare „NikVesti“ pridūrė, kad ligoninėje yra apie 10 žmonių.

15:322024 07 19

Per rusų smūgį Mykolajive žuvo vienas žmogus

Dėl smūgio Mykolajivo gyvenamajame rajone žuvo vienas žmogus, pranešė miesto meras Aleksandras Sienkiewiczius, skelbia BBC.

„Deja, yra ir žuvęs civilis gyventojas. Taip pat padaryta žala gyvenamajam sektoriui“, – rašė jis „Telegram“ kanale.

Regione buvo paskelbtas oro pavojus, dabar jis atšauktas.

15:102024 07 19

Zelenskis asmeniškai kreipėsi į JK ministrų kabinetą, prašydamas „atimti iš Putino pinigus“

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį tapo pirmuoju užsienio šalies vadovu, kuris nuo 1997 metų asmeniškai kreipėsi į Jungtinės Karalystės ministrų kabinetą, ir sulaukė jo narių ovacijų.

Po iškilmingo priėmimo ministro pirmininko Keiro Starmerio rezidencijoje ir biure Dauningo gatvėje Nr. 10 V. Zelenskis supažindino naujosios leiboristų vyriausybės narius su esama padėtimi Ukrainoje.

Visa prezidento kalba paskelbta valstybės vadovo interneto svetainėje, praneša „Ukrinform“.

JK vyriausybės posėdyje jis pareiškė, kad Rusija yra silpnesnė daugeliu aspektų.

„Jų žvalgyba silpnesnė. Jų diplomatija pavirto į kyšius, melą ir grasinimus. Ekonomiškai jie nėra stiprūs. Vienintelis konkurencinis pranašumas, kurį vis dar turi Putinas, yra didelės sovietinių laikų ginklų atsargos, pinigai ir visiškas žmogaus gyvybės nuvertinimas. Gana pavojingas mišinys. Privalome atimti iš Putino pinigus ir galimybę gaminti daugiau ginklų. O už žmogaus gyvybės nuvertinimą jis turi sumokėti – savo nuostoliais ir pralaimėjimu“, – sakė V. Zelenskis.

Jis taip pat padėkojo JK už jos lyderystę remiant Ukrainą.

„Didžioji Britanija žengė gerus žingsnius, ir kiekvienas naujas jūsų žingsnis stiprino mūsų vyrus ir moteris fronto linijose, mūsų sėkmę – pirmiausia Juodojoje jūroje, mūsų didesnes politines galimybes ir mūsų tautos, kariuomenės ir visos visuomenės atsparumą. Žinoma, kad Rusija bijo tokios paramos. Maskvoje žino, kad jūs Londone turite sprendimų priėmimo galią, pajėgią pakreipti šį karą link pabaigos. Ir tai bus teisinga pabaiga – teisinga ir sąžininga“, – sakė V. Zelenskis.

Jis pabrėžė, kad nuo Rusijos teroro galima apsiginti pirmiausia tolimojo nuotolio ginklais.

„Gegužės ir birželio mėnesiais, gindami Ukrainą nuo Rusijos puolimo prie Charkivo, įrodėme, kad galime sustabdyti bet kokį Rusijos bandymą išplėsti karą, jei bus panaikinti apribojimai naudoti Vakarų ginklus prieš Rusijos kariuomenę“, – sakė V. Zelenskis.

Jis priminė, kad V. Putinas nesigėdija bombomis smogti į gyvenamuosius rajonus, miestų aikštes, ligonines ir mokyklas.

„Rusija per mėnesį numeta apie 3 500 valdomų bombų. Visų jų numušti neįmanoma. Tačiau įmanoma sunaikinti visus bombonešius. Ir aš prašau jūsų čia parodyti savo lyderystę, ir dar prašau – įtikinkite kitus partnerius panaikinti apribojimus. Mums reikia šio žingsnio, kuris priverstų Rusiją siekti taikos“, – sakė V. Zelenskis.

Atskirai jis padėkojo Didžiajai Britanijai ir visiems partneriams, kurie užtikrina realią sankcijų Rusijai galią ir kartu su Ukraina siekia sprendimo, kuris leistų visą pelną, gautą iš įšaldyto Rusijos turto, panaudoti gynybai nuo Rusijos agresijos, o vėliau leistų šį turtą konfiskuoti.

Jis taip pat pakvietė K. Starmerį apsilankyti Ukrainoje. „Galėsime aptarti kuo daugiau mūsų susitarimų detalių, kad mūsų žmonės – ukrainiečiai ir britai – kuo greičiau pajustų rezultatus“, – pridūrė V. Zelenskis.