Liko neaišku, ar B.al Assadas turi trauktis iš valdžios, kaip bus ginami sirai, turėję palikti savo namus, ir kada JAV galėtų imtis tolesnių veiksmų. JAV prezidentas D.Trumpas surengti minėtą praėjusios savaitės raketinį smūgį nurodė reaguodamas į B.al Assado cheminę ataką.
Po susitikimo su JAV valstybės sekretoriumi Rexu Tillersonu britų užsienio reikalų sekretorius Borisas Johnsonas iškėlė galimybę įvesti naujas sankcijas Sirijos ir Rusijos kariškiams. JAV šią mintį buvo tik trumpai paminėjusios.
Padarydamas neįprastą pareiškimą užsienio vyriausybės vardu, B.Johnsonas taip pat sakė, kad JAV galėtų paleisti į Siriją daugiau sparnuotųjų raketų.
Pats R.Tillersonas, lankydamasis Toskanos Santana di Stadzemos kaime, kur naciai per Antrąjį pasaulinį karą išžudė daugiau kaip 500 civilių, užsiminė, kad JAV gali imtis naujų jėgos veiksmų – ir ne tik Sirijoje.
Dėdamas vainiką jis užsiminė apie Sirijos cheminę ataką: „Dėsime naujas pastangas, kad būtų patraukti atsakomybėn visi, kas vykdo nusikaltimus nekaltųjų atžvilgiu visame pasaulyje.“
Nors tokie komentarai skatintų tikėtis aktyvesnės JAV užsienio politikos, sutelktos į žiaurių nusikaltimų prevenciją, prezidentas D.Trumpas nuolat užsimena, kad jo prioritetai kitokie. Jo naujoji administracija apskritai nesureikšmindavo žmogaus teisių padėties ir deklaravo, kad laikysis principo „pirmiausia – Amerika“ ir skirs mažiau dėmesio užsienio valstybių reikalams.
Neaiškumas dėl JAV tikslų nesisklaidė R.Tillersonui planuojant dalyvauti antradienio susitikime su „bendraminčiais“ – šalimis, panašiai vertinančiomis tai, kaip reikėtų spręsti užsitęsusį Sirijos pilietinį karą. Šioje sesijoje Didžiojo septyneto (G-7) susitikimo Italijoje užkulisiuose dalyvauja Artimųjų Rytų šalys, tarp jų – Turkija, Saudo Arabija, Jordanija ir Jungtiniai Arabų Emyratai, kurios kaip ir JAV yra suinteresuotos šio konflikto išsprendimu ir priešinimųsi Irano įtakai Sirijoje.
Antradienį vakare R.Tillersonas išskris į Maskvą, ir tai bus pirmas oficialus D.Trumpo ministrų kabineto pareigūno vizitas Rusijoje, kuri yra svarbiausia B.al Assado sąjungininkė.
JAV yra sakiusios, kad jų strategija dėl Sirijos yra grindžiama Rusijos prezidento Vladimiro Putino įtikinimu neberemti B.al Assado. Pirmadienį JAV reikšmingai padidino statymus, apkaltinusios Rusiją iš anksto žinojus apie cheminę ataką ir panaudojus bepilotę skraidyklę, bandant tai nuslėpti.
Joks D.Trumpo Sirijos politikos elementas nekėlė tiek painiavos kaip B.al Assado ateitis. Šis klausimas buvo keblus ir ankstesnio prezidento Baracko Obamos administracijai, kuri vienu metu kategoriškai reikalavo B.al Assado pasitraukimo, bet prieš prezidento kadencijos pabaigą sausio mėnesį gerokai sušvelnino poziciją.
Prieš JAV raketinį smūgį D.Trumpo administracija sakė, kad B.al Assado ateitis priklauso nuo Sirijos žmonių. Kitą dieną po smūgio D.Trumpas sakė, kad apsigalvojo dėl B.al Assado. R.Tillersonas į klausimą apie režimo pakeitimą atsakė, kad JAV kaip tik tam organizuoja koaliciją.
Vis dėlto po D.Trumpo atsakomojo smūgio pozicija pasidarė ne tokia aiški. Kai kurie pareigūnai, pavyzdžiui, R.Tillersonas, sakė, jog Vašingtonas yra įsitikinęs, kad sirai patys nuspręs eliminuoti B.al Assadą, bet užsiminė, kad JAV tam nesuteiks mandato. JAV ambasadorė Jungtinėse Tautose Nikki Haley ir kiti pareigūnai sakė, kad B.al Assado nušalinimas tikrai yra JAV tikslas, bet tik vienas iš kelių.
Dar vienas neatsakytas klausimas yra tas, ar D.Trumpo smūgis nustatė precedentą, kad bet kokia cheminė ataka išprovokuos JAV atsaką.
Baltųjų rūmų atstovas Seanas Spiceris tvirtino, kad D.Trumpas nepančios sau rankų iš anksto skelbdamas apie savo veiksmus. Tačiau atstovas dar labiau padidino neaiškumą pridūręs, kad net B.al Assado dažnai naudotos sprogmenų prikrautos statinės privers JAV veikti.
„Jei dujomis nunuodiji kūdikį, jei numeti sprogmenų prikrautą statinę ant nekaltų žmonių, tai, manau, sulauksi šio prezidento (D.Trumpo) atsako“, – sakė S.Spiceris.
Bet praėjus kelioms minutėms Baltieji rūmai paaiškino, kad S.Spiceris nepaskelbė jokios naujos politikos B.al Assado režimo aviacijos antskrydžių, per kurias mėtomos improvizuotos bombos, atžvilgiu.
„Mūsų pozicija niekaip nepasikeitė“, – sakoma rašytiniame vieno Baltųjų rūmų pareigūno pareiškime.
Atrodė, kad administracija yra nuosekli vienu klausimu: svarbiausias prioritetas yra „Islamo valstybės“ sutriuškinimas Sirijoje. Dabar aiškumo mažiau.
R.Tillersonas ir kiti pareigūnai yra sakę, kad kitas prioritetas yra sukurti Sirijoje „stabilumo zonas“, kuriose be baimės galėtų gyventi žmonės, dėl pilietinio karo priversti palikti savo namus. Pasak jų, tam reikia susiderėti dėl ugnies nutraukimo tarp B.al Assado vyriausybės ir sukilėlių, kurie kovoja ir prieš IS, ir prieš B.al Assadą. Atkūrus stabilumą susidarytų sąlygos JT tarpininkaujamai politinei pereigai, sakė pareigūnai.
Vis dėlto neaišku, kodėl ir kaip sukilėlių grupuotės turėtų sutikti su tokiu ugnies nutraukimu, B.al Assadui pavedant saugoti tas zonas. B.al Assado noras sudaryti sąlygas politinėms deryboms, grindžiamoms jo pasitraukimu iš valdžios, kelia didelių abejonių.